Socialinės įmonės, gaminančios antklodes ir kitas tekstilės prekes, atlieka svarbų vaidmenį derinant verslo veiklą su socialine misija: suteikti darbo vietas žmonėms su negalia ar socialinės atskirties asmenims, skatinti bendruomenių plėtrą ir mažinti socialines atskirtis. Tokios įmonės dažnai veikia kaip socialiniai verslai ar socialinės dirbtuvės, kur darbo procesai pritaikyti pagal lankytojų gebėjimus ir galimybes, o gamyba orientuota į paklausias prekes ir bendruomenei reikalingas paslaugas.
Kaip veikia socialinės dirbtuvės, siūvančios antklodes
Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. SVARBU. Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Socialinio verslo ir viešųjų paslaugų ryšys
Lietuvoje socialinis verslas painiojamas su įmonių socialinės atsakomybės programomis, socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. 2015-ųjų pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą.
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.
Bendruomenės, tinklai ir parama socialinio verslo plėtrai
Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m. Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių.
Socialinės atsakomybės pavyzdžiai ir jų poveikis bendruomenėms
Bendruomenė - prioritetas. Kasmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su partneriais organizuojami NAVA apdovanojimai kviečia šalyje veikiančias įmones ir organizacijas dalintis geraisiais socialinės atsakomybės pavyzdžiais. Prieš keletą metų „Bendruomeniškiausios įmonės“ apdovanojimą pelniusios UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas tikina - geri pavyzdžiai užkrečia kitus, tad tiek patys apdovanojimai, tiek įvertinimas įmonei yra išties svarbus.
„Džiaugiamės, kad mūsų pasirinktos socialinės atsakomybės kryptys duoda apčiuopiamą naudą bendruomenėms. Nuo pat įmonės įkūrimo atsakingai žiūrime į mus supančią aplinką ir stengiamės teikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia. Didelė dalis mūsų iniciatyvų gyvuoja dešimt ir daugiau metų“, - sako pašnekovas. Viena svarbiausių įmonės socialinės atsakomybės krypčių - švietimas, apimantis pažangesnių ugdymo metodų diegimą Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigose, paramą vietos bendruomenės švietimo iniciatyvoms ir jaunimo verslumo skatinimą. Kiekvienais metais įmonė organizuoja ir įvairias paramos akcijas, prisideda prie finansinės paramos teikimo ir pagalbos maisto produktais.
„Socialiai atsakinga įmonė turi suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria visuomenė, todėl per pastaruosius metus nemaža dalis mūsų veiksmų buvo nukreipti į pandemijos suvaldymą: rėmėme ligonines higienos priemonėmis, padovanojome gydymo įstaigoms dirbtinės plaučių ventiliacijos bei rentgeno aparatus, dalyvavome įvairiuose paramos renginiuose“, - pasakoja „Mantinga“ atstovas ir pabrėžia, kad socialinė atsakomybė yra neatsiejama atsakingo verslo dalis, teikianti naudą ne tik visuomenei, bet ir pačiai įmonei, padedant jai užsitikrinti klientų ar vartotojų lojalumą, teigiamą požiūrį ir reputaciją.
Kompleksiška socialinė atsakomybė - didesnės įmonės pavyzdys
Praėjusiais metais NAVA apdovanojimuose triumfavo UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“. Įmonė pelnė net du apdovanojimus: už darbuotojų gerovės kūrimą jai atiteko „Metų darbovietės“ titulas, o už svarbių projektų aplinkosaugos ir socialinėje srityse įgyvendinimą ji buvo įvertinta pagrindiniu - „Metų socialiai atsakingos įmonės“ - NAVA konkurso apdovanojimu.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
„Coca-Cola HBC Lietuva“ Korporacijos reikalų ir tvarumo vadovas Tomas Digaitis pasakoja, kad įmonės verslo strategijoje tvarumas užima ypatingai svarbią vietą, o „Coca-Cola HBC“ grupės numatyti strategijos tikslai tiesiogiai atliepia Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi kryptis ir tikslus. Pagrindinis dėmesys telkiamas į anglies dvideginio emisijų mažinimą, mažesnį vandens naudojimą ir telkinių apsaugą, ingredientų šaltinius, pakuotes, visą komandą ir bendruomenes.
