Šiuolaikinėje visuomenėje yra labai aktuali kultūrinių įtakų tema. Kiekvienas žmogus priklauso kelioms kultūroms. Bendriausia prasme, kiekvienas žmogus priklauso kultūrai, kuri būdinga jo šaliai.
Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą. Ji apima šeimą, draugus, bendradarbius, mokyklą, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir platesnę visuomenę.
Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius rūkymas buvo laikomas socialiai priimtinu, o šiandien daugelyje šalių tai vertinama visai kitaip.
Mūsų kasdieniai pasirinkimai dažnai atrodo kaip individualūs sprendimai, paremti asmeninėmis vertybėmis, įpročiais ar nuotaika. Tačiau tyrimai rodo, kad socialinė aplinka daro itin stiprią įtaką beveik visiems mūsų sprendimams - nuo to, ką valgome pusryčiams iki to, kaip leidžiame laisvalaikį ar formuojame savo nuomonę.
Globalizacijos įtaka kultūrai ir socialinei aplinkai
Globalizacija apibrėžiama kaip procesas, kurio metu pasaulis tampa labiau susijęs ir integruotas dėl prekių, paslaugų, kapitalo, informacijos ir žmonių judėjimo.
Taip pat skaitykite: Sociologija ir socialinė kultūra: pagrindinės temos
Stojant į Europos Sąjungą, atsiveria vis platesnės galimybės bei poreikiai bendrauti bei bendradarbiauti su kitų šalių žmonėmis, firmomis bei verslo partneriais. Tačiau esama ir kitokių kultūrinių grupių: etninių, religinių, brolijų, moterų draugijų ar net profesinių, turinčių specifinę kalbą ir papročius.
Praktiškai neįmanoma nustatyti ribą, kur baigiasi viena kultūra ir kur prasideda kita kultūra. Kultūrų skirtumai gali tapti labai svarbia verslą stimuliuojančia ar žlugdančia priežastimi dėl įvairių nuostatų, tokių kaip žmonių požiūris į materialinę gerovę, vadovavimą, politiką, religiją, moters vaidmenį visuomenėje, turto kaupimą, riziką, moralę, santykį su teise ir kitomis socialinėmis institucijomis.
Globalizacija turi įtakos ir Lietuvos ekonomikai, pramonės įmonėms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, žemės ūkiui bei finansiniam sektoriui. Taip pat globalizacija veikia užimtumą ir nedarbo lygį Lietuvoje.
Socialiniai tinklai ir virtuali socialinė aplinka
Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Tai sukuria vadinamąjį „informacinį burbulą“, kuriame mūsų kasdieniai pasirinkimai tampa vis labiau nulemti riboto informacijos lauko.
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Taip pat skaitykite: Socialinė integracija sportuojant
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose.
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra.
Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie sociologiją ir socialinę kultūrą
Šeimos įtaka
Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė, kuriai priklausome nuo gimimo. Ji daro tiesioginę įtaką mūsų vertybėms, bendravimo įgūdžiams ir sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvus domintis kūno kultūra, dažniau ir patys užsiima fizine veikla.
Žvelgiant į šeimą iš istorinės perspektyvos, keitėsi šeimų sudėtis ir vaikų skaičius šeimose. XX a. viduryje ėmė dominuoti branduolinės, po 2 vaikus auginančios šeimos, kito vaikų laisvalaikio veikla, žaidimai ir žaislai. Kintant tėvų ir senelių darbinei veiklai ir socialiniam statusui, tėvų išsilavinimui, kito vaiko priežiūra bei auklėjimas, o taip pat ir bausmių skyrimas (jų pobūdis, turinys).
XX a. pab. - XXI a. pr. vaikų auklėjimas lietuvių šeimose tapo švelnesnis, tačiau lyginant jį su Norvegija, Lietuvoje jis yra kiek griežtesnis, nei Norvegijoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kultūrinės aplinkos kaita (emigracijoje) turi įtakos tėvų požiūriui į vaiką, tėvų emocinei išraiškai ir ribų vaikui nustatymui.
Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete.
Tarpkultūrinis bendravimas
Tarpkultūrinis bendravimas yra susijęs su kultūrų pažinimo bei tarpkultūrinio bendravimo barjerų žeminimo bei jų skaičiaus mažinimo. Tarpkultūriniame bendravime svarbiausią vaidmenį atlieka pasaulio kalbų gausumas, atsižvelgiant, kad pasaulyje šiuo metu yra apie 3000 kalbų ir beveik 10000 dialektų.
Tačiau bendravime taip pat didelę reikšmę turi ne tik verbalinė, bet ir kūno kalba. Tai, kad galvos linktelėjimas gali reikšti ir taip, ir ne, buvo įsitikinta seniai. Tas pat su galvos papurtymu į šonus, priimtina distancija tarp žmonių, pasisveikinimo maniera ir kita.
