Pragulos - tai minkštųjų audinių pažeidimai, išsivystantys tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą. Pragula - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose.
Vien sostinėje yra apie 4000 žmonių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir tobulėjant medicinos technologijoms, vis daugiau išgyvena sunkių ligonių. Tai sudaro prielaidas, kad ir ateityje pragulos klinikinėje praktikoje išliks aktuali problema.
Kodėl ir kur vystosi pragulos
Pragulos susidaro tose vietose, kur minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus. Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse.
„Nejudriems pacientams kraujotaka sutrinka dėl trijų pagrindinių fizinių jėgų poveikio: spaudimo, šlyties ir trinties. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės - kapiliarai - negali odos, poodinio sluoksnio tinkamai aprūpinti krauju, atliekančiu maisto medžiagų, deguonies transportavimo funkciją. Šlyties atveju pavojus kyla vidiniams audiniams, išorėje pokyčių galima nepastebėti. Trintis su šiurkščia patalyne, marline tvarsliava, sauskelnėmis sukelia odos paraudimus, kurių pasekmė taip pat gali būti pragulos“, - aiškina vaistininkė Inga Norkienė.
Taip pat pragulos gali išsivystyti dėl ilgalaikio išorinių prietaisų poveikio odai ir gleivinei, pvz.: deguonies tiekimo antgalių, zondų, kateterių, įtvarų.
Taip pat skaitykite: Kaip analizuoti paauglių šeimos situacijas socialiniame darbe
Pragulos rizikos veiksniai
- Ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas arba tempimas, trintis;
- Baltymų ir vitaminų trūkumas, mažakraujystė, prasta mityba;
- Odos būklė - per didelė drėgmė (pvz., po sauskelnėmis) ar sausumas, dėl kurio atsiranda mikroįplyšimai;
- Vyresnis amžius - sulėtėjusi medžiagų apykaita, odos suplonėjimas;
- Neurologiniai sutrikimai, riboti judesiai, negebėjimas savarankiškai keisti padėties;
- Gydymo ar slaugos režimo nesilaikymas.
Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, iš kurių daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma 60 proc. atvejų. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų.
Pragulos stadijos
Pragulos pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į 4 stadijas. Klasifikavimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso gydymo taktikos parinkimas ir gydymo prognozė.
- Pirmos stadijos pragula - neišnykstantis paraudimas. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblyksta.
- Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio.
- Trečios stadijos pragula - pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
- Ketvirtos stadijos pragula - gilus audinių pažeidimas; pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Profilaktika - patikimiausia priemonė
Pragulos yra klastingos, todėl jų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš trijų pagrindinių dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Profilaktinis režimas turi būti pritaikytas kiekvienam pacientui individualiai, todėl pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui.
Padėties keitimas yra esminis: gulintiems pacientams rekomenduojama vartyti kas 2 val., sėdintiems - keisti atramos taškus kas 15 min. „Jei įmanoma, pacientas pats, kiek gali, turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti savo kraujotaką“, - pataria vaistininkė.
Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, pagalvės, silikoniniai ar putų poliuretano tvarsčiai ir kiti pozicionavimo gaminiai, kurie padeda paskirstyti spaudimą ir sumažinti pragulų riziką. Pozicionavimo gaminiai privalo būti nuolat dezinfekuojami, jų užvalkalas turi būti orą praleidžiantis, skysčius sulaikantis medžiaginis užvalkalas.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs būdai gydyti pragulas
Odos higiena ir priežiūra
Odos higiena - svarbi slaugos dalis. Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, losjonus. Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu.
Svarbu: paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais - tai dar labiau sudirgins odą, ji išsausės. Jei oda sausa - tepti ją emolientais. Patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus.
Šiuolaikinės priemonės pragulų gydymui
Pragulų gydymas visuomet yra ilgas, reikalingi specialūs tvarsčiai, neretai išsivysto komplikacijos, pavyzdžiui, žaizdos infekcija. Gydymas pradedamas nuo profilaktikos ir spaudimo mažinimo bei tikslios žaizdos priežiūros.
Modernūs tvarsčiai skirti palaikyti drėgną žaizdos aplinką, sugerti eksudato perteklių, apsaugoti žaizdą nuo išorinio užterštumo ir skatinant gijimą. Tvarsčiai parenkami įvertinus žaizdos požymius: infekciją, eksudaciją, gylį, vyraujančius audinius, dydį ir aplinkinę odą.
Dažniausiai naudojami tvarsčiai
- Hidrokoloidiniai tvarsčiai (pvz., GranuFlex®) - plačiai naudojami autolitiniam žaizdos valymui.
- Hydrofiber technologijos tvarsčiai (pvz., Aquacel®) - gerai sugeria eksudatą, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, apsaugo nuo užterštumo.
- Putų (foam) tvarsčiai - geri eksudato sugėrėjai, apsaugo nuo šoninio pratekėjimo.
- Silikoniniai tvarsčiai - apsaugo aplinkinę odą nuo traumos keičiant tvarsčius.
- Tvarsčiai su sidabro jonais (pvz., Aquacel® Ag+ Extra) - turi baktericidinį poveikį, tinkami infekuotoms žaizdoms.
