Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis apima kompensacijas už darbą poilsio dienomis, švenčių dienomis, viršvalandžius ir kitus ypač darbo pobūdžius. Šiame straipsnyje aptariama dabartinė situacija: nuo birželio 1 d. 2023 m. ir vėliau įsigalioję pakeitimai, jų poveikis darbdaviams ir darbuotojams, taip pat galimos alternatyvos užtikrinti darbuotojų atlyginimą bei kompensacijas už darbą kilnojamo pobūdžio, lauko sąlygose ar kelionėse. Straipsnyje akcentuojama, kad kompensacijos už darbą poilsio dienomis ir švenčių dienomis iki tam tikrų terminų buvo reglamentuotos specifiniu būdu, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. šios galimybės buvo iš dalies panaikintos.
Kodėl keičiasi kompensacijų schema
Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytas pagrindinis principas: už darbą poilsio dieną (šeštadienį) ir už darbą švenčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis; už viršvalandinius darbus - ne mažesnis kaip pusantro darbo užmokesčio dydžio. Tačiau 2022-2023 m. buvo įgyvendinti pokyčiai, kurių tikslas buvo apriboti arba panaikinti kompensacijas už kilnojo pobūdžio darbą, darbą lauko sąlygomis ar susijusį su kelionėmis/važiavimais. Nuo 2023 m. birželio 1 d. DK apskritai atsisakyta galimybės mokėti kompensaciją tokio pobūdžio darbams, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo susiaurinanti nuostata dėl kompensacijų dydžio (iki 30 proc. bazinio atlyginimo), kuri išliko tik trumpą laiką.
VDI pastebėjimai ir teisės aiškinimai rodo, kad iki pataisų kompensacijos dažnai viršijo normalų darbo užmokestį, ypač kai jos buvo mokamos už darbą lauke ar kelionėse, todėl siekta užtikrinti sąžiningesnį mokesčių surinkimą ir darbuotojo socialinių išmokų apsaugą. Tačiau praktikoje tai sukėlė susikirtimus su darbo sutarties sąlygomis, todėl atsirado poreikis aiškiai reguliuoti, kaip elgtis, kai kompensacijų panaikinimo pasekmės liečia darbuotojų pajamas ir mokesčius.
Kaip keičiasi teisė ir ką turi daryti darbdaviai
Jeigu darbo sutartyje buvo aiškiai numatyta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą lauko sąlygomis, darbuotojo rašytinis sutikimas dėl darbo poilsio dienomis ir kompensacijų mokėjimo buvo būtinas. Po birželio 1 d. vienareikšmiškai negalima mokėti kompensacijų pagal senąją tvarką; todėl darbdaviams rekomenduojama peržiūrėti darbo sutartis ir susitarimus su darbuotojais. Jei sutartyje numatyta kompensacija, būtina laikytis DK 45 str. 1 d., t. y. rašytinai sutikti keisti būtinasios darbo sutarties sąlygas (įskaitant darbo laiko režimą) arba pereiti prie kitų susitarimų, o ne vien tik „naudoti“ buvusią praktiką.
