Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris paveikia, kaip žmogus suvokia pasaulį ir bendrauja su kitais. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčių asmenų poreikiams, įtraukčiai ir galimybėms. Konferencijos atlieka svarbų vaidmenį šviečiant visuomenę, dalijantis naujausiomis žiniomis ir patirtimi, bei buriant specialistus, tėvus ir pačius autistiškus asmenis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje vykusios autizmo konferencijos, jų temos ir svarbiausi akcentai.
Svarbaus Renginio Akcentai: Nacionalinė Autizmo Konferencija
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, kartu su bendraorganizatoriais - Kauno Prano Daunio ugdymo centru ir partneriais - Lietuvos įtraukties švietime centru bei Vytauto Didžiojo universitetu, organizuoja Nacionalinę autizmo konferenciją, kuri vyksta balandžio 17-18 dienomis Vytauto Didžiojo universitete, Kaune.
Šių metų konferencija ir vėl suburia autizmo ekspertus, pedagogus, specialistus ir tėvus, siekiant aptarti švietimo ir pagalbos autistiškiems mokiniams aktualijas.
Dr. Peter Vermeulen Pranešimas
Pirmoji diena (dalyvavimas gyvai ir galimybė stebėti nuotoliu) - tarptautinio eksperto Dr. Peter Vermeulen (Belgija) pranešimas „Autism and the Predictive Mind: Absolute Thinking in a Relative World: Practical Implications for Education“.
Remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, Dr. Vermeulen pristato intriguojančią idėją - mūsų smegenys nėra kompiuteriai, jos labiau spėja nei apdoroja informaciją.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Šis gebėjimas nuspėti pasaulį remiasi jautrumu kontekstui, tačiau autistiškos smegenys pasaulį suvokia kitaip - mąsto absoliučiai, gali patirti sunkumu vertinant kontekstą, o tai daro įtaką bendravimui, socialinei sąveikai, sensoriniams išgyvenimams ir kasdienei veiklai.
Pranešime sužinome, kodėl tradiciniai emocijų atpažinimo ar socialinių įgūdžių lavinimo metodai ne visada veikia autistiškiems vaikams ir kaip konteksto „mygtuko“ paspaudimas gali padėti jiems geriau orientuotis pasaulyje.
Dr. Vermeulen pateikia naujas, moksliškai pagrįstas įžvalgas bei praktines strategijas, kaip kurti autizmui draugišką mokymosi ir socialinę aplinką, kurioje mažiau netikėtumų, daugiau aiškumo ir geresnė savijauta - pagrindiniai veiksniai, mažinantys nerimą ir didinantys sėkmę mokykloje bei gyvenime.
Įtraukti Ugdymo Aplinka
Antra diena prasideda pranešimais apie įtraukios ugdymo aplinkos kūrimą plačiąja prasme. Išgirsime autistiško žmogaus pasidalinimą apie asmeninę patirtį švietimo sistemoje, kas leis geriau suprasti mokinių įvairovę ir jų poreikius.
Po pranešimų vyksta dirbtuvės, kurias ves savo srities profesionalai - Kauno Prano Daunio ugdymo centro ir Lietuvos įtraukties švietime centro komandos nariai. Šiose dirbtuvėse dalyviai ne tik gilins supratimą apie autizmą, bet ir praktiškai taikys įgytas žinias, mokydamiesi iš specialistų, kasdien dirbančių su autistiškais vaikais ir jaunimu.
Taip pat skaitykite: Profesinio tobulėjimo galimybės slaugytojams
Renginio Detalės
- Vieta: Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas
- Data: Balandžio 17-18 d.
- Pirmoji diena: hibridinis formatas (gyvai arba nuotoliniu būdu)
- Antra diena: tik gyvai
Registracija ir detali programa skelbiama artimiausiu metu.
Konferencija vyko balandžio 17 - 18 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir Kauno Prano Daunio ugdymo centras.
