Vilnietė Saulė (tikras vardas ir pavardė - redakcijai žinomi) socialiniame tinkle pasidalijo nuotraukomis ir parodė didelę duobę Tarandėje, apsemtą lietaus, kurios važiuojant tiesiog nesimato. „Tikriausiai daugiau kas patyrė nuostolių, įvažiavę į vandens apsemtą duobę F. Gedkanto gatvėje. Mačiau automobilio rato nuotrauką su nuleista padanga. Aš taip pat įvažiavau ir man irgi prakirto padangą. Teko kviesti pagalbą, sugaišti pusdienį, patirti kitų nepatogumų“, - pasakoja moteris.
Kas atsako už duobės apgadintą automobilį?
Kas atsako už duobės apgadintą automobilį? Pasak draudimo portalo „Draudimas.lt“ žalų skyriaus vadovo Viktoro Slavinsko, kai kurias savivaldybės funkcijas (pvz., kelių tiesimas ar remontas) pagal sutartis atlieka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys - rangovai. Taigi pareiga atlyginti žalą gali kilti ne savininkui (savivaldybei), bet valdytojui (įmonei, kuriai savivaldybė pavedė kelių tvarkymą ir priežiūrą). Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko teigimu, kiekvienas atvejis būna individualus ir viskas priklauso nuo aplinkybių. Kol galioja gatvių ir kiemų dangos priežiūros sutartis, dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jų priežiūros ar remonto atsiradusią žalą turi atlyginti rangovai.
Vertinimas teisme ir nukentėjusiojo kaltė
Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina, ar nėra ir nukentėjusiojo kaltės. Pvz., ar vairuotojas važiavo leistinu greičiu, ėmėsi visų atsargumo kelyje priemonių ir pan. G. Grubinskas vardijo, kad kreipiantis dėl patirtos žalos reikia pateikti įvykio vietos nuotraukas (tiek duobės, į kurią įvažiuota, tiek padarytos žalos automobiliui). Taip pat pateikti automobilio remonto sąmatą ar sąskaitą, įvykio vietos schemą, policijos registracijos pažymą (jei buvo kviesta policija).
Praktiniai veiksmai patyrus žalą
G. Grubinskas aiškino, kad patyrus žalą dėl kelio nelygumų reikėtų užregistruoti eismo įvykį dviem būdais: jei žalą patyręs asmuo nėra tikras dėl situacijos arba žala yra didelė - kviesti policiją; kitais atvejais - surašyti laisvos formos paaiškinimą, nurodant įvykio laiką, datą, tikslią vietą ir įvykio aplinkybes. Tačiau draudimo bendrovės nori, kad vairuotojai visuomet apie įvykį praneštų policijai, kuri objektyviai užfiksuotų esminės įvykio aplinkybes, pvz., kelio būklę. G. Grubinskas aiškino, kad patyrus žalą dėl kelio nelygumų reikėtų užregistruoti eismo įvykį dviem būdais.
V. Slavinskas atkreipė dėmesį, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tokių nuostolių nekompensuoja - vairuotojas gali bandyti pats išsireikalauti žalos atlyginimo iš kelio savininko (valdytojo). Tačiau, jei automobilis turi „Kasko“ draudimą, bendrovė padengia vairuotojo nuostolius ir vėliau pati išsireikalauja pinigų iš kelio savivaldybės ar rangovo.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kada liksite be draudimo kompensacijos?
Vis tik pašnekovas neslepia, kad pasitaiko situacijų, kai net turintys „Kasko“ draudimą vairuotojai lieka be draudimo kompensacijų. Ypač dažna situacija, kuomet įvažiavus į duobę yra prakertamas variklio alyvos rezervuaras (karteris), esantis automobilio dugne, o vairuotojas, nepaisydamas tepalo trūkumą indikuojančių signalų skydelyje, nesustoja, bet toliau tęsia kelionę iki tol, kol tepalo pritrūkęs variklis „užkala“. Tokiais atvejais reikalingas viso variklio bloko remontas ar net keitimas nauju, už kurį draudikai neretai nekompensuos patirtų išlaidų“, - įspėjo V. Slavinskas.
