Darbo užmokestis - atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Kompensacijų už darbą lauke, kilnojamą darbą ir susijusias su kelionėmis taisyklės
Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. DK 144 str. 8 d. numatytomis kompensacijomis tam tikrais atvejais yra piktnaudžiaujama ir mokamomis maksimaliomis kompensacijos padengiamas darbo užmokestis. Kompensacijomis dengiamas atlyginimas neigiamai veikia darbuotojo padėtį, t. DK pataisomis nuo 2023 m. birželio 1 d. panaikinamos aptariamos kompensacijos.
VDI aiškina, kad iki šiol galiojančios tvarkos tikslas buvo kompensuoti darbuotojų padidėjusias išlaidas, tačiau pastebima, jog kompensacijos yra mokamos ne tik darbuotojams, kurie dirba lauke ar važiuoja, tačiau ir kitiems. Inspekcija priduria, kad kompensacijos mokėjimo paskirtis - kompensuoti darbuotojui padidėjusias išlaidas. Tačiau darbuotojui iš esmės atsilyginant kompensacijos būdu, jo padėtis pabloginama. Nukenčia darbuotojai, kadangi visa kompensacinė suma nėra laikoma draudžiamosiomis pajamomis, tad nuo tos sumos darbuotojams nesikaupia ir stažas senatvės pensijai gauti, ir darbuotojui susirgus nedarbingumo išmoka bus mažesnė, tai yra, netraukiant į skaičiavimą kompensacijos. O taip pat ir atostogų atveju - darbuotojo atostoginiai būtų skaičiuojami netraukiant kompensacijos.
Pereinamasis laikotarpis ir teisės aktų pakeitimai
Aptariami pokyčiai reiškia, kad nuo vasaros Darbo kodekse apskritai nebelieka neapmokestinamų kompensacijų darbuotojams, nors dar išlieka komandiruotės metu mokami dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami. Primename, kad nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos tebegalioja pereinamasis laikotarpis, kai neapmokestinamoji kompensacija yra ne didesnė nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio. Iki tol galiojo tvarka, kad kompensacija gali siekti iki 50 proc. bazinio atlyginimo. Nuo birželio, kaip minėta, kompensacijų nelieka.
Dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu konkretus kompensacijos dydis nustatytas darbo sutartyje ir jis didesnis nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. sumažėjus maksimaliam dydžiui, darbdavio sprendimu gali būti keičiama sulygta darbo sutarties sąlyga dėl kompensacijos dydžio mažinimo, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Ką privalo daryti darbdaviai ir darbuotojai?
Darbdavys, vadovaudamasis sąžiningumo bei šalių bendradarbiavimo principais, galėtų pasiūlyti darbuotojams didesnį darbo užmokestį, pakeičiant darbo sutartį DK 45 str. 1 dalies tvarka, tai yra, pateikus rašytinį pasiūlymą pakeisti darbuotojo būtinasias darbo sutarties sąlygas - darbo užmokestį bei darbuotojui išreiškus savo sutikimą. Inspekcija teigia, kad pasikeitus reglamentavimui darbo sutarties šalys galėtų taip pat abipusiu susitarimu pakeisti darbo sutarties sąlygas, numatydamos, jog kompensacija už tokio pobūdžio darbą nebus mokama. Kartu darbdavys, gerindamas darbuotojų padėtį, esą galėtų mokėti kompensaciją už padidėjusias išlaidas dirbant tokio pobūdžio darbą, tačiau ji būtų apmokestinama.
Jeigu iki birželio 1 dienos kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1 dienos kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos. Darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas.
Darbo sutarties šalims nepriėjus prie abipusio susitarimo dėl kompensacijos, darbdavys, gerindamas darbuotojų padėtį, esą galėtų mokėti kompensaciją už padidėjusias išlaidas dirbant tokio pobūdžio darbą, tačiau ji būtų apmokestinama. Jei darbuotojas nori gauti kompensaciją dėl papildomų išlaidų, susijusių su kilnojamu darbu, jam reikės rinkti dokumentus, pateikti jų sąrašą, bei prašymą kompensuoti patirtas išlaidas. Įmonė gali nusistatyti vidinę tvarką dėl tokių išlaidų kompensavimo, joje pateikdama detalius paaiškinimus, kokios sąnaudos yra tinkamos ir kaip yra vykdomas atsiskaitymas su darbuotoju dėl jo patirtų išlaidų.
Darbuotojo sutikimas, darbo sutarties keitimas ir atleidimas
Darbo kodekso 45 straipsnyje numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Vis dėlto darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka). Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Atkreipiame dėmesį į kitas aplinkybes, kurias reikia turėti omenyje: įspėjimo terminus, išeitines išmokas, auginamus mažus vaikus.
Finansiniai ir rinkos padariniai
VMI komentavo, kad jos turimais duomenimis, 2022 metais apie 6,8 tūkst. įmonių 113 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 218 mln. eurų lauko priedų už kilnojamojo pobūdžio arba susijusį su kelionėms, važiavimu darbą. Daugiausiai (50,0 proc.) jų išmokėta statybų sektoriuje (51,1 tūkst. darbuotojų išmokėta 109,2 mln. eurų), antroje vietoje (13,3 proc.) - transporto sektorius (14,5 tūkst. darbuotojų išmokėta 29,1 mln. eurų).
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
D. Čibirienė prognozuoja, kad sprendimų iš verslo pusės gali būti įvairių: dalis darbdavių nedidins algų arba padidins tik ta suma, kuri buvo skiriama kilnojamo darbo kompensavimui, ir tokiu atveju darbuotojas į rankas gaus 39,5-42,5 proc. mažiau. Turėtų kilti kainos paslaugų ir darbų, kurių savikainoje buvo ir kilnojamo darbo kompensacijos. Nes bus siekiama išlaikyti tokią pačią algos į rankas sumą, kai darbuotojams per sudėtinga rinkti patirtas sąnaudas pagrindžiančius dokumentus. Pasak jos, dažniausiai tokie priedai yra mokami transporto (krovinių ir keleivių pervežimas), komunalininkų, statybų, elektros, dujų, vandentiekio ir kt. inžinerinės įrangos remonto, žemės ūkio, lauko darbų srityje dirbantiems darbuotojams.
Ji prognozuoja, kad buhalteriams išnyks vienas skaičiavimas dėl kompensacijų ir atsiras daugiau resursų reikalaujanti dienpinigių, komandiruočių bei kitų papildomų kompensuojamų išlaidų apskaita. Dėl šio dalyko padidės biurokratinės sąnaudos, kurios irgi didins paslaugų bei prekių savikainą. Darbo padaugės, kas, ko gero, padidins mėnesines paslaugų kainas tais atvejais, kai kaina priklauso nuo išaugusių darbo apimčių.
D. Čibirienė teigia, kad darbuotojo darbo užmokestžio priedas, mokamas vietoje kompensacijos, turėtų būti 65,29 proc. didesnis nei buvo kompensacija tam, kad darbuotojas gautų tokią pačią pinigų sumą į rankas. Pavyzdžiui, 2023 metų balandį kompensacija yra 1000 eurų ir darbuotojas gaudavo į rankas 1000 eurų (nes neapmokestinama). 2023 metų birželį esą jau turėtų būti 1652,90 priedas, kad darbuotojas į rankas gautų 1000 eurų: D. Čibirienė skaičiuoja su GPM ir „Sodros“ mokesčiais: 1652,90-1652,9x0,2-1652,90x0,195=1000 (kai netaikomas NPD).
Praktiniai pavyzdžiai ir pažeidimai
Mokesčių inspekcija yra skelbusi, kad, pavyzdžiui, patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, jog ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių. Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gavo už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, - tai yra, dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, - mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimas ir įtraukimas
Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma tai, kas nurodyta LR darbo kodekso 139 straipsnio 1-5 punktuose. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius; didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų; papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos už atliktą darbą, numatytos darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse, išskyrus pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, mokamą valstybės tarnautojams.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
6. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma: apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje; išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nedarbo draudimo išmoka, kitos pašalpos; atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą; kompensacija priimant arba perkeliant į darbą kitoje vietovėje; dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis; nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė; išmokos pagal civilines sutartis, tantjemos, dividendai; vienkartinės ir kitos išmokos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skirtų darbuotojams skatinti.
Visi priedai, priemokos ir premijos, mokamos už darbą, yra įtraukiami apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Metinė premija, kuri buvo išmokėta 2025 m. 04 mėn., skaičiuojant 2025 m. 05 mėn. VDU turėjo būti įtraukiama. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, metinė premija įtraukiama 12 mėnesių po jos išmokėjimo.
Rekomendacijos darbdaviams
Advokatų kontoros „ILAW LEXTAL‟ partneris, advokatas Mantas Mikalopas rekomenduoja darbdaviams tinkamai pasiruošti pokyčiams. Jeigu iki birželio 1 dienos kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1 dienos kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos. Darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas.
Jeigu įmonė norės mokėti dienpinigius už komandiruotes, bus reikalingi įsakymai ir dienpinigių skaičiavimai. Dėl šio dalyko padidės biurokratinės sąnaudos, kurios irgi didins paslaugų bei prekių savikainą. Įmonė gali nusistatyti vidinę tvarką dėl tokių išlaidų kompensavimo, joje pateikdama detalius paaiškinimus, kokios sąnaudos yra tinkamos ir kaip yra vykdomas atsiskaitymas su darbuotoju dėl jo patirtų išlaidų. Jei įmonė norės mokėti dienpinigius už komandiruotes, bus reikalingi įsakymai ir dienpinigių skaičiavimai.
Praktiniai žingsniai
- Peržiūrėti darbo sutartis ir kolektyvines sutartis, nustatančias kompensacijų dydį ir mokėjimo tvarką.
- Informuoti darbuotojus apie artėjančius pakeitimus ir siūlymus dėl darbo užmokesčio koregavimo.
- Parengti vidines taisykles dėl dokumentų rinkimo ir kompensacijų apmokėjimo, jei įmonė tęs kompensacijų mokėjimą apmokestinamą forma.
- Apskaičiuoti biudžeto poveikį: ar kils būtinybė didinti atlyginimus ar peržiūrėti kainodarą.
- Pasiruošti papildomai buhalterinei apskaitai dėl dienpinigių, komandiruočių ir kitų su darbo išlaidomis susijusių išlaidų.
Pastabos dėl VDU skaičiavimo praktikoje
- Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių duomenų.
- Dėl pravaikštų vidutinis darbuotojų darbo užmokestis nesumažėja.
- Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatytas ne visas darbo laikas).
- Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma pagal nustatytą metodiką, kai nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.
- Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami tik atidėjiniai darbuotojų nepanaudotoms atostogoms.
Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją bei susijusius teisės aktus. Kai įmonė pasirenka išmoką už dvi pirmąsias ligos dienas skaičiuoti taikydama LRV nutarimu Nr., teisės aktai nenurodo, kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas pradeda vykdyti papildomas darbo funkcijas.
tags: #kompensacijos #kurios #mokamos #kai #dirbama #nukrypstant