Dr. Peter Vermeulen Įžvalgos
Per dažnai autistiški vaikai vertinami ne pagal jų poreikius ar galimybes, o pagal tai, kiek jie atitinka standartinius lūkesčius: ar paklūsta taisyklėms, ar priima pokyčius, ar gali susikaupti pamokoje, atsakinėti prieš klasės draugus ir pan. Tačiau naujausios įžvalgos verčia keisti šį požiūrį iš esmės - ne vaikas turi „prisitaikyti“, o mes turime mokytis suprasti, kaip jis mąsto.
Mūsų smegenys, kaip aiškina pasaulinio garso autizmo ekspertas dr. Peter’is Vermeulen’as, situaciją prognozuoja, remiasi patirtimi ir nuolat klysta. O ką daryti, jei patirties ir konteksto suvokimo trūksta?
Autizmo ekspertas dr. P. Vermeulen’as balandį pranešimą skaitė Lietuvoje vykusioje Nacionalinėje autizmo konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, ir pristatė naują požiūrį į tai, kaip autistiški žmonės suvokia pasaulį.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos tendencijos Lietuvoje
Vienas įsimintiniausių jo pavyzdžių - šviesoforo signalas: „Raudonas žmogeliukas šviesofore reiškia draudimą eiti. Bet ar visada? Jei einant per gatvę šviesa pasikeičia iš žalios į raudoną - sustosite? Tikriausiai ne. Tame kontekste raudona reiškia priešingai - pabaik veiksmą, nesustok.“ Anot eksperto, tai puikus pavyzdys, kaip reikšmės priklauso nuo konteksto - mūsų smegenys nespėja visko analizuoti, jos spėja, remiasi patirtimi.
„Prireikia maždaug 200 ms, kad kažką pamatytume, pavyzdžiui, žaidžiant tenisą - atlekiantį teniso kamuoliuką. Kai pamatysite, kad kamuoliukas atmušamas, jis jau bus perskridęs tinklą. Aktyviai stebint kamuoliuką, teniso žaisti neįmanoma. Kaip žmonės geba jį atmušti? Jie nelaukia, kol informacija atkeliaus iki jų smegenų centro, jie prognozuoja kamuoliuko kelią - tai prognozuojančių smegenų koncepcija. Matydami teniso kortus ir raketę, mes neįžvelgsime citrinos, bet matysime teniso kamuoliuką, nes tai yra susiję su tenisu“, - aiškina dr. P.
Autistiški žmonės dažnai apibūdinami kaip jautresni garsui, šviesai ar prisilietimams, tačiau dr. P. Vermeulen’as pabrėžia - tikrasis iššūkis slypi ne dirgiklio intensyvume, o netikėtume ir neapibrėžtume: „Perkrova dažniausiai įvyksta ne dėl didelio triukšmo, bet dėl to, kad jo neįmanoma nuspėti. Dėl šios priežasties tradicinis požiūris - pašalinti garsą, šviesą ar kitą dirgiklį - nėra veiksmingas ilgalaikėje perspektyvoje. Vietoj to reikėtų padėti vaikui išspręsti neapibrėžtumo problemą.
Kaip pavyzdį dr. P. Vermeulen’as pateikia alternatyvą: ne atsisakyti plojimų, bet įspėti apie juos iš anksto - pavyzdžiui, suskaičiuoti iki trijų. Ekspertas taip pat įspėja dėl „meškos paslaugos“ - nuolat šalindami sensorinius dirgiklius, neskatiname vaikų mokytis prognozuoti aplinkos. Vietoje to reikėtų suteikti jiems kontrolės pojūtį: „Mokykloje pasakykime - jei bus per triukšminga, gali naudoti ausines. Žinojimas, kad išeitis egzistuoja, sumažina įtampą.
Autizmui draugiška aplinka prasideda nuo nuspėjamumo, tačiau tai kur kas daugiau nei paveikslėliai ar tvarkaraščiai ant sienos. Svarbu padėti vaikui ne tik žinoti, kas vyks, bet ir kaip tai gali atrodyti - ką jis patirs, pajus ar net užuos. Dr. P. Vermeulen’as pabrėžia konteksto svarbą: jei mokytoja prisiliečia prie lietimui jautraus vaiko neįspėjusi, vaikas tai gali suprasti netinkamai. Tačiau jei iš anksto pasakoma, kad pratimo metu gali prireikti prisilietimo, situacija tampa nuspėjama - ir saugi.