„Džiaugiamės, kad įvertinimo sulaukėme ne už pavienius projektus, o už ilgalaikę veiklą“, - sako T. Digaitis ir priduria, kad šiais laikais sėkmingas ir socialiai atsakingas verslas - neatsiejami dalykai. Ir tai nėra susiję išskirtinai tik su įmonės reputacijos kūrimu. Štai visai neseniai visa „Coca-Cola“ grupė Europoje, įskaitant ir padalinį Lietuvoje, įsipareigojo iki 2040 m. tapti klimatui neutraliu verslu - dešimtmečiu anksčiau, nei tą numato Europos Sąjungos tikslai.
„Pasaulyje susiduriame su rimtais iššūkiais, pradedant klimato kaita ir baigiant išteklių trūkumu, tad kito būdo užsiimti verslu tiesiog nėra. Savo veikloje rūpinamės kiekvienu vandens lašu, mažiname plastiko naudojimą savo pakuotėse, siekiame ženkliai sumažinti, o galiausiai visai panaikinti mūsų verslo anglies dvideginio pėdsaką“, - pasakoja T. Digaitis. Pašnekovo nuomone, žvelgiant iš kasdienės perspektyvos, svarbu nepamiršti, kad verslas yra vykdomas su žmonėmis ir dėl žmonių, todėl tvarumo strategijos yra grindžiamos dialogu ne tik su akcininkais, bet ir su plačiu ratu suinteresuotų šalių - darbuotojais, tiekėjais bei kitais bendruomenės nariais.
„Mainais į atvirumo ir įsitraukimo kultūrą gauname tą patį - dialogui pasiruošusias bendruomenes, motyvuotą darbuotojų komandą, tvirtus santykius su partneriais ir tiekėjais. Mūsų versle pasitikėjimas ir reputacija yra labai svarbūs“, - teigia „Coca-Cola HBC Lietuva“ atstovas.
Mažos įmonės ir aplinkosauga: „Kvapų namai“ pavyzdys
Ne tik stambūs verslai ar didelės korporacijos gali pasigirti aktyviai veikiantys socialinės atsakomybės srityse. 2020 metais mažų įmonių kategorijoje už aplinkos tausojimą ir visuomenės švietimą „Aplinkai draugiškiausios įmonės“ nominaciją NAVA konkurse pelnė UAB „Kvapų namai“.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
„Buvome įvertinti už tai, kad gaminame kvapiuosius ir kosmetinius produktus tik iš natūralių bioskaidžių ingredientų, taip pat nenaudojame plastiko ir beveik visas prekes pakuojame į lengvai perdirbamus stiklinius ir aliuminius indus, o dalį stiklinės taros susigrąžiname ir naudojame pakartotinai, taip mažindami pakuočių atliekas ir neteršdami aplinkos“, - pasakoja įmonės vadovė Rūta Daunoravičienė.
Pasak pašnekovės, „Kvapų namai“ ypatingą dėmesį skiria ne tik aplinkos apsaugai, bet ir vartotojų švietimui, tad savo pirkėjus skatina kritiškai permąstyti vartojimo ir odos priežiūros įpročius: atsisakyti perteklinės kosmetikos ir pakeisti tvaresnėmis natūraliomis alternatyvomis - augaliniais aliejais, hidrolatais, alūnais, moliais, o sintetinius kvapus keisti sveikatinančiais aromatinių augalų eteriniais aliejais ir iš jų kurtais aromatais bei kvepalais.
„Kokybę ir rūpestį savo klientais bei aplinkos gerovę užtikriname realiais veiksmais, o ne vien reklaminėmis žinutėmis“, - teigia R. Daunoravičienė. Paklausta, kaip įmonės įgyvendinamos tvarumo idėjos atsiliepia kuriant bendrovės reputaciją, pašnekovė neslepia: kuklumas ne visuomet yra įvertinamas, todėl mažoms įmonėms būtina drąsiau ir garsiau kalbėti apie jų vertybes.
