Socialinis būstas yra svarbi pagalbos priemonė mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas būstas, socialinis būstas reikalauja priežiūros ir remonto. Šiame straipsnyje aptarsime, kur kreiptis dėl socialinio būsto remonto, kokios yra paramos galimybės ir kaip pritaikyti būstą neįgaliesiems.
Socialinio būsto gavimo sąlygos
Socialiniam būstui gauti svarbiausia yra mažos pajamos ir turimas turtas. Pavyzdžiui, vieno asmens metinės pajamos negali viršyti 11 tūkstančių litų, o turtas - 19,5 tūkst. Lt. Socialinių būstų Savivaldybei trūksta.
Savivaldybės administracijos Turto skyriaus specialistės Reginos Norvilienės pateiktais duomenimis, būsto laukiančiųjų eilė perkopė 300. Su eilėje įrašytųjų šeimos nariais jų yra per 700.
Kur kreiptis dėl socialinio būsto?
Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims.
Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše. Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka. Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Socialinio būsto remontas: kur kreiptis?
„Socialinio būsto, kuriam reikia remonto, nuomininkai ir patys turėtų kreiptis į seniūniją.
Savivaldybės administracija įpareigojo seniūnijų seniūnus išsiaiškinti seniūnijose esančio Savivaldybės socialinio būsto remonto poreikį. J.Vaickienė sudarė komisiją, kuri vertins iš seniūnijų gautą informaciją ir pagal ją spręs, kur ir ką būtina remontuoti pirmiausia, tam skiriant iš specialios sąskaitos lėšas.
Kretingos rajono savivaldybė šiemet skiria beveik 300 tūkst. Lt jai priklausančių socialinių būstų remontui, kai ankstesniais metais tam išleisdavo vos po kelias dešimtis tūkstančių litų. Apie 300 tūkst. Lt specialioje sąskaitoje susikaupė maždaug per dešimtmetį. Pinigai iš kiauro Savivaldybės biudžeto neišbyrėjo, kadangi turėjo tikslinę jų panaudojimo paskirtį.
Savivaldybės taryba buvo nustačiusi, kad buto nuomos pinigai gali būti leidžiami tik to paties buto remontui. „Nustatytą pinigų panaudojimo tvarką reikia keisti. Pagal šią tvarką už naujų butų nuomą gaunami pinigai negali būti naudojami seniems, netgi avarinės būklės namams tvarkyti“, - įsitikinusi Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė.
„Kai išsiaiškinsime remonto ir lėšų jam poreikį, turėsime spręsti, kaip racionaliau panaudoti turimus 300 tūkst. Lt. Gal pakeisti senus langus socialiniam būstui prilygintame bendrabutyje prie muziejaus ir taip taupyti šilumą.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Nuomininko teisės ir pareigos:
- Savo lėšomis daryti einamąjį būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą.
- Nuomotojas, patikrinęs būsto būklę ir palyginęs su būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta būsto būkle perdavimo nuomininkui metu ir nusprendęs, kad yra būtinas einamasis remontas, gali įpareigoti nuomininką tokį remontą atlikti.
- Suremontuoti ar kompensuoti įrangai, baldams (jeigu baldai perduoti) ir kitiems būsto perdavimo-priėmimo akte nurodytiems daiktams padarytą žalą, nepriklausomai nuo momento, kada ši žala yra nustatyta, ne mažesne nei atstatomąja verte.
- Nedelsdamas žodžiu ir raštu informuoti nuomotoją ir, esant reikalui, atitinkamas avarines ir (ar) pagalbos tarnybas apie būste, pastate ar jo inžinerinėse sistemose įvykusią avariją ar gedimus, minėtų sistemų funkcionavimo sutrikimus ir jų pasekmes, taip pat apie būsto, pastato ar jo inžinerinių sistemų pablogėjimą ar aplinkybes, kurios gali sukelti ar sukelia žalą nuomojamam būstui, ir imtis atitinkamų priemonių šioms avarijoms ir jų pasekmėms pašalinti ar tolesnei žalai išvengti (prevencijai).
Norėdamas pagerinti (pvz., savo lėšomis atlikti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pajungimo prie miesto vandentiekio, kanalizacijos bei dujotiekio tinklų ir/ar kitus darbus) savo nuomojamą būstą nuomininkas turi gauti išankstinį rašytinį nuomotojo leidimą, kuriame turi būti detaliai aptariama pagerinimo apimtis (nurodoma pagerinimo techninė specifikacija, pagerinimui atlikti reikalingų medžiagų kiekiai, konkrečios kainos ir (ar) jų ribos), pagerinimo atlikimo terminas, pagerinimui panaudotų medžiagų išlaidų atlyginimo sąlygos (išskyrus atvejus, kai nuomos sutartis pasibaigia arba yra nutraukta), pilną projekto kopiją bei aiškinamąjį raštą su pastabomis arba remonto darbų aprašą.
Būsto pritaikymas neįgaliesiems
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija. Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Kur kreiptis Vilniuje?
- Apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr.
- Atsiuntus žemiau nurodytus dokumentus paštu adresu Naugarduko g.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl būsto pritaikymo:
- Galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr.
811 skirsnio būsto programa neįgaliesiems
Pagrindiniai terminai:
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
