Ilgai trukusios šalnos šiemet kėlė galvos skausmo ūkininkams, šie neteko ženklios dalies derliaus.
Pirmadienį ŽŪM paskelbė kvietimą nukentėjusiems sodininkams ir uogininkams iki lapkričio 21 dienos teikti paraiškas paramai gauti, iš viso galima pretenduoti į 3,3 mln. eurų. Išmokų dydžiai bus diferencijuojami pagal kultūras ir žalos mastą.
Ūkininkų Patirtys ir Nuogąstavimai
Vis dėlto su „Delfi“ susisiekęs Plungės rajone 1,5 hektaro braškių ūkį turintis Edvinas Martinkus sakė esąs nusivylęs paramos tvarka. Jis nurodė, kad nustatyta jo braškių uogyno patirta žala siekia 50 proc., todėl už derliaus praradimus iš viso priklausytų 870 eurų.
„Tai yra simbolinė suma, kuri visiškai neatitinka realių nuostolių, jie skaičiuojami dešimtimis tūkstančių eurų. Paramos tvarka parengta abstrakčiai, paskubomis. Siunčiau užklausą Žemės ūkio ministerijai, ar bus skiriama papildoma parama, klausiau, gal čia yra tik vadinamasis pirmosios pagalbos dalykas, bet atrašė, kad nieko daugiau neplanuojama. (…) Uogininkystė paliekama viena su klimato [kaitos - aut. pastaba] rizika“, - kalbėjo E. Martinkus.
Anot ūkininko, ankstesniais metais parama buvo apskaičiuojama tikslingiau - pagal iš hektaro surenkamą derliaus kiekį, šios taisyklės, pašnekovo tvirtinimu, ūkininkus tenkino.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
„Dabar jie patys sugalvojo masinį vertinimą. (...) Buvo atvykę savivaldybės atstovai, kurie vertino, kaip esame nukentėję, aišku, tai yra labai subjektyvu, ne tas pats kas įvertinti sulūžusį stalą ar kėdę. Nustatė, kad žala yra 50 proc. Bet aš tikėjausi, kad [parama bus skaičiuojama - aut. pastaba] paėmus bendrą vidurkį, kurį apskaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Pavyzdžiui, vieni surenka 6 tonas, kiti 10 tonų, išskaičiuoji vidurkį ir padalini pagal žalos mastą. Nors paramos suma dabar yra panaši kaip 2023 metais, jie ją išskirstė paskubomis“, - stebėjosi jis.
Jis vylėsi, kad tvarka dar galėtų būti pakoreguota arba ministerija bent jau atsakys, kodėl pasirinko tokį jos apskaičiavimo būdą. Ministerijai išsiųstame laiške, kurį matė ir „Delfi“, ūkininkas nurodė, kad toks kompensacijos modelis gali turėti reikšmingos įtakos ūkio tvarumui bei konkurencingumui.
ŽŪM Pozicija ir Paramos Mechanizmai
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija komentare „Delfi“ sakė, kad supranta ūkininkų susirūpinimą dėl šių metų šalnų padarinių. Šis neeilinis reiškinys, pasak institucijos, palietė įvairius sektorius - nuo uogininkystės, sodininkystės iki grūdininkystės.
„Šiuo metu taikoma kompensacijų schema yra paremta valstybės pagalbos taisyklėmis, kurios numato aiškius ribojimus dėl išmokamų sumų dydžių ir jų pagrindimo. Paramos tikslas - bent iš dalies padėti ūkininkams atsigauti po patirtų nuostolių ir tęsti veiklą, tačiau ši priemonė nėra skirta visiškam patirtų nuostolių kompensavimui“, - komentavo ŽŪM.
Ministerija pabrėžė, kad tokia paramos teikimo forma buvo pasirinkta pačių ūkininkų. Derinimas esą vyko Lietuvos verslinių sodų asociacija ir Pramoninių uogynų augintojų asociacija.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
„Tam, kad parama būtų teikiama pagal faktines pajamas, būtų reikėję laukti finansinių metų „uždarymo“ ir parama ūkininkams būtų suteikta tik kitų metų pabaigoje“, - paaiškino įstaiga.
Ministerija taip pat nurodė, kad nuostolių dėl šalnų kompensavimo dydis buvo apibrėžtas Europos Sąjungos. Europos Komisija nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 1,1 mln. eurų paramos. Lietuva galėjo papildyti šią ES paramą iki 200 proc. nacionalinių lėšų, ką ir padarė, todėl visa suma yra optimali ir siekia 3,3 mln. eurų.
Klausiama, ar gali būti skiriama papildomų paramos priemonių, ŽŪM leido suprasti, kad tokių galimybių nėra.
„Parama yra teikiama pagal 2025 metų lapkričio 7 dieną patvirtintas Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus sodų ir uogynų derliui dėl šalnų 2025 metais taisykles, tam skirtos visos ES ir nacionalinės lėšos, kurios buvo numatytos šalnų padarytai žalai sodams ir uogynams kompensuoti. Be to, jokia parama negali būti dubliuojama (t. y., teikiama kelis kartus tai pačiai žalai atlyginti)“, - atsakyme dėstė įstaiga.
