Valstybinės žemės valdymas ir naudojimas yra strateginė valstybės funkcija, užtikrinanti racionalų išteklių naudojimą bei jų apsaugą. Šiame straipsnyje aptariamos valstybinės žemės patikėtinio teisės ir susiję kompensavimo klausimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemėnaudos įstatymus ir specialiuosius aktus.
Pagrindiniai teisės aktai ir tikslai
Žemės įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės perdavimą patikėjimo teise, nurodo subjektus, kuriems gali būti perduota, ir jų teises bei pareigas. Valstybinė žemė gali būti perduodama patikėjimo teise savivaldybėms, Miškų įstatyme nustatytiems subjektams ir kitiems įstatymuose įvardytiems subjektams, kai jiems priskiriamos valstybės funkcijos, arba Vyriausybės nutarimais - ir kitiems teisės aktų nurodytiems subjektams.
Specialiai reglamentuojama valstybinės žemės perdavimo tvarka miestų ir miestelių teritorijose: parengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme; kartu ruošiasi ir priėmimo-perdavimo aktų projektai. Priėmimo-perdavimo aktuose nurodomi perduodami sklypai ir detalizuojantys duomenys pateikiami Žemės informacinėje sistemoje.
Priėmimo-perdavimo aktų procesas
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas pasirašo priėmimo-perdavimo aktą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo patikėjimo teise. Kai perduodama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti subjektams, aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Taip pat identifikuojama ir Žemės informacinės sistemos duomenų suvestinė, įskaitant nesuformuotus plotus bei detalizaciją.
Kai savivaldybė patikėjimo teisės perdavimą naudoja centralizuotam valstybės turto vadovavimui ar viešųjų įstaigų poreikiams, priėmimo-perdavimo aktas taip pat gali būti parengiamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, jeigu toks poreikis atsiranda. Patikėjimo teisė atsiranda nuo šio akto pasirašymo.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Patikėtinio teisių ir apribojimų ribos
Patikėtiniai negali perleisti perduotos žemės ar suteikti kitiems savo teisių perleidimo ar užtikrinimo teisinių priemonių, išskyrus atvejus, numatytus įstatymuose dėl žemės servitutų bei statybų ir pan. Taip pat gali būti nustatomi kiti apribojimai Vyriausybės nutarimu dėl valdyti ir naudoti perduotas žemės sklypus.
Valstybinės žemės pasibaigimas ir perėjimas
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priverčia sprendimą dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tais atvejais, kai savivaldybė nebeatlieka nustatytų funkcijų arba viešosios infrastruktūros valdys priežastys nebeatitinka teisės aktų reikalavimų. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas taip pat gali pareikalauti pasibaigti patikėjimo teise perduotai žemei, kai jos naudojimas nebeatitinka teisės aktų reikalavimų.
Kai žemė reikalinga valstybės svarbiems projektams (regioninės plėtros, gynybos ir saugumo pramonė, arba įtraukiama į rezervuotų investicinių sąrašą), pati procedūra gali keistis: savivaldybei patikėjimo teisė gali būti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam įstatymu nustatytam subjektui. Nacionalinė žemės tarnyba apie tokius pasikeitimus informuoja savivaldybę per nustatytą terminą.
Nuo įsigaliojimo datos naujieji patikėtiniai tampa nacionalinės žemės tarnybos arba nurodyto kito subjekto administracine atsakomybe. Jei valstybinė žemė patikėjimo teise perduota savivaldybei, visos procedūros turi būti įvykdytos, o jeigu pasikeičia institucijos, naujas patikėtinys įgyja teises ir pareigas nuo pasirašymo momento.
Kompenzacijas ir nuostolių atlyginimą
Specialiose teritorijose, kur taikomos žemės naudojimo sąlygos, nuostoliai, įskaitant specialios žemės naudojimo schemų įgyvendinimo laikotarpį, atlyginami pagal sutartus ar teisės aktų numatytus metodus. Skaičiavimai gali būti atliekami pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas kompensacijų nuostoliams atlyginimo metodikas, ir skirtingais atvejais gali būti taikoma skirtinga tvarka (valstybės arba savivaldybių įstaigų lėšomis).
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Nuo 2025 metų laikotarpiu įvestos papildomos nuostatos dėl sutikimų išdavimų, įtvirtintas naujas mechanizmas, kai įtraukiami centralizuoto valdymo subjekto sprendimai dėl nuostolių atlyginimo, arba kai žemė perduodama centralizuotam valdytojui. Sutikimai gali būti išduodami statant, rekonstruojant ar keičiant infrastruktūrą, o jų pateikimas yra privalomas kartu su atitinkamais projektais.
Tarpusavyje susijusios nuostatos ir praktiniai patarimai
- Prie valstybinės žemės patikėtinio teisių galima prieiti tik per atitinkamus aktus ir jų pasirašymą - patikėtinio sutikimai ir jų laikymas yra esminė proceso dalis;
- Priėmimo-perdavimo aktai privalo būti tikslūs, išsamūs ir įkeliami į Žemės informacinę sistemą;
- Reguliaria savivaldybių veikla - periodiškai tikrina, ar patikėtiniai tinkamai vykdo nustatytas funkcijas;
- Nauji žemės sklypai ir jų teritorijos privalo būti skelbiamai skelbiami savivaldybių interneto svetainėse;
- Kompensacijų, nuostolių ir specialių sąlygų įvertinimas gali būti taikomas skirtingoms situacijoms - svarbu laikytis konkrečių teisės aktų stramų reikalavimų;
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
tags: #kompensacija #vastybines #zemes #patiketinui