Pagrindinė kultūros analizės dalis yra atskirų visuomenės grupių normų ir vertybių nustatymas. Taigi vienas iš būtinų tarptautinių korporacijų veiklos elementų yra kultūrinių skirtumų tyrimas ir atitinkamų išvadų bei sprendimų tyrimų pagrindu įvertinimas.
Kultūra - tai tam tikros visuomenės ar socialinės aplinkos prasmių, reikšmių ir orientacijų sistema. Ši sąvoka yra sudėtinė, nes kiekvienoje šalyje dažniausiai egzistuoja daug kultūrų. Verslo prasme, kultūros apibrėžimas yra problematiškas, nes šalies verslo kultūra paprastai skiriasi nuo bendros kultūros.
Žmogaus išsilavinimas, kalba ir interakcijos veikia jį visą gyvenimą. Daugumos žemesniųjų gyvūnų elgesys paremtas instinktais, tačiau žmogaus elgesys pirmiausia yra išmokstamas. Žmogus mokosi ne izoliuotas, bet socialinėje aplinkoje.
Kultūra nustato pagrindines gėrio ir blogio vertybes, papročius ir ritualus, tačiau kultūra nėra vien tik papročių mozaika, nes kultūra moko elgtis. Požiūrius į laiką, turtą, drabužius, maistą ir netgi tinkamą atstumą tarp besikalbančių žmonių lemia kultūra.
Jo sąlygotas supratimas, modeliai, stiliai, ir manieros yra susiję su kultūra. Didelę dalį žmogaus kultūros patyrimo sudaro tinkamo elgesio taisyklių žinojimas ir jų laikymasis. Kultūroje esama tūkstančiai tokių taisyklių. Žmogus praleidžia daug laiko, mokydamasis veikti pagal šias taisykles ar netgi tobulindamas jas. Tik suprasdamas kultūrą sudarančius elementus žmogus gali pradėti bendrauti su kitos kultūros nariu.
Bendraujantis žmogus turi pripažinti tai, kuo kultūra didžiuojasi, ir stengtis susipažinti su kito žmogaus istorija ir tradicijomis. Kultūros pobūdis daro įtaką tarpasmeniniams santykiams ir priimtinam individualiam elgesio modeliui. Štai kodėl, tarpasmeninio bendravimo stilius yra apibūdinamas kultūros pobūdžio.
Pirmiausia, geras komunikatorius turėtų stengtis sužinoti tokius papročius. Kultūra turi tam tikras pažiūras į žmonių kategorijas ir jų elgesį, kuris turi atitikti iš anksto apibrėžtus modelius. Įvairių kultūros narių iš anksto nustatytas ar bent tikėtinas elgesys vadinamas rolių stereotipais.
Pasaulėžiūros sąvoka apima tokius dalykus kaip sėkmė, lemtis, laiko vaidmuo, fiziniai ir gamtiniai ištekliai. Taigi pasaulėžiūra daro didelį poveikį žmogui, todėl veikia ir bendravimą. Žmonės daugeliu atvejų gali būti tobuli, tačiau skirtingas aplinkinio pasaulio supratimas gali tapti komplikuoto sociokultūrinio bendravimo priežastimi.
Žmogaus pasaulėžiūra yra lyg ekranas, per kurį pereina visa informacija. Moters rolė taip pat yra veikiama religijos, kuri numato moterų elgesio modelius ir ekonominę padėtį. Daugelyje šalių moterys vis dar neatlieka didelio vaidmens versle.
Išsilavinimo lygis sąlygoja bendravimo proceso efektyvumą. Ką išmoksta kultūros nariai, tai tampa jų kultūros dalimi. Tokiu būdu sociokultūriniame bendravime skirtingų kultūrų nariai gali suprasti žinią ar situaciją skirtingai ir reaguoti į tai nevienodai.
Kitas veiksnys, dėl kurio iškyla nesusipratimų - skirtingas laiko supratimas. Pavyzdžiui, amerikiečiai, vokiečiai laiką supranta vienaip, o Lotynų Amerikos gyventojai, etiopai, japonai - kitaip. Bendraujant su japonais, reikia atsiminti, kad jie kitų kultūrų verslininkų nekantrumą naudoja savo tikslams.
Šie skirtumai ir yra socialinio bendravimo problemų pagrindinis šaltinis, nes kuo daugiau skirtumų tarp bendraujančių žmonių, tuo sunkiau efektyviau bendrauti. Šių skirtumų identifikavimas yra pradinis sociokultūrinio bendravimo taškas. Nesusipratimai dažniausiai kyla tada, kai bendraujantys žmonės yra skirtingo tipo. Tokie sunkumai dažniausiai iškyla dėl pažiūrų nežinojimo ir skirtingų bendravimo modelių.
