Lietuvos universitetai, siekdami tarptautiškumo, susiduria su finansine užkarda, neleidžiančia konkuruoti dėl jaunų užsienio dėstytojų ir mokslininkų. Su tokia situacija susiduria ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (KTU SHMMF).
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas atvirai kalba apie tai, kad jaunam, perspektyviam mokslininkui, baigusiam doktorantūros studijas gerame užsienio universitete, jis gali pasiūlyti vos 1000 eurų atlyginimą „į rankas“.
A. Lašo teigimu, nesugebėjimas konkuruoti yra labai skaudus, nes universitetas nesugeba prisitraukti studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų iš kitų šalių. Dekanas pabrėžia, kad būtina galvoti apie bazinį atlyginimą ir jo patrauklumą.
A. Lašas pasakoja, kad jam įdomus šis darbas, tačiau finansinį stabilumą šeimai užtikrina jo žmona, nuotoliniu būdu dirbanti Didžiosios Britanijos įmonėje. Jis neslėpė, kad finansinį stabilumą šeimai užtikrina jo žmona, nuotoliniu būdu dirbanti Didžiosios Britanijos įmonėje. „Žmona kartais juokauja, kad jos alga leidžia man užsiimti labdaringa veikla. Nesakau, kad užsiimu labdara, gaunu atlyginimą, kuris Lietuvos masteliais yra neblogas. Bet ne toks, kokį galėčiau gauti kitur“, - kalbėjo A. Lašas.
A. Lašas atviras: jaunam, perspektyviam mokslininkui, baigusiam doktorantūros studijas gerame užsienio universitete, jis gali pasiūlyti vos 1000 eurų atlyginimą „į rankas“.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
A. Lašas retoriškai klausia: „Klausykit, gal premjerė, finansų ar švietimo ministrė galėtų už mane jam pasakyti, kad jo atlyginimas į rankas bus 1000 eurų per mėnesį, nes va tokia mūsų universitetų finansavimo sistema?“
Ainius Lašas: „Žmona kartais juokauja, kad jos alga leidžia man užsiimti labdaringa veikla.“
A. Lašas lygina, kad tiek gauna prekybos centro pardavėjas su šiokia tokia patirtimi. Pavyzdžiui, užsienio universitete jaunas specialistas iš karto gali pretenduoti į 2000 - 3000 eurų atlygį.
Pasak A. Lašo, būna atvejų, kai net bankas Lietuvoje atsisako suteikti paskolą universiteto dėstytojui, nes jo pajamos per mažos. Jis konstatavo, kad Lietuvoje situacija kitokia. Jis pasakojo priėmęs pasiūlymą tapti KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu, nes jam įdomus šis darbas.
A. Lašas aiškino, kad tuomet jo siūlomas paketas turi būti patrauklus, mokslininkas, dėstytojas turi turėti argumentą, kodėl jis vyksta į Lietuvą. Lietuva tikrai nėra blogas pasirinkimas, bet patrauklumo prasme tai nėra Oksfordas ar Kembridžas, kur žmonės pasirengę dirbti nemokamai, kad gyvenimo aprašyme turėtų įrašą, kad metus ten dirbo.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Atlyginimų augimo tendencijos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2018 ir 2019 m. lėšos, kurias valstybė skiria dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, buvo didinamos vidutiniškai po 20 proc., o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. universitetų darbuotojų atlyginimai neto pakilo 75 proc. lyginant su 2017 m.
Remiantis 2022 metų duomenimis, studentai, pabaigę magistrantūros studijas, uždirba 37 proc. daugiau, lyginant su studentais, pabaigusiais tik bakalauro studijas. Taipogi, statistika rodo, jog magistrų įsidarbinimo procentas yra geresnis.
2021 m. I ketv. aukštojo mokslo veiklos darbuotojų darbo užmokestis siekė 131 proc. šalies VDU, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų 121 proc.
ŠMSM nurodė, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta didinti mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokestį, kad jis pasiektų 150 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. I ketv. aukštojo mokslo veiklos darbuotojų darbo užmokestis neto buvo 1 109,6 Eur, bruto - 1 983,2 Eur, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų neto - 1 151,3 Eur, bruto - 1 842,2 Eur.
Situacija kituose universitetuose
Nieko nebestebina Lietuvos universitetuose ir Oksforde ar Harvarde dirbančių profesorių atlyginimų skirtumai. Tačiau jau panašaus į mūsų šalį lygio valstybės, pavyzdžiui, Estija, moka profesoriams pustrečio karto daugiau ir pritraukia geriausių savo srities žinovų iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesoriaus, Konfucijaus instituto direktoriaus habil. dr. Audriaus Beinoriaus jau laukia Tartu universitetas. Tarptautinį pripažinimą užsitarnavusiam mokslininkui, tyrimus vykdžiusiam Orientalistikos institute Oksforde, Paryžiaus Sorbonos universitete, Browno ir Cornellio universitetuose JAV, Pietų Azijos institute prie Heidelbergo universiteto Vokietijoje, mokslo centruose Nyderlanduose, Japonijoje, Indijoje, Tailande ir kitur, estai pasiūlė jo kvalifikaciją labiau atitinkantį atlyginimą.