Norint to išvengti specialistas pataria iš karto nutraukti kelionę, išjungti variklį, išsikviesti techninę pagalbą, policiją ir informuoti draudiką. Dėl šios klaidos nepadės ir „Kasko“ draudimas.
Kokią žalą sukelia duobės ir kiek kainuoja?
V. Slavinskas pastebi, kad daugiausia įvykių dėl sugadintų automobilių fiksuojama ten, kur vykdomi remonto darbai: vairuotojai nepaiso greičio ribojimų, o rangovai tinkamai neapsaugo duobių, jų nepaženklina. Jo aiškinimu, duobės taip pat labai dažnai atsiranda po žiemos, kai į asfalto siūles patekęs vanduo suardo kelio dangos konstrukciją, o intensyvus eismas padėtį tik pablogina. Anot „Draudimas.lt“ atstovo, įvažiavus į duobę dažniausiai nukenčia automobilių padangos ir ratlankiai. Tačiau didesnių ir gilesnių duobių atvejais būna sugadinami ir automobilių slenksčiai, amortizatoriai, kiti važiuoklės elementai, taip pat varikliai.
„Nuostoliai, kuriuos patiria apdrausti automobiliai įvažiavus į duobes, siekia nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Sugadinus padangas ir ratlankius vidutiniškai išmokos siekia apie 1-2 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir 30 tūkst. eurų siekiančių išmokų, kuomet sugadinami varikliai“, - vardijo žalų skyriaus vadovas.
Statistika ir metų laikų įtaka
Vairuotojai kartais juokauja, kad laukiant pavasario į kalendorių žiūrėti nereikia - apie besibaigiančią žiemą įprastai praneša keliuose atsiveriančios duobės. Iš tiesų jau sausio mėnesį eismo dalyviai šiemet ėmė skųstis vis dažniau atsiveriančiais kelio nelygumais ir fiksavo dėl kelio duobių patirtą žalą automobiliams. Draudimo bendrovės pastebėjo, jog dažniausiai lietuviai tokio pobūdžio nutikimų sulaukia pateikę į kelyje pasitaikiusią duobę. „Pavasarį fiksuojame išaugusį nelaimių skaičių, kai vairuotojai eismo įvykius patiria gatvėse pataikę į po žiemos keliuose atsivėrusias duobes. Statistika rodo, kad po lietaus tokių nelaimių skaičius dar labiau išauga - vairuotojai nepamato prilytos duobės arba neįvertinta jos gylio.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
„Pernai fiksavome beveik 900 atvejų, kai transporto priemonės nukentėjo dėl duobių keliuose. Toks pat ir išmokėtų sumų nuostoliams atlyginti augimas. Pernai dėl duobių keliuose nukentėjusiems vairuotojams išmokėjome daugiau nei 560 tūkst. eurų sumą. 2021 metais ši suma vos viršijo 337 tūkst. Anot jo, tokiai nepalankiai statistikai itin didelės įtakos turėjo permainingos oro sąlygos, labai daug nuostolių pernai fiksuota metų pradžioje, kai Lietuva susidūrė ir su lijundra, ir su sniegu - jam tirpstant duobės tik gilėjo.
Kaip tinkamai užfiksuoti įvykį ir siekti kompensacijos?
Jeigu žala nėra reikšminga, pavyzdžiui, tik prakirsta padanga, gali būti, kad draudimo bendrovė žalos nedengs - čia viskas priklauso nuo kasko draudimo sutarties sąlygų. Kad draudimo bendrovė atlygintų nuostolius pagal KASKO, pirmiausia svarbu tinkamai įamžinti avarijos vietą, aprašyti visas aplinkybes. Lygiai tą patį derėtų padaryti ir tuo atveju, jei automobilis yra apdraustas tik civilinės atsakomybės draudimu, bet ne kasko. Tik šiuo atveju dėl žalos atlyginimo teks kreiptis ne į savo draudimo bendrovę, o į kelio savininką ar kelią prižiūrinčią įmonę.
„Kelias yra statinys, kurio tinkama būkle privalo rūpintis jo savininkas, paprastai tai - vietos savivaldybė. Įvykus nelaimei, reiktų kviesti policiją ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, tuomet draudimo bendrovė įgis teisę reikalauti, kad kelio savininkas sugrąžintų išