Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau keliamas klausimas, kodėl net ir turint ilgą darbo stažą, pensijos dydis vis dar yra nepakankamas. Ši problema aktuali daugeliui šalies gyventojų, ypač tiems, kurie artėja prie pensinio amžiaus arba jau yra pensijoje. Siekiant išsiaiškinti šios problemos priežastis, būtina atidžiau pažvelgti į pensijų sistemą, jos apskaičiavimo principus ir pastaruoju metu vykstančias reformas.
Pensijų sistemos sandara ir apskaičiavimo principai
Senatvės pensiją Lietuvoje sudaro dvi pagrindinės dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Šiuo metu viso dydžio bendrąją pensijos dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą. Turintys minimalų stažą, bet neturintys būtinojo stažo pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį.
Individualiąją pensijos dalį lemia įgytų apskaitos vienetų skaičius. O jų skaičius priklauso nuo to, kiek mėnesių asmuo mokėjo pensijų draudimo įmokas ir nuo kokio atlyginimo jas mokėjo. 1 apskaitos vienetas sukaupiamas, kai žmogus savarankiškai (ar jo darbdavys) visus metus, kas mėnesį, moka pensijų draudimo įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Svarbu suprasti, kad tiek pensinis amžius, tiek būtinasis darbo stažas Lietuvoje nuolat kinta. Šie pokyčiai nėra vien tik buhalteriniai skaičiai, jie tiesiogiai veikia visus dirbančiuosius, ypač tuos, kuriems pensinis amžius jau artėja.
Taip pat skaitykite: Priežastys, dėl kurių šeima tampa rizikos šeima
Pensinio amžiaus ir stažo pokyčiai
Nuo 2012 metų Lietuvoje pradėtas nuoseklus pensinio amžiaus ilginimas, o nuo 2018 metų palaipsniui ilgėja ir reikalaujamas minimalus stažas. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių turės ne tik ilgiau dirbti, bet ir sukaupti daugiau metų, kad galėtų tikėtis visaverčio pensinio išmokėjimo.
Iki 2011 metų Lietuvoje pensinis amžius vyrams buvo 62,5 metų, moterims - 60. Kiekvienais vėlesniais metais ši riba buvo sistemingai didinama: vyrų amžius didėjo po 2 mėnesius, moterų - po 4. Šis procesas vyksta palaipsniui iki 2026 metų, kai abu, tiek vyrų, tiek moterų, pensiniai amžiai galutinai susilygins ir pasieks 65 metus. Tai reiškia, kad nuo 2026 m. į pensiją galės išeiti visi, gimę 1961 metų kovo 1 dieną ar anksčiau.
Nemažiau svarbus yra ir būtinasis stažas. Nors daugelį metų jis buvo 30 metų, nuo 2018-ųjų šis rodiklis pradėtas palaipsniui didinti - kasmet po pusę metų. Šiuo metu, 2025 metais, būtinasis darbo stažas, reikalingas gauti senatvės pensiją, siekia 33,5 metų, o 2026 metais jis bus dar didesnis - 34,5 metų. Galutinis tikslas - nuo 2027 metų šią ribą pakelti iki 35 metų.
Būtinasis stažas yra svarbus ne tik norint įgyti teisę į pensiją, bet ir tiesiogiai lemia pensijos dydį - kuo didesnis stažas, tuo didesnė bus išmoka.
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
Bazinės pensijos dalies svarba
Pensijos apskaičiavimas grindžiamas dviem dalimis - bendra ir individualia. Būtent bendroji dalis tiesiogiai priklauso nuo to, koks yra žmogaus darbo stažas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi tiek pat metų stažo, kiek ir tuo metu nustatytas būtinasis stažas, jo bendroji pensijos dalis bus lygi visai bazinei pensijai. 2026 metais bazinė pensija sieks 327,91 euro. Jeigu žmogaus darbo stažas yra didesnis nei būtinasis, pensijos bendroji dalis taip pat proporcingai didėja. Pavyzdžiui, asmuo, turintis 40 metų stažą, kai būtinasis yra 34,5 metų, gautų didesnę pensijos bendrąją dalį - apie 380 eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas
Iki 2022 metų galiojo tvarka, kad jeigu žmogaus stažas buvo mažesnis nei būtinasis, bet didesnis nei minimalus (15 metų), tuomet pensijos bendroji dalis būdavo mažinama proporcingai. Tačiau šis principas buvo pakeistas. Dabar net ir tie žmonės, kurių stažas yra mažesnis nei būtinasis, bet ne trumpesnis nei 15 metų, gauna visą bazinę pensiją. Kitaip tariant, tiek Jonas, kuris turi 15 metų stažą, tiek Ona, turinti 34 metus stažo, gaus vienodą bendrąją pensijos dalį - 327,91 euro. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant sušvelninti nelygybę ir užtikrinti minimalų saugumą mažesnį darbo laiką sukaupusiems žmonėms.