Audrius Beinorius: „Man Tartu universitetas siūlo du su puse karto didesnę algą.“
„Akademiniame pasaulyje žmonių mainai - normalu. Tik problema, kad Lietuvoje jie vyksta viena kryptimi, nes dėl menkų algų ne tik negalime sulaikyti stipresnių žmonių čia likti, bet ir pritraukti jų iš kitur“, - apgailestavo A. Lašas.
Akademinės bendruomenės reakcija ir protestai
Apgailėtinų atlyginimų neapsikentusi akademinė bendruomenė rengiasi protestams. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) kartu su dar penkiomis švietimo darbuotojų profsąjungomis paskelbė ultimatumą Vyriausybei: arba iki spalio 5 dienos bus pasirašyta tokios redakcijos švietimo šakos kolektyvinė sutartis, dėl kokios buvo sutarta vasarą, arba profsąjungos pasilieka teisę skelbti švietimo darbuotojų neterminuotą streiką.
Profsąjungos lyderės įsitikinimu, tai užprogramuota krepšelių sistemoje, mat numatyta tokia pinigų suma, kurios niekaip negali pakakti studentui išmokyti. Svarbiausi aukštųjų mokyklų reikalavimai Vyriausybei - atsisakyti krepšelių sistemos ir skirti atskirą finansavimą mokslui.
A. pabrėžė, kad jei valstybei reikia mokslo ir jam keliami vis didesni reikalavimai, už jį reikia mokėti. Anot jos, atlyginimai yra išraiška, ar valstybei ši sritis svarbi. Ji informavo, kad dabar vyksta aukštųjų mokyklų bendruomenių apklausa dėl streiko. Kada jis vyks, kol kas neaišku, nes bus derinama su kitomis profsąjungomis, taip pat reikės atlikti procedūras, kurių reikalauja streikus reglamentuojantys teisės aktai.
Aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo atlyginimai auga kur kas lėčiau nei kitų sričių darbuotojų. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) prieš kelis mėnesius paskelbtas dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų tyrimas (jame naudoti Švietimo valdymo informacinės sistemos pedagogų ir „Sodros“ šakų duomenys) atskleidė, kad dėstytojų darbo užmokestis iki mokesčių augo triskart lėčiau nei atlyginimai šalies ūkyje ir dukart lėčiau nei švietimo sektoriuje.
2016 metais dėstytojų darbo užmokestis augo vidutiniškai 2,8 proc. (universitetuose - 3,2 proc., kolegijose - 2,5 proc.)., visame šalies ūkyje - 9 proc., švietimo sektoriuje - 6 procentais. Greičiau pildėsi tik rektorių piniginės: 2016 metų spalį, palyginti su 2015-aisiais, jų algos augo beveik 13 proc.
MOSTA mokslo politikos analitikas Tadas Juknevičius sakė, kad dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra per maži, rodo ir tai, jog norint išlaikyti save ir savo šeimą šiems specialistams tenka dirbti keliose darbovietėse. Pavyzdžiui, profesoriai, docentai, lektoriai dirba vidutiniškai 1,5 darbovietėje.
Anot eksperto, problema ir ta, kad dėl atlyginimams skirtų lėšų trūkumo aukštosios mokyklos dėstytojus ir tyrėjus įdarbina ne visu etatu: pavyzdžiui, asistentai dirba vidutiniškai 0,6, jaunesnieji mokslo darbuotojai - 0,8 etato. Daktaro disertaciją apgynę jaunieji mokslo darbuotojai Lietuvoje dažniausiai įdarbinami 0,8 etato ir uždirba vos 700 eurų iki mokesčių.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas pripažino, kad dabartinė ŠMM „paveldėjo“ tokią situaciją. Prieš kokius šešerius metus ministerija skyrė labai daug lėšų statyboms, infrastruktūros plėtrai - universitetai prisistatė patalpų, prisipirko įrangos, o dabar viską reikia prižiūrėti.
MOSTA analitikas T. Juknevičius pabrėžė, kad tyrėjų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo drastiškai - 11 procento. Mūsų apklausose net 57 proc. mokslo daktarų kaip pagrindinę priežastį, kodėl nedirba mokslinio tiriamojo darbo, įvardijo mažą atlyginimą.
Karjeros galimybės KTU
Viešasis ir privatus sektorius dažnai pristatomi kaip visiškai priešingi - viename svarbus pelnas, kitame - visuomenės gerovė. Daugelis studentų ir jaunų specialistų viešąjį sektorių renkasi dėl stabilumo, socialinių garantijų ir galimybės kurti naudą visuomenei.