Kitas aspektas - klausimas, ar po naujųjų pakeitimų galima laikyti darbą kilnojamojo pobūdžio ar kelionių pobūdžio kaip komandiruotę. Komandiruotės apibrėžimas (DK 107 str. 1 d.) - darbo pareigų atlikimas kitoje nei nuolatinė darbo vieta vietoje. Tačiau teiginiai Aukščiausiojo Teisimo dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, kai sutartis sulygta su tokiu pobūdžiu, teigia, kad komandiruotė toks darbas nelaikomas, todėl dienpinigiai gali būti laikomi ne kompensacija, o atlyginimo už atliktą darbą forma, su visomis mokesčių pasekmėmis. Tad po 2023 m. birželio 1 d. masinis įprastinis „komandiruotės“ pamėginimas gali būti netinkamas, nebent darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos vyksta į komandiruojamą vietą. Tokiu atveju dienpinigių paskaičiavimas galėtų būti ne kompensacija, o papildomas atlyginimas už kelionės laiką arba dėl specialių aplinkybių, tačiau tai priklauso nuo konkrečių faktų ir teisinių aiškinimų.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Darbdaviams taip pat svarbu atsižvelgti į DK 31 str. 1 d. nuostatas: darbdavys turi sudaryti sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti reikalingas darbo priemones ar turtą. Jei šie išlaidų kompensavimai yra susiję su naudojamais įrankiais ar transporto priemonėmis, jie gali būti priskiriami neapmokestinamosioms pajamoms tik esant aiškiam rašytiniam susitarimui, galimybei naudotis įrankiais tik darbo užduotims, įmonės vidaus teisės aktuose nustatytoms tvarkoms ir pagrįstam jų dydžiui. Tačiau tai susiję su konkrečiomis sąlygomis ir gali būti apmokestinama, jei jos neatitinka reikalavimų.
Komandiruotės ir su jomis susijusios išlaidos
DK 107 str. 4 d. įtvirtina specialią komandiruotės laiką - kelionės laiką į darbdavio nurodytą vietą ir atgal laiką laikoma darbo laiku; jeigu kelionė vyksta po darbo dienos, poilsio ar švenčių dienos, darbuotojas turi teisę į poilsio laiką; toks poilsis arba pridedamas prie kasmetinių atostogų. Tai reiškia, kad šiuo atveju kompensacijos už kelionę ne visada turi būti mokamos pagal 144 str. 1 d. ir 2 d., o vietoje gali būti taikoma dienpinigių sistema pagal DK 107 str. 4 d. Tačiau galutinės teisės nuostatos priklauso nuo konkretaus atvejo ir susitarimų tarp darbuotojo ir darbdavio pour. Abi šios procedūros turi būti vykdomos skaidriai ir laikantis teisės aktų, su aiškiu darbuotojo pasirinkimu, kokią kompensavimo formą taikyti.
Darbdaviai gali derinti komandinuestos išlaidas ir kaip jos skaičiuojamos: dienpinigių dydis Lietuvoje nustatomas milf Vyriausybės maksimais; už kelionę užsienyje taikomi maksimai; už vienos dienos kelionę Lietuvoje ar užsienyje gali būti mokama iki 50 procentų dienpinigio dydžio. Darbdaviai gali sutarti dėl didesnių dienpinigių, be to, galima naudotis išlygomis darbo tvarkos taisyklėse ar individualiu sprendimu, tačiau tai turi būti aiškiai sutarime ir neprieštarauti teisėje.
Kita neapmokestinamųjų kompensacijų galimybės po kompensacijų panaikinimo
Po kompensacijų panaikinimo darbdaviai gali svarstyti apie kitas neapmokestinamas kompensacijas už darbo priemonių ar turto naudojimą. DK 31 str. 1 d. leidžia kompensacijas už įrankius, automobilį, telefoną, kompiuterius ir pan., jeigu egzistuoja rašytinis susitarimas dėl jų naudojimo, jos naudojamos tik darbo funkcijoms atlikti, ir jų dydis yra ekonomiškai pagrįstas. Tokių kompensacijų paskirkimas galėtų būti neapmokestinamas, tačiau tik laikantis konkrečių sąlygų ir įmonės vidaus teisės aktų, reglamentuojančių darbo tvarką. Svarbu suprasti, kad išlaidos už maitinimą ar kitas asmenines išlaidas paprastai nėra laikomos neapmokestinamomis kompensacijomis, net jei jos susijusios su kilnojamuoju pobūdžiu.
Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir kaip tai taikyti
Kilnojamojo pobūdžio darbo kompensacijos nėra įtraukiamos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU) pagal DK, jeigu darbo sutartyje nėra kitaip numatyta. Tai reiškia, kad į praktinę algos skaičiavimo schemą reikia įtraukti tik tas dalis, kurios yra tiesiogiai susijusios su darbo užmokesčiu ir kurios nėra laikomos papildomais neapmokestinamais kompensacijomis.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Pavyzdžiai ir praktiniai scenarijai
- Vairuotojai-ekspeditoriai, kurie dažnai išvažiuoja į reisus ir laikinojo pobūdžio darbo pobūdžio sutartys - tokių darbuotojų darbo vieta gali būti ne nuolatinė, todėl reikia aiškiai nustatyti, ar jų darbas yra kilnojamojo pobūdžio, ar laikomas komandiruote; į šias aplinkybes būtina atsižvelgti renkantis kompensavimo modelį.
- Kokybiškai naudojamos priemonės (telefonas, automobilis, įrankiai) gali būti įtrauktos į kompensaciją už jų naudojimą, bet tik kai turi būti darbo funkcijų įtvirtinimo rašytinis susitarimas ir nustatytos sąlygos bei principai.
- Darbdaviai gali taikyti skirtingus atlyginimo modelius, įskaitant papildomus mokėjimus už darbą poilsio dienomis ar švenčių dienomis, tačiau šie modeliai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir būti aiškiai sutikti su darbuotojais.
Konkrečios situacijos Klaipėdos regione ir lygiagrečios iniciatyvos
Savivaldybės iniciatyvos skatina kompensuoti kelionės išlaidas darbuotojams, ypač tiems, kurių darbo vieta yra kitose vietose ir kurie kasdien važiuoja didelius atstumus. Tokie pavyzdžiai iliustruoja, kaip vietos valdžios ieško sprendimų skatinti darbuotojus ir užtikrinti jų pačių įsitraukimą į darbą.
Techniniai duomenys ir formali praktika
Darbo užmokesčio skaičiavimas viršvalandžių ir poilsio dienų apskaičiavimui grindžiamas konkrečiomis formulėmis: bazinis atlyginimas dalinamas iš mėnesio darbo laiko normos; priedai ir premijos skirstomi atsižvelgiant į tai, ar jie priklauso nuo darbo rezultatų ar išdirbtų valandų. Kilnojamojo pobūdžio darbo kompensacijos nesiskaičiuoja į vidutinį darbo užmokestį, jei nėra kitaip sutarta. Tai reiškia, jog teisingas apskaičiavimas priklauso nuo to, ar darbo sutartis vis dar laikosi kilnojamojo pobūdžio sąlygų, ir ar kompensacijos yra įtrauktos į darbo užmokesčio bazę ar laikomos papildomomis pajamomis.
Santrauka: ką svarbu žinoti vairuotojams ir darbdaviams
- DK 144 str. 1 d. ir 2 d. vis dar suteikia pagrindinę apsaugą už darbą poilsio dienomis ir švenčių dienomis, tačiau po 2023 m. pradžios šios kompensacijos keičiasi ir kai kuriose situacijose gali būti netaikomos.
- Jeigu darbo sutartyje buvo numatyta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, būtina rašytinai sutikti su bet kokiu pakeitimu po DK pataisų, o ne vien perkelti veikimą be sutikimo.
- Dienpinigiai kaip kompensacijos forma komandiruočių atvejais turi būti vertinami individualiai - jei darbdaviai nenori mokėti kompensacijų po jų panaikinimo, gali būti siūloma laikyti kelionės laiką kaip komandiruotės laiką ir mokėti dienpinigius pagal DK 107 str. 4 d., atsižvelgiant į nuolatinę darbo vietą.
- Kitas variantas - kompensuoti naudojamą įrangą ar priemones (mažąjį įrankių paketą) kaip neapmokestinamas gautas pajamų dydis, tačiau tai turi būti aiškiai reglamentuota rašytiniu susitarimu ir įmonės vidaus teisės aktais, su ekonomiškai pagrįstu dydžiu.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
tags: #kompensacijos #vairuotojams #pagal #dk #144 #str