Dar vienas svarbus aspektas - komunikacija, kuri taip pat remiasi kontekstu, tuo, ką jau esame patyrę. Neurotipiški vaikai gali prognozuoti, kokia bus instrukcija ar paliepimas. Dr. P. Vermeulen‘as konferencijoje pateikė iliustratyvų pavyzdį. Berniukui duodamos matematikos užduotys - ant popieriaus lapo surašyti dalybos veiksmai, nupieštas klounas su 4 balionais ir parašyta: išspręskite klouno problemas. O vaikas ilgai žiūrėjęs į šį užduočių lapą ima pykti ir sako, kad šito padaryti negali. Berniukas kažkada pats yra lankęsis pas psichiatrą, tuomet jam buvo paaiškinta, kad šis gydytojas padeda išspręsti problemas. Taigi vaikas užduotį suprato tiesiogiai: turi išspręsti ne matematikos uždavinius, bet klouno problemas.
Kita prognozavimo klaida susijusi su klouno iliustracija. Uždavinyje rašoma: klounas turi 25 balionus. Tačiau iliustracijoje nupiešti tik 4 balionai, tad natūralu, kad vaiko akyse pati užduotis neteisinga. Taigi nesusipratimas kyla iš autistiško absoliutaus mąstymo. Mokyklose su tuo neretai susiduriama. Stengdamiesi padaryti mokymosi medžiagą patrauklią, pridėdami papildomų paveikslėlių, galime sukelti nereikalingos papildomos sumaišties. Bet tokios situacijos įmanoma išvengti pasitelkiant kontekstą ir paaiškinant vaikui - reikia išspręsti klouno matematikos problemas - matematikos uždavinius.
Dr. P. Vermeulen‘as, pripažįsta, kad ugdant autistiškus vaikus labai svarbi rutina, nes ji leidžia atsipalaiduoti, pailsėti smegenims. Bet lygiai taip pat smegenims reikia naujovių, todėl būtina įvesti naujas veiklas, tik tai turėtų būti subalansuota: „Turime užtikrinti, kad autistiškų asmenų hiperbudrios smegenys, kurios jaučiasi nesaugios ir patiria daug neapibrėžtumo, atsipalaiduotų. Tam pirmiausia turi būti sukurta gerovė, nes kai vaikas jaučiasi gerai, jis pasiruošęs ir didesniems iššūkiams. Patiriant įtampą, neįmanoma nieko išmokti.
Būtina sukurti kuo daugiau nuspėjamumo. Visuomenėje yra daug žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS). Siekiant atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria auginantys ar gyvenantys šalia žmonių, turinčių vienokį ar kitokį raidos sutrikimą, Seime organizuojamos konferencijos ir parodos.
Konferencija "Autistiškiems Žmonėms Atvira Aukštoji Mokykla: Nuo Vizijos Iki Įgyvendinimo"
Gruodžio 5 d. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko konferencija “Autistiškiems žmonėms atvira aukštoji mokykla: nuo vizijos iki įgyvendinimo” - pirmoji Lietuvoje, nagrinėjusi autizmo aukštajame moksle temą.
Pasak bendruomenės reikalų prorektorės dr. Birutės Švedaitė-Sakalauskės, konferencijoje tarusios įžanginį žodį, simboliška, kad tą gruodžio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 30, o gal net 440 metų, universitetas protestuoja. Anot prorektorės, galbūt gerai, kad kai kalbame apie autizmo aukštajame moksle temą, universitete dėl pirmą kartą vykstančio protesto visur tuščia. „Tai yra tam tikros izoliacijos, atskirties patirtis. Šioje tyloje šiandien turime progą išgirsti autentiškas žmonių, paliestų autizmo spektro, patirtis. Tikiu, kad atsiverdami autizmo spektro sutrikimų turinčių žmonių patirčiai, mes galime labai daug laimėti“ - teigė bendruomenės reikalų prorektorė dr.