Skirstant paramą augalai suskirstyti į grupes atsižvelgiant į jų pajamingumą, auginimo sąnaudas, žalos poveikį ūkiui ir kitus ekonominius faktorius.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
„Atkreipiame dėmesį, kad braškės yra grupėje, kurioje išmoka yra didžiausia. Didžiausias paramos intensyvumas skiriamas tiems, kas prarado 85 ir daugiau proc. derliaus, nes šie ūkininkai nebeturėjo produkcijos realizavimui. Mažesnį derliaus praradimą patyrę ūkininkai galėjo parduoti likusią derliaus dalį už rinkos kainą, kuri, išaugus paklausai dėl produkcijos trūkumo, tuo metu buvo didesnė nei įprasta“, - mano įstaiga.
Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, sunaikinta apie 35 hektarų braškių uogynų (2025 metais iš viso deklaruota 555 hektarų braškių uogynų), nurodė įstaiga.
Klausiama, ar mato rizikų, kad gali atsirasti didesnė priklausomybė nuo importo, nes klimato kaitos rizika yra ryški, ŽŪM pažymėjo, kad svarbu reaguoti ne tik į pavienes gamtos stichijas, bet ir kurti tvaresnį pagrindą uogininkystės plėtrai.
„Tam numatytos investicinės priemonės pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą, skirtos uogynų atnaujinimui, modernizavimui, perdirbimui ir trumpų tiekimo grandinių plėtrai. Ministerija siekia, kad Lietuvos vartotojus pasiektų vietoje užaugintos, šviežios uogos, todėl dedamos pastangos skatinti vietos gamybą ir sumažinti priklausomybę nuo importo“, - tvirtino ji.
Verslinių Sodų Asociacijos Nuomonė
O štai Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė patvirtino, kad dėl pagalbos priemonių dalyvavo pokalbiuose su ministerija. Ji kritikuoti tvarkos nebuvo linkusi ir teigė, kad supranta, jog „pinigų yra tiek, kiek yra“.
„Mes džiaugiamės, kad gavome bent kažkiek, o kompensuoti visiems nuostolių niekada nebuvo galimybės. Mūsų verslinių sodų asociacijoje yra žmonių, kurie pernai skynė 6 tūkst. tonų, šiemet tik 100. Tai galite suprasti, kokia neteisybė. Europa davė tik milijoną eurų, Lietuva galėjo pridėti dar du“, - kalbėjo V. Kuliešienė.
Pašnekovė irgi akcentavo, kad braškių ūkiai nėra tarp gaunančių mažiausiai paramos. „Yra tokių, kurie ištisus metus dirba ir gavo dar mažiau, palyginti su braškininkais, jei pažiūrėtume nuostolį. Be to, aš pati turiu braškyną ir žinau, kad jei pirmosios uogos nušalo, kitos derėjo. Nors derlius buvo mažesnis, bet jo buvo. Pavyzdžiui, jei nušalo serbentas, jis antro žiedo jau neišleis. Tada metai jau yra tušti, o dirbti reikia lygiai tiek pat, reikia žmones išlaikyti“, - nurodė asociacijos prezidentė.
V. Kuliešienė pridūrė, kad versliniai sodai dirba visus metus, stengiasi sukaupti pinigų, bet be paskolų sunkiai galima išsiversti.
Kiti Ūkininkų Iššūkiai ir Apsaugos Būdai
Daržoves auginantis ir savo ceche jas perdirbantis Girnikų kaimo (Kelmės raj.) ūkininkas Algimantas Vaupšas pats visokiausiais būdais stengiasi apsaugoti savo laukus, nes kone kiekvienais metais patiria nuostolių. Prieš šešerius metus nušalo 12 hektarų daržovių. Šiemet 22 hektarų daržovių plotą uždengė agroplėvele. Daigai nenušalo, išsilaikė.
Deja, visų laukų uždengti neįmanoma. Labai brangiai kainuotų. Todėl nuostolių ir šiemet nepavyko išvengti. Nušalo dalis ankstyvųjų bulvių daigų. Dėl šalnų daržovių augintojas Algimantas Vaupšas vėluoja sodinti kopūstus.
Budraičių kaimo ūkininkas Remigijus Milašius jau suskubo ištaisyti šalnos padarytus nuostolius. Šalnos pražudė 40 hektarų kviečių. Teko atsėti. Iš naujo teko berti sėklą ir į nušalusius žieminių miežių plotus.
„Atsėjimas nemažai kainuoja, - paklaustas apie nuostolius, tvirtina R. Milašius. - Sėkla, kuras, technikos amortizacija, darbas kainuoja nemažai. Bet nėra kitos išeities. Juk tuščios žemės nelaikysi. Nukentėjo ir rapsai. Bet jų neatsėjau. Gal patys atsigaus? Didelio derliaus, žinoma, negaliu tikėtis. Ūkininkas savo pasėlių neapdraudė. Skaičiuoja, jog tą sumą, kurią skiri draudimui, geriau skirti nuostolių kompensavimui.
Paramos Sumos ir Kultūrų Grupės
Paramos tvarkos apraše nurodyta, kad aviečių, braškių, gervuogių ir šilauogių uogynai bei vynuogynai gali pretenduoti į tokią paramą:
| Žalos lygis | Parama už hektarą (eurais) |
|---|---|
| 30-50 proc. | 290 |
| 51-70 proc. | 580 |
| 71-85 proc. | 870 |
| 85 proc. ir daugiau | 1160 |
Iš tiesų kitose dvejose paramos grupėse išmokų dydžiai yra kuklesni - siekia nuo 314 iki 1061 euro už hektarą ir nuo 210 iki 707 eurų už hektarą.
tags: #kompensacijos #del #nusalusiu #sodu