Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtingas neurovystymosi sutrikimas, kuris paveikia vaiko socialinius, komunikacijos ir elgesio gebėjimus. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai Šeimų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimu, gyvenimo gerovės, elgesio ypatumai ir ugdymosi sėkmę lemiantys veiksniai, remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimais, tarp jų ir Kristinos Samsonienės darbais.
Autizmo spektro sutrikimo vaikų elgesio ir emocijų ypatumai
Vėlavičienė ir kolegos (2019) nurodo, kad vaikams ir paaugliams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, dažniau pasireiškia tiek internalūs simptomai (nerimas, depresinė simptomatika, somatiniai skundai), tiek externalūs simptomai (agresija, taisyklių laužymas), palyginti su bendraamžiais be raidos sutrikimų. Tyrime, kuriame dalyvavo 35 paaugliai su autizmo spektro sutrikimu ir 70 jų bendraamžių, nustatyta, kad šie simptomai yra ryškūs ir turi įtakos jų kasdieniam funkcionavimui.
Indrašienė ir Kairelytė-Sauliūnienė nagrinėja funkcinio elgesio vertinimo taikymą keičiant probleminį elgesį autizmo turinčių vaikų ugdyme. Funkcinio elgesio vertinimo metodikos naudojimas leidžia geriau suprasti probleminio elgesio priežastis ir efektyviau įgyvendinti intervencijas.
Socialiniai ir profesiniai įgūdžiai bei ugdymosi sėkmė
Ostrovska ir bendraautoriai (2019) atliko tyrimą, kuriame aprašyti paauglių su autizmo spektro sutrikimais socialiniai ir profesiniai įgūdžiai. Tyrimo metu nustatyta, kad tik 40 % tirtų paauglių su ASS turi patenkinamus profesinius įgūdžius, tačiau jų emociniai rodikliai ženkliai atsiliko nuo sveikų bendraamžių ir blogėjo su amžiumi.
Jokubaitienė ir Ališauskas (2020) išskiria pagrindinius veiksnius, lemiančius vaikų su autizmo spektro sutrikimu ugdymosi sėkmę: ugdytojų vertybinės nuostatos, draugiška mokyklos bendruomenė, individualus vaiko pažinimas ir vaiko galimybėmis grįstas individualizuotas ugdymas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie pedagogę Kristiną
Kulešė ir Kaffemanienė tiria tėvų nuomones apie vaikų su ASS ugdymo individualizaciją mokyklose. Jų tyrime paaiškėja, kad tėvai pabrėžia bendradarbiavimo svarbą tarp pedagogų ir šeimų bei reikšmę individualizuotoms ugdymo strategijoms vaikams su autizmu.
Šeimos gyvenimo gerovė ir paramos poreikiai
Laimutė Samsonienė kartu su kolegomis (2017) atliko tyrimą, kurio tikslas - atskleisti tėvų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimu, šeimos gyvenimo gerovės probleminius veiksnius. Tyrime dalyvavo 100 tėvų, auginančių ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiką su ASS. Naudota apklausa su uždaro ir atviro tipo klausimais, orientuotais į šeimos gyvenimo kokybę ir specialiųjų poreikių tenkinimą.
Rezultatai parodė, kad šeimų narių tarpusavio sąveikai svarbiausi veiksniai yra neįgalaus vaiko auklėjimas, materiali ir emocinė šeimos gerovė. Tačiau tėvai nurodė, kad valstybės parama yra nepakankama, kai kalbama apie specialiųjų poreikių tenkinimą, ir kad dėl prastos finansinės padėties dalies paslaugų negali įpirkti patys.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad tėvai, auginantys vaikus su ASS, dažnai patiria emocinių sunkumų, įskaitant depresyvumą, ypač vaiko paauglystės laikotarpiu (Mickevičienė ir kt.).
Augantys edukaciniai ir terapiniai sprendimai
Serbentavičiūtė, Petrulytė ir Mikulėnaitė (2020) tyrė kineziterapijoje taikomų specialių vaizdinių priemonių poveikį 3-6 metų vaikų su autizmu imitacijos įgūdžių lavinimui. Tyrimas padėjo nustatyti efektyvias strategijas, kurios gali pagerinti vaikų reakcijos greitį, imitavimo trukmę ir veiksmų skaičių.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo veikla
Augmentinės ir alternatyvios komunikacijos (AAK) taikymas ikimokyklinio amžiaus vaikams su ASS yra kitas svarbus edukacinis metodas. Voleikaitė (2014) atskleidžia AAK metodų taikymą ir rezultatus dirbant su logopedais bei auklėtojais ikimokyklinėse įstaigose.
