Skyrybų metu vienas iš sudėtingiausių klausimų yra kompensacijos mokėjimas vienam sutuoktiniui už jam tekusią didesnę bendro turto dalį. Straipsnyje aptariama, kada ir kokiomis sąlygomis teismas gali atidėti arba išdėstyti kompensacijos mokėjimą iki dvejų metų, kokius reikalavimus taiko teisės normos ir teismų praktika bei kokią įtaką sprendimui turi įrodymai apie turtą ir jo pagerinimus.
Teisinis pagrindas ir prezumpcija dėl turto režimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme - įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant visumą įrodymų, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius.
Asmeninė nuosavybė, padovanotas turtas ir jo vertinimas
Po santuokos sudarymo padovanotas turtas tam tikrais atvejais gali būti vertinamas ne kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, o kaip vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, jog sutuoktiniui po santuokos sudarymo dovanotas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Tačiau įstatyme nėra prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė; todėl byloje kilus ginčui asmuo, teigiantis, kad turtas buvo jo įgytas asmeninės nuosavybės teisė, turi tokias aplinkybes pagrįsti įrodymais, o teismas turi priimti sprendimą sistemiškai įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų.
Teismų praktika atkreipia dėmesį, kad paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų, o tai reiškia, jog lėšos, skiriamos šeimos namo pagerinimui, neretai vertinamos kaip skirtos bendram šeimos labui, nebent įrodytina dovanotojo ar teikėjo valia kitaip.
Kompensacijos priteisimas už didesnę turto dalį
CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad didesnę turto dalį gavęs sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Taip užtikrinama, kad abiem sutuoktiniams tekusių bendro turto dalių vertės būtų lygios ir nė vieno iš jų interesai nebūtų pažeisti.
Spręsdama dėl kompensacijos už santuokos metu atliktą vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, teismas turi atsižvelgti į tai, ar turto pagerinimas buvo esminis ar neesminis. Nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atliktą santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą.
Šio pobūdžio kompensacijos dydis nustatomas taikant daiktinės teisės nuostatas apie įprastines ir ypatingąsias daikto išlaidas. Teismas, įvertinęs atliktų paprastojo remonto darbų pobūdį, jų atlikimo laiką ir galimą naudingo tarnavimo laikotarpį, gali spręsti ir dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas: sąlygos ir apribojimai
CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė, kad kompensacijos išmokėjimo terminas gali būti atidėtas, tačiau tokia galimybė siejama su reikalavimu pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, o atidėjimo terminas negali viršyti 2 metų.
Galimybė atidėti teismo sprendimo įvykdymą taip pat yra numatyta procesinėse normose - CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, vertinant abiejų šalių interesus, užtikrinimą, ar nebus pažeistos lūkesčių teisės ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atidėti terminą pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį yra susijusi su reikalavimu pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą, turi įvertinti, ar prašantysis pateikė minėtą reikalavimą ir pateikė prievolės įvykdymo užtikrinimą.
Kompensacijos išmokėjimo termino atidėjimo prašančiai šaliai nepateikus adekvataus užtikrinimo, teismas turėtų išaiškinti jai pareigą jį pateikti ir suteikti protingą terminą šiai pareigai įvykdyti. Jei šalis įvykdo reikalavimą ir pateikia adekvatų užtikrinimą, teismas turi spręsti, ar yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą ir kokiam terminui, neviršijančiam dvejų metų, jis gali būti atidėtas.
Procesinis kelias: prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo
Po teismo sprendimo įsiteisėjimo prašymai dėl sprendimo vykdymo būdo ar tvarkos pakeitimo reglamentuojami CPK 284 straipsniu, kuris suteikia teismui diskreciją pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jeigu tai sudaro prielaidas tinkamam sprendimo įvykdymui. CPK 284 straipsnyje nėra nustatyto draudimo keisti sprendimo vykdymo tvarką tais atvejais, kai sprendimu priteista piniginė kompensacija buvusiam sutuoktiniui.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Tačiau teismas, priimdamas sprendimą dėl išdėstymo ar atidėjimo, turi atsižvelgti į specialiojo reglamentavimo reikalavimus CK 3.117 straipsnio 3 dalyje - ypač dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimo ir dvejų metų termino apribojimo. Pirmosios instancijos teismas neturėtų tenkinti prašymo, jeigu prašoma nustatyti terminą, viršijantį leistiną dvejų metų ribą arba neatlikti reikalaujamos prievolės užtikrinimo vertinimo.
Įrodinėjimas ir teismų vertinimas - praktiniai aspektai
Bylose dėl turto priklausomybės ar kompensacijos teismo sprendimas turi būti paremtas išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu. Išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamia įrodymų visuma; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama.
Jeigu sutuoktinis teigia, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė, įrodymų rinkinys turi būti sistemingas ir gali apimti rašytinius dokumentus, turto įsigijimo, remontų ar rekonstrukcijų dokumentus, mokėjimų įrodymus, liudytojų parodymus (jei leidžiama) ir kitus faktus, kurie leidžia nustatyti ketinimus ir lėšų kilmę.
Bylose dėl kompensacijos už turto pagerinimą teismas turi nustatyti, kokie pagerinimai atlikti iki santuokos sudarymo ir kokie - po jos, surasti sąsajas su sutuoktinių bendromis lėšomis ir pritaikyti atitinkamus teisės institutų kriterijus: esminių ar neesminių išlaidų kvalifikavimą, daiktinės teisės ir statybos teisės nuostatas apie paprastąjį ir kapitalinį remontą, o taip pat nepagrįsto praturtėjimo taisykles tais atvejais, kai sprendimas grindžiamas iki santuokos atliktų pagerinimų atlyginimu.
Praktinis pavyzdys: prašymas išdėstyti kompensaciją mokėti dalimis
Teismo praktikoje pasitaikė atvejis, kai ieškovė prašė išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą dalimis, motyvuodama sudėtinga finansine padėtimi, vieninteliu būstu, nevykdomu nekilnojamojo turto realizavimo galimybe ir augančiu nepilnamečiu vaiku. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė, konstatavęs, jog ieškovė nepateikė adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo ir prašomas terminas ženkliai viršijo įstatyme nustatytą 2 metų maksimalų atidėjimo terminą.
Tokia praktika rodo, kad šalių pateikiami argumentai dėl turtinės padėties, lėšų kilmės, turto realizavimo galimybių, taip pat pateiktas prievolės įvykdymo užtikrinimas turi lemiamą reikšmę teismo sprendimui dėl kompensacijos atidėjimo ar išdėstymo.
Turto padalinimo sutartys ir alternatyvos teismo sprendimui
Sutuoktiniai gali susitarti dėl turto padalinimo sudarydami turto padalinimo sutartį notarine tvarka arba sutuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri tvirtinama teismo. Šios galimybės leidžia išvengti teismo sprendimo vykdymo problemų, jei šalių susitarimas apima ir kompensacijų mokėjimo sąlygas bei jų užtikrinimą.
Sutuoktinių laisvė susitarti dėl turto padalijimo įtvirtinta sutarties laisvės principu, tačiau renkant planą dėl atsiskaitymų verta numatyti ir kompensacijų už didesnes dalių vertes mechanizmus bei užtikrinimus, kad vėliau nekiltų ginčų dėl vykdymo.
Ką svarbu žinoti ir į ką atkreipti dėmesį
- Prezumpcija: turtas įrodinėjamas kaip asmeninis (ne bendras) tik rašytiniais įrodymais arba kitais įstatymo numatytais būdais.
- Kompensacijos atidėjimas: galimas iki 2 metų ir tik pateikus adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą.
- CPK 284 suteikia teismui galimybę keisti vykdymo tvarką, bet CK 3.117 reikalavimai lieka privalomi, kai kalbama apie kompensacijas už didesnę turto dalį.
- Teismo sprendimo įvykdymą keičiant ar atidedant, privalu vertinti abiejų šalių interesus, proporcingumą ir tinkamą sprendimo įvykdymo užtikrinimą.
- Sutuoktiniai gali išvengti ginčų susitarę dėl turto padalijimo ir kompensacijų sąlygų notarine sutartimi ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, patvirtinta teismo.
Rekomendacijos praktikai ir besiskiriantiems
Besiskiriantiesiems ir teisiniam atstovui rekomenduotina kruopščiai dokumentuoti turto įsigijimo ir pagerinimo aplinkybes, kaupiant rašytinius įrodymus (mokėjimų kvitus, sąskaitas, rekonstrukcijų projektus), taip pat pasirūpinti prievolės įvykdymo užtikrinimu tais atvejais, kai tikimasi prašyti kompensacijos išdėstymo ar atidėjimo. Teismui pateiktas adekvatus užtikrinimas ir išsamūs duomenys apie pareiškėjo finansinę padėtį žymiai padidina galimybes gauti išdėstymą arba atidėjimą, bet ne ilgiau nei dveji metai.
„Aktualusis interviu“: Kas trečiai socdemų Vyriausybei pakišo pirmuosius grėblius?
| Aspektas | Reikalavimas / Pastaba |
|---|---|
| Prezumpcija dėl bendros nuosavybės | Turtas laikomas bendru, kol neįrodyta priešingai rašytiniais įrodymais |
| Kompensacijos atidėjimas | Tik su adekvačiu užtikrinimu, ne ilgiau nei 2 metai (CK 3.117(3)) |
| Proceso reglamentas po įsiteisėjimo | CPK 284 - teismas gali keisti vykdymo tvarką, vertinant abiejų šalių padėtį |
| Kompensacijos dydžio nustatymas | Taikomos daiktinės teisės normos dėl įprastinių/ypatingųjų išlaidų ir statybos teisė |
Skyrybos ir turto padalinimas yra individualūs procesai, kurių rezultatą lemia tiek teisės normos, tiek konkrečių aplinkybių įrodinėjimas. Kompensacijos išmokėjimo atidėjimas iki dvejų metų yra reali galimybė, tačiau ją galima taikyti tik griežtai laikantis teisės reikalavimų dėl prievolės užtikrinimo ir atsižvelgiant į abiejų šalių interesus bei teismo vertinimą.
tags: #kompensacijos #ismokejimas #sutuoktiniui #per #dvejus #metus