Autizmo aukštajame moksle tema Lietuvoje nauja neatsitiktinai - pasak Barboros Suisse, autizmo diagnozė suaugusiems asmenims Lietuvoje įteisinta tik 2015 metais. Iki tol autistiškiems žmonėms, sulaukusiems pilnametystės, buvo įprasta priskirti šizofrenijos diagnozę. Taigi suaugę žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimus, ilgą laiką buvo „nematomi“, todėl vis dar nesulaukia reikiamos pagalbos.
Konferencijoje pranešimą skaitė Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, kuri, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, pristatė iššūkius ir galimybes, su kuriais aukštajame moksle susiduria autistiški asmenys. Pasak mokslininkės, autizmo atvejų skaičius didėja ne dėl kintančios biologijos, o dėl kintančių diagnostikos kriterijų. Nors autizmas dažnai matomas kaip trūkumas, tačiau mokslinėje veikloje autizmo spektro sutrikimų turintys žmonės gali atskleisti unikalius savo smegenų gebėjimus.
Seime - Konferencija „Autizmas Lietuvoje: Iššūkiai ir Sprendimai“
2019 m. kovo 27 d. Seimo nario, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva balandžio 1 d., pirmadienį, 9 val., Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) rengiama dalykinė konferencija „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“, skirta Pasaulinei autizmo supratimo dienai paminėti, kuri kasmet visame pasaulyje minima balandžio 2 d.
Ministro A. Verygos teigimu, ypač svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas tėvams, kurie kasdien susiduria su nemažais iššūkiais. Šioje konferencijoje šeimos kalbės apie savo kasdienybę, pasiekimus ir iššūkius. Jų labai daug, bet jie įveikiami. Todėl skatiname žmones kuo daugiau kalbėti apie tai, kad visuomenė galėtų labiau suprasti, padėti ir nesmerkti bei neatstumti autistiškų vaikų bei jų tėvų.
Pavyzdžiui, matant stiprias pykčio reakcijas viešose erdvėse ar naujose vietose, sunkumus keičiant aplinkas, aplinkiniai neturėtų skubėti teisti, smerkti ar kam nors skųsti, kaip kartais nutinka. Prie problemų galima priskirti ir ribotą mitybos racioną, miego sutrikimus, socialinių įgūdžių stoką, neretai - ir baimės jausmo nebuvimą“, - sako ministras A. Ir tai tik keletas pavyzdžių iš šeimų kasdienybės.
Deja, ministro A. „Ši konferencija - tai žingsnis į rimtą ir abipusį dialogą tarp valstybės institucijų ir autistiškus vaikus auginančių tėvų, kurio taip trūksta. Mūsų šeimos yra labai pažeidžiamos - susiduria su specialistų trūkumu, ypač regionuose, finansinėmis problemomis dėl to, kad dėl diagnozės griūna šeimos ir vaiką prižiūrintis asmuo dažnai negali dirbti. O kur dar pačių tėvų psichologinis nuovargis, atokvėpio paslaugos nebuvimas, dažnai viduramžiškas visuomenės požiūris į autizmą. Mums nereikia užuojautos, mes norime diskutuoti apie realius pokyčius Lietuvoje“, - sako L. Arminta Savickienė, mob.
Kita Informacija
Balandis - Pasaulinis autizmo supratimo mėnuo, o balandžio 2-ąją yra minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Šiai datai paminėti Seime vyksta įvairūs renginiai, skirti atkreipti visuomenės dėmesį į autizmo problematiką.
Parodos autorė Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė dešimt metų fotografavo autistiškų vaikų pasaulį. Ji pasakoja, kad iš pradžių juos reikėjo prisijaukinti, t. y. fotografuoti per stiklą: „Kai kurie vaikai negali kalbėti, jie nestovi vietoje, mažai domisi socialiniu pasauliu. Pagauti jų žvilgsnį tampa tikru iššūkiu.“
Paroda „Lietaus vaikai“ kviečia žiūrovus pažvelgti į autizmą iš arčiau - be išankstinių nuostatų ar stereotipų. Siekiama ne tik parodyti šių vaikų kasdienybę, bet ir skatinti supratimą, atjautą bei dialogą.