KTU siūlo vienerius metus trunkančias Verslo administravimo (MBA) studijas. Taip pat dalyje magistrantūros programų pasiūlysime galimybę pasirinkti mokymosi kelią, leidžiantį personalizuoti mokymosi procesą, lanksčiai reaguojant į besimokančiojo lūkesčius ir tikslus. Be to, šiais metais keičiasi ir stojančiųjų į magistrantūrą konkursinio balo skaičiavimo metodika - į stojamąjį konkursinį balą bus galima papildomai įtraukti vienerių metų darbo patirtį pagal studijų programos kryptį.
Norintys tęsti mokslininko kelią ir praplėsti savo galimybes akademinėje veikloje studentai, kviečiami studijuoti doktorantūros studijose. KTU vykdo 21 mokslo ir meno krypties doktorantūros studijas, kuriose galima įgyti daktaro diplomą kartu su Europos daktaro (Doctor Europaeus) sertifikatu, o 10-yje mokslo krypčių doktorantai gali įgyti dvigubą mokslo daktaro laipsnį KTU ir užsienio mokslo ir studijų institucijose.
Studentai, norintys studijuoti magistrantūrą KTU, bet netenkinantys minimalių stojimo reikalavimų, kviečiami rinktis papildomąsias studijas. Jos atvers kelią galimybei įgyti siekiamą mokslinį laipsnį. Pabaigus šias studijas, įprastai trunkančias ne mažiau nei vieną semestrą, išduodamas pažymėjimas, suteikiantis teisę stoti į norimą magistrantūros studijų programą.
Lyderystę, vadovavimo įgūdžius KTU studentai gali ugdyti ir kitais būdais, pavyzdžiui, unikalus MA+ kompetencijų modelis leidžia šalia pasirinktos studijų programos įgyti papildomą kompetenciją kitoje studijų kryptyje.
Universitete ir ugdymo programų metu įgytos žinios ir kompetencijos studentams labai praverčia darbinėje aplinkoje. Šios žinios yra laiptelis, kuris padeda gilinti turimas kompetencijas bei siekti naujų tikslų.
KTU, būdamas technologinio profilio universitetu, turi unikalią galimybę derinti vadybinį bei verslo turinį su technologinėmis žiniomis. Tuo tarpu praktinės veiklos glaudžiai susijusios su šiomis temomis ir vykdomos pasitelkiant įvairius projektus. Juos ateityje galima vystyti ir įgyvendinti organizacijose.
Šiandien į darbo rinką lengviau įsilieja specialistai, turintys platesnį požiūrį ir neapsiribojantys tik savo specialybės žiniomis.
Pasak KTU strateginių partnerysčių prorektorės prof. dr. Editos Gimžauskienės, vidurinės grandies vadovai turi matyti sistemišką organizacijos paveikslą ir suprasti, kaip nuo viename lygyje priimtų sprendimų priklauso visos organizacijos rezultatai. Tokioms kompetencijoms ugdyti reikia vadybinių žinių, praktinių įgūdžių, o taip pat strateginio, kritinio mąstymo, verslumo ir įtakos lyderystės.
KTU SHMMF Studijų prodekanė prof. dr. E. Vaidelytė pasakoja, ką reiškia dirbti viešajame sektoriuje, su kokiais iššūkiais jame susiduria nauji žmonės ir kokios galimybės atsiveria.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) SHMMF profesorės dr. E. Vaidelytės, atlyginimus vertinti sudėtinga, nes darbo įdomumas ir prasmė daugeliu atvejų lemia didesnį pasitenkinimą nei vien tik piniginis atlyginis. Jei dirbate darbą, kuris jums įdomus ir prasmingas, tai ir atlyginimas, net jei jis nedidelis, atrodo priimtinas.
Kalbėdama apie jaunimo motyvaciją, prof. dr. E. Vaidelytė sako, kad šiuolaikiniai studentai ieško prasmingos veiklos, nori greitos karjeros ir galimybės dirbti su viešaisiais ryšiais ar inovacijomis. Šio sektoriaus tikslas - kurti viešąjį gėrį, o ne pardavinėti save. Tai kitoks iššūkis ir kitos galimybės.
Taigi viešasis sektorius - ne tik apie atlyginimus ar stabilumą. Tai apie kūrybą, atsakomybę ir galimybę formuoti savo šalies ateitį.
Ainius Lašas: „Akademiniame pasaulyje žmonių mainai - normalu. Tik problema, kad Lietuvoje jie vyksta viena kryptimi, nes dėl menkų algų ne tik negalime sulaikyti stipresnių žmonių čia likti, bet ir pritraukti jų iš kitur“.
tags: #ktu #socialiniu #humanitariniu #mokslu #ir #menu