Raudeliūnaitė ir Steponėnienė (2019) pabrėžia, kad Lietuvos pedagogai dar nėra pakankamai pasirengę ugdyti vaikus su autizmo spektro sutrikimu, todėl būtina tobulinti edukacines programas ir pedagogų parengimą.
Šeimų ir specialistų bendradarbiavimas ugdymo procese
Jūratė Kazlauskienė ir Aurelija Valaitienė savo darbais akcentuoja pedagogų ir tėvų partnerystės svarbą ugdant vaikus su autizmo spektro sutrikimu. Efektyvus bendradarbiavimas apima reguliarius susitikimus, pokalbius, pasiekimų aptarimus ir kitus bendradarbiavimo metodus.
Vilma Beinorienė išskiria, jog gerų ugdymo rezultatų pasiekimui pirmiausia reikalingas visapusiškas vaiko pažinimas, o ugdymo procese būtina įtraukti ne tik pedagogus, bet ir šeimos narius bei visus su vaiku susijusius specialistus.
Diana Saveikienė analizuoja tėvų požiūrį į vaikų su autizmu ateitį, atskindama kokybinio tyrimo rezultatus, kurie rodo tėvų viltis ir iššūkius susiduriant su autizmo spektro sutrikimu.
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie slaugos paslaugas
Specifiniai ugdymo poreikiai ir iššūkiai
Sėjūnienė (2012) atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti vaikų su autizmo spektro sutrikimu individualaus ugdymo poreikį ir patikrinti mokytojų bei specialistų žinias apie autistiškus vaikus. Rezultatai parodė, kad individualizavimas yra esminis veiksnys ugdymo kokybei gerinti.
Justina Tamošiūnienė ir bendraautoriai nagrinėja savarankiškumo įgūdžių raidą ikimokyklinio amžiaus vaikams su ASS, atkreipdami dėmesį į jų specifinius poreikius ir vystymosi ypatumus ugdymo procese.
Vaiko pažinimas šeimoje ir neurotėvystė
Laura Valionienė, Regina Ivoškuvienė ir Audronė Urbutytė remiasi autistiško vaiko pažinimu šeimoje, išskirdami, kaip vaiko gimimas keičia šeimos struktūrą, psichologinį klimatą bei nariais vaidmenis.
Daiva Bartušienė straipsnyje pabrėžia neurotėvystės koncepciją, kuri leidžia geriau suprasti netipinių neurologinių vaikų ir jų šeimų patirtis bei iššūkius.
Perspektyvos ir publikacijų apžvalga
Lietuvos mokslininkų tyrimai atspindi įvairius ASS aspektus: nuo elgesio analizės ir ugdymo procesų iki šeimos psichosocialinės gerovės ir paramos poreikių.
| Tyrimo autorius (-iai) | Tyrimo tema | Pagrindiniai rezultatai |
|---|---|---|
| Samsonienė L. ir kt. | Šeimų, auginančių vaiką su ASS, gyvenimo gerovė | Šeimų gerovės veiksniai: auklėjimas, materiali ir emocinė gerovė, valstybės paramos stoka |
| Vėlavičienė D. ir kt. | Elgesio bei emocijų ypatumai paauglystėje | Dažnesni internalūs ir externalūs simptomai vaikams su ASS |
| Ostrovska K. ir kt. | Paauglių socialiniai ir profesiniai įgūdžiai | 40 % paauglių su ASS turi patenkinamus profesinius įgūdžius |
| Serbentavičiūtė M. ir kt. | Kineziterapijos priemonės imituojantiems įgūdžiams | Kineziterapija stiprina imitacijos įgūdžius vaikams su ASS |
Šie ir kiti tyrimai padeda kurti efektyvesnes pagalbos, ugdymo ir paramos sistemas ASS turintiems vaikams bei jų šeimoms Lietuvoje.
tags: #kristina #samsoniene #vaiko #pasizymincio #autizmo #sindromu