Sakoma, jei pažįsti vieną autistą, tai pažįsti tik vieną autistą. Jie visi skirtingi. Vieni be paliovos kalbantys, mėgstantys bendrauti, kiti nekalbantys ir mažai komunikuojantys su šiuo pasauliu. Kai kurie kalba angliškai, nors yra lietuviai. Vieni puikiai groja ar dainuoja, kiti piešia, o treti tobulai suka virvelę. Ir virvelės sukimas yra visas jų gyvenimas. Vieni itin jautrūs garsams, kiti kvapams, treti prisilietimams ar šviesai. Vieni valgo daug produktų, kiti tik penkis, vieną, ar net nevalgomus daiktus. Kai kurie nejaučia skausmo, o kiti neturi savisaugos instinkto. Vieni nuolat bėga, kiti nuolat sukasi ratu, treti nenori iš viso niekur eiti. Gali nežiūrėti į akis ir nereaguoti į savo vardą.
„Ne visus vaikus pavyko nufotografuoti. Su jais negali būti režisūros. Jiems neįsakysi, nepaliepsi, jie nelauks kada tau bus patogu. Nėra jokios garantijos, kad pavyks, tačiau autistiškiems asmenims reikalinga pagalba. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Tačiau autistiški asmenys laikui bėgant įgyja įgūdžių, dėl to jų gebėjimai ir sunkumai gali kisti“, - pasakoja fotografė.
Norintys paremti autizmo spektrą turinčius žmones, kviečiami į paramos kino vakarą „Mano ypatingas sūnus“.
Iššūkiai, su Kuriais Susiduria Šeimos, Auginančios Autistiškus Vaikus
Turbūt mažai kas žino, su kuo susiduria šeimos, auginančios autistiškus vaikus. Kalbėti apie autizmą nėra lengva. Nuolatinės replikos ir užgauliojimai viešose vietose, patyčios mokyklose, noras, kad vaikas būtų pašalintas iš mokyklos, kaimynų priekaištai ar nenoras gyventi šalia „tokio“ vaiko - tai tik dalis iššūkių, su kuriais susiduria šeimos.
Ministro A. Verygos teigimu, ypač svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas tėvams, kurie kasdien susiduria su nemažais iššūkiais. Šioje konferencijoje šeimos kalba apie savo kasdienybę, pasiekimus ir iššūkius.
L. Arminta Savickienė teigia, kad ši konferencija - tai žingsnis į rimtą ir abipusį dialogą tarp valstybės institucijų ir autistiškus vaikus auginančių tėvų, kurio taip trūksta. Šeimos susiduria su specialistų trūkumu, ypač regionuose, finansinėmis problemomis dėl to, kad dėl diagnozės griūna šeimos ir vaiką prižiūrintis asmuo dažnai negali dirbti. O kur dar pačių tėvų psichologinis nuovargis, atokvėpio paslaugos nebuvimas, dažnai viduramžiškas visuomenės požiūris į autizmą.
Konferencijoje „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“ siekiama diskutuoti apie realius pokyčius Lietuvoje.
Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Svarbi ir ankstyva diagnostika.
Tikimės, kad tai dar viena proga garsiai pasakyti, kad visuomenė turi palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, o ne bandyti išgydyti tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.
Autizmo Požymiai
| Požymis | Aprašymas |
|---|---|
| Socialiniai sunkumai | Sunku suprasti socialines užuominas, palaikyti akių kontaktą, užmegzti draugystę. |
| Komunikacijos sunkumai | Vėluojanti kalbos raida, sunku suprasti kalbą, atkartojanti kalba (echolalija). |
| Pasikartojantis elgesys | Pasikartojantys judesiai (pvz., rankų mosavimas), prisirišimas prie tam tikrų daiktų ar ritualų, didelis susidomėjimas specifinėmis temomis. |
| Sensoriniai ypatumai | Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams, kvapams ar skoniams. |
| Mitybos sunkumai | Ribotas mitybos racionas, atsisakymas valgyti tam tikrus produktus. |
| Miego sutrikimai | Sunku užmigti, dažnas prabudimas naktį. |
Konferencija "Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai"
tags: #konferencija #autizmas #lietuvoje