Opos valymui naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Būtina pabrėžti, kad dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir gali stabdyti lėtinės žaizdos gijimą, todėl tokių produktų kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti tarptautinės rekomendacijos nebenaudoja.
Taip pat skaitykite: Pragulų gijimo etapai: ką reikia žinoti
Tvarstymo principai pagal stadijas
- I stadija: plonas lipnus hidrokoloidinis tvarstis, tinkamas būti 5-7 dienas.
- II stadija: storesni lipnūs hidrokoloidiniai arba putų tvarsčiai; jei gausiai eksuduoja arba yra infekcijos požymių - antimikrobiniai tvarsčiai su sidabru.
- III-IV stadija: reikalingas žaizdos užpildas (gelis ar absorbcinis tvarstis), dengiamasis vandeniui nepralaidus tvarstis; esant infekcijai - absorbciniai sidabro turintys tvarsčiai.
Pavyzdžiui, Aquacel® Extra tvarstis tinka gausiai eksuduojančioms ir gilioms žaizdoms tamponuoti, o Aquacel® Ag+ Extra efektyviai naikina bioplėvelę ir apsaugo nuo platų mikroorganizmų spektro. Hidrokoloidiniai ir putų tvarsčiai gali skatinti autolitinę nekrektomiją, o tokie metodai kaip setonavimas naudojami pragulos kanalo tvarstymui.
Chirurginis gydymas
Kai pragulos yra IV stadijos arba konservatyvus gydymas neefektyvus, atliekama chirurginė intervencija - nekrektomija ir rekonstrukcinės operacijos (pvz., pasukamojo raumens lopo operacija). Kartais reikia panaudoti aplinkinius audinius užlopyti defektą; kartotinių operacijų atvejais audinių gali nepakakti.
Praktinės rekomendacijos slaugai ir priežiūrai
- Vertinkite pragulų riziką - naudokite pragulų rizikos skales (pvz., Nortono skalę) ir sudarykite individualų profilaktikos planą.
- Vartykite gulintį ligonį kas 1-2 val. (kai kuriais atvejais kas 2 val.), sėdintiems pacientams keiskite atramos taškus kas 15 min.
- Naudokite specialias priemones: anti-pragulinius čiužinius, pagalvėles, volelius, pripučiamus čiužinius, amortizuojančias pagalves.
- Užtikrinkite odos higieną: reguliariai plaukite, keiskite drėgną patalynę, naudokite emolientus sausiai odai.
- Maistinės rizikos mažinimas: užtikrinkite pakankamą baltymų, vitaminų (pvz., C), cinko ir geležies kiekį racione.
- Stebėkite žaizdos požymius: edema, pilkas/geltonas eksudatas, blogas kvapas, skausmas - gali reikšti infekciją.
- Rinkitės tinkamus tvarsčius pagal žaizdos būklę ir keiskite juos pagal indikacijas (dažniau pradedant gydymą, vėliau iki 7 dienų), o su infekcija - naudokite antiseptinius/arba sidabro turinčius tvarsčius.
Tvarstymas namuose
Namų sąlygomis rekomenduojama pragulas perrišinėti hidrokoloidiniais tvarsčiais. Tvarstis turi dengti visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją. Prieš uždėdami tvarstį, atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu ir nusausinkite aplinkinę odą. Jei tvarstis pradeda pratekėti - keiskite nedelsiant.
Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs. Jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima. Hidrokoloidinio tvarsčio negalima tepti jokiais vaistais, jį reikia keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas (dažniau - pradinėse stadijose ar kai pratekėjimas).
Kas svarbu prisiminti
- Pragulos dažniausiai atsiranda ten, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus - kryžkaulis, kulnai ir pan.
- Paraudimų negalima masažuoti ar trinti spiritu; tai gali dar labiau pakenkti odai.
- Profilaktika dažnai leidžia išvengti pragulų šimtu procentų, jei režimas laikomas nuolat.
- Jei pragula infekuota, būtina mikrobiologinė pasėlio analizė ir gydytojo skiriama antibiotikų terapija pagal jautrumą.
Rekomenduojama įranga ir priemonės
| Priemonė | Paskirtis |
|---|---|
| Anti-pragulinis čiužinys | Spaudimo paskirstymas, kraujotakos gerinimas |
| Silikoniniai/putų tvarsčiai, pagalvės | Apsauga, amortizacija, apsauga nuo trinties |
| Hidrokoloidiniai tvarsčiai | Drėgnos aplinkos palaikymas, autolitinė nekrektomija |
| Sidabro turintys tvarsčiai | Infekuotoms žaizdoms gydyti |
| Izotoninis natrio chlorido tirpalas | Žaizdos plovimui |
Pragulų priežiūra yra kompleksiškas procesas: net ir pats geriausias tvarstis nepadės, jei pacientas nebus tinkamai slaugomas, nebus užtikrinta profilaktika ir reguliari priežiūra. Slaugytojai turi informuoti ir mokyti ligonį bei jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką, sudaryti individualius planus ir dokumentuoti odos pokyčius.