Kultūra turėtų būti pradėta analizuoti būtent nuo istorinio kultūros vystymosi ir tradicijų. Kultūra įvairiais būdais išreiškia istoriją, palikimą ir tradicijas. Nesvarbu, kaip kultūra įprasmina savo istoriją - bendraujant su kitos kultūros nariais, visada reikia gerbti jos praeitį. Dažnai daugumoje kultūrų tradicijos yra tokios svarbios, kad į naujoves žiūrima įtariai.
Kai žmogus elgiasi etnocentriškai, jis neatkreipia reikiamo dėmesio į savo ir kitų žmonių kultūrų skirtumus: mano, kad kiti elgsis taip pat kaip ir jis, remsis tais pačiais požiūriais, vartos kalbą bei simbolius taip kaip ir jis. Paprastai etnocentriški žmonės yra linkę kurti stereotipus ir iš anksto nusistatyti prieš kitų kultūrų žmones. Jie apibendrina tam tikrą žmonių grupę pagal paviršutiniškus požymius ir tada susidaro požiūrį į visą grupę.
Kultūros pažinimas yra svarbus žingsnis tobulinant kultūrinio bendravimo supratimą. Pažinimo įvairovės tyrimai rodo, kad žmonės, siekiantys pažinimo, turi išsamesnį ir platesnį supratimą apie savo aplinką ir gali padaryti teisingesnes išvadas. Tarpusavio santykiuose jie tolerantiškesni ir lankstesni negu siauresnio pažinimo žmonės. Pažintinės orientacijos veikia bendravimą. Kitaip tariant, kultūra yra daugiau negu vien tradicijos, ją sudaro ir savęs bei kitų žmonių supratimas bei pajautimas.
Kai atsiranda poreikis susipažinti su kita kultūra, galima pasirinkti vieną iš dviejų būdų. Vienas būdas yra sužinoti kuo daugiau apie kultūrą, su kuria tenka susidurti: kalbą, kultūros kilmę ir istoriją, socialines taisykles ir t.t. Pirmasis būdas - nuodugnus pasirinktos kultūros pažinimas, tačiau jis turi du trūkumus. negalės suprasti kitos kultūros. Antra, iškyla apibendrinimo pavojus, žmonių iš tam tikros kultūros priėmimas ne kaip individualybių su unikaliais bruožais, bet kaip vienodų tos kultūros subjektų.
Antrasis - kultūros pažinimo, bendrų sociokultūrinių įgūdžių vystymo būdas - ypač naudingas, jeigu bendraujama su daugeliu kultūrų ar subkultūrų. Siūloma skirtingi patarimai, kurie padėtų sociokultūriniame bendravime ir užkirstų kelią nesusipratimams ir problemoms, kylančioms dėl kultūrų skirtumo.
- Jauskite atsakomybę už bendravimą.
- Rodykite pagarbą.
- Įsijauskite į kito žmogaus padėtį.
- Nebūkite paviršutiniškas.
- Būkite kantrus ir atkaklus.
- Supraskite savo kultūros pagrindus.
- Prisitaikykite.
- Rizikuokite.
- Gilinkite savo kultūrinį pajautimą.
- Bendraukite su individualybe.
Bendravimo procesas labai svarbus organizacijai ir jos vadovams, kadangi bendraujant realizuojami žmogiškieji santykiai ir susiformuoja tam tikra darbuotojų elgsena. Tarpkultūriniame bendravime galima išvengti šių problemų, jei teisingai numatysime žmonių poreikius, lūkesčius ir vertybių sistemas.
Siekiant efektyvesnio bendravimo su kitų kultūrų žmonėmis ir organizacijomis, labai svarbu išsiugdyti bendrus įgūdžius, kurie padėtų prisitaikyti prie bet kurios kultūros. Mokėjimas suprasti tarpkultūrines užuominas, istorinį kontekstą, skirtingas teisingumo sistemas, papročius, istoriją ir religiją turės svarbiausią reikšmę, kai verslas dar labiau globalizuosis.
Apibendrinant, kultūra daro didelę įtaką socialinei aplinkai. Socialinė aplinka visada liks pagrindiniu veiksniu, formuojančiu mūsų elgesį.
Interneto vartotojų skaičius Lietuvoje pagal amžiaus grupes (2019 m.)
| Amžiaus grupė | Interneto vartotojų dalis, naudojančių internetą kasdien |
|---|---|
| Iki 25 metų | 95% |
| 45-54 metų | 85% |
Socialinės įtakos schema