Pensijų reformos ir jų įtaka
Vyriausybė užsimojo nuo kitų metų keisti pensijų apskaičiavimo tvarką. Jai pritarus, turintiems ar neturintiems būtinojo stažo asmenims bazinė pensija būtų mokama vienoda. Siūloma spartinti ir individualiosios dalies indeksavimą, o minimi pokyčiai jau kitąmet vidutinę pensiją su būtinuoju stažu kilstelėtų daugiau nei 40 eurų - iki 486 eurų.
Antrasis ministerijos siūlymas - individualiajai pensijos daliai papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę ją sparčiau indeksuojant. Šiam tikslui įgyvendinti būtų panaudotos lėšos iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus, kurios šiuo metu pervedamos į „Sodros“ rezervą. Planuojama, kad papildomam šios dalies indeksavimui būtų skirta 75 proc.
Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija be būtinojo stažo kitąmet kiltų nuo 413 eurų iki 461,9 euro (vietoj planuotų 447 eurų), 2023 metais - iki 498,8 euro, o 2024-aisiais - iki 534,1 euro.
Pavyzdžiui, asmeniui turint 15 metų stažą ir uždirbant minimalų darbo užmokestį, šiuo metu išėjus į pensiją būtų mokama 122,64 euro senatvės pensija. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų dvigubai - iki 247,33 euro, o 2024 metais pasiektų 282,56 euro ribą. Didėjant stažui pensijų augimo tempas lėtės.
Taip pat skaitykite: Globėjo tinkamumo kriterijai
Pavyzdžiui, asmens, turinčio 42 metų darbo stažą ir dirbusio už minimalų darbo užmokestį, pensija šiuo metu siekia 343,38 euro. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų iki 369,86 euro, 2023 metais - iki 397,56 euro, o 2024-aisiais - iki 423,94 euro.
Kritika ir alternatyvūs požiūriai
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pažymi, kad ilgus metus buvo bandoma pensijų didinimą depolitizuoti, o dabar vėl grįžtama prie trumpalaikių pažadų rinkėjams.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. teigia: „Labai blogai vertinu, skurdo nesumažinsime su 40 eurų. Reikia, kad pensija šiuo metu būtų ne mažesnė kaip 700-750 eurų. Argi senjorui reikia tik duonos, aliejaus ir pieno? Juk batai plyšta, patalynė plyšta, ją reikia pirkti. Tarp senjorų yra ir daug inteligentų, o jiems norisi ir į kino teatrą nueiti“.
Profesorius R. Lazutka teigia, kad tie žmonės, kurie „Sodrai“ yra sumokėję daug įmokų, pagal dabartinės pensijų reformos gaires gaus didesnę individualiąją pensiją, nes žadama didinti apskaitos vienetų vertę. „Jeigu individualioji dalis bus sparčiai didinama, valdžia galės sakyti, kad taip, jūs sukaupėte daug taškų, todėl jūsų pensijos individualioji dalis bus didelė.
Išvados
Mažos pensijos Lietuvoje yra kompleksinė problema, kurią lemia tiek objektyvūs (ekonominiai, demografiniai), tiek subjektyvūs (sisteminiai, politiniai) veiksniai. Norint užtikrinti orų senatvę, būtina nuosekliai gerinti pensijų sistemą, didinti pensijas, užtikrinti jų indeksavimą ir ieškoti naujų finansavimo šaltinių.
Pensijų dydžiai netekus darbingumo
Šalpos negalios pensijos dydžiai (nuo 2025 m.):
- Netekusiems 100 proc. - 470,40 EUR
- Netekusiems 95 proc. - 446,88 EUR
- Netekusiems 90 proc. - 423,36 EUR
- Netekusiems 85 proc. - 399,84 EUR
- Netekusiems 80 proc. - 376,32 EUR
- Netekusiems 75 proc. - 352,80 EUR
- Netekusiems 70 proc. - 329,28 EUR
- Netekusiems 65 proc. - 305,76 EUR
- Netekusiems 60 proc. - 282,24 EUR
- Netekusiems 55 proc. - 258,72 EUR
- Netekusiems 50 proc. - 235,20 EUR
- Netekusiems 45 proc. - 211,68 EUR
Taigi nuo sausio padidintus vaiko pinigus tėvai iš savivaldybių gaus tik vasarį. Kiekvienam vaikui priklauso vaiko išmokos, kurios kiekvieną mėnesį išmokamos jų tėvams. Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai turėtų išaugti tiek, kiek niekada dar neaugo - 27,3 proc. 2025 m. vaiko išmokos sieks 122,5 euro. Taip pat už praėjusį mokamos ir „Sodros“ išmokos. Pavyzdžiui, Nedarbo draudimo įstatyme numatyta: nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.