„Mums ne gėda girtis ir garsiai didžiuotis tuo, ką darome, todėl pastaruoju metu skiriame daugiau dėmesio savireklamai, savo įmonės vertybių viešinimui. Nereikia tikėtis, kad šiandieninė laisvoji rinka - vartotojų poreikiai ar paklausa - pati sureguliuos situaciją ir išgyvendins neatsakingus verslus, todėl turime skleisti gerąją praktiką nepriklausomai nuo to, maži ar dideli esame“, - įsitikinusi „Kvapų namai“ vadovė.
Praktiniai rezultatai: užsakymų, paslaugų ir bendruomenių tinklas
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse.
Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką.
Kur rasti socialines dirbtuves ir įmones, siūkančias antklodes
Šalyje veikia platus socialinių paslaugų, dirbtuvių ir organizacijų tinklas, kuriame daugelis vienetų gamina tekstilės, rankdarbių ar namų tekstilės prekes. Tokie subjektai yra VšĮ „Galimybių dirbtuvės“ (Vytauto g. 45a, Kazlų Rūda), VšĮ „Galimybių dirbtuvės“ (Jonava, Vasario 16-osios g. 7) ir (Prienai, Basanavičiaus g. 16), Palangos miesto socialinių paslaugų centras (Gintaro g. 34, Palanga), BĮ Kretingos Dienos veiklos centras (Verslo g. 6, Kretinga) bei daugelis kitų regioninių socialinių paslaugų centrų ir bendruomenių.
Sąrašas apima įvairias įstaigas: VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“, VšĮ Paupio globos namai „Pastelės namai“ (Marijampolė), Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centras „Židinys“, VšĮ Šakių Diakonija, Panevėžio socialinių pokyčių centrai „Kita mėnulio pusė“, VšĮ Biržų parapijos šv. Vincento Pauliečio globos namai, VšĮ „Jautri širdis“ (Rokiškis) ir daug kitų organizacijų visoje Lietuvoje.
Adresų pavyzdžiai (keli įrašai iš regionų)
| Įstaiga | Adresas |
|---|---|
| Tauragės Švč. Trejybės Parapija („Draugų kiemelis“) | Stoties g. 2, Tauragė |
| VšĮ Paupio globos namai „Pastelės namai“ | J. Jablonskio g. 2A, Marijampolė |
| VšĮ „Galimybių dirbtuvės“ | Vytauto g. 45a, Kazlų Rūda |
| VšĮ SocACTIVA | Vėtrungės g. 14-22, Kaunas |
| BĮ Socialinių paslaugų centras „Klaipėdos lakštutė“ | Smiltelės g. 14, Klaipėda |
Rekomendacijos ir galimi žingsniai socialinėms įmonėms, siuvančioms antklodes
- Organizuoti darbo procesus pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo gebėjimus ir poreikius.
- Skleisti gerąją praktiką ir viešinti pasiekimus: mažos įmonės turėtų drąsiai kalbėti apie savo vertybes ir veiksmus.
- Bendradarbiauti su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant suderinti paslaugų pirkimus ir socialinių užsakymų galimybes.
- Derinti aplinkosaugos principus su gamybos procesu: naudoti tvarius audinius ir pakuotes, mažinti atliekas.
- Įdiegti ilgaamžišką socialinės atsakomybės strategiją, orientuotą į bendruomenės poreikius ir darbuotojų gerovę.
Apibendrinimas
Socialinės įmonės, siūvančios antklodes, yra svarbus socialinės ekonomikos elementas Lietuvoje: jos kuria įtraukią darbo aplinką, prisideda prie bendruomenių gerovės, skatina tvarų vartojimą ir padeda spręsti socialines problemas. Siekiant dar didesnio poveikio, būtinas bendradarbiavimas tarp verslo, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių, taip pat skaidrumas, viešinimas gerųjų praktikų ir strateginis planavimas.
tags: #socialiniu #imones #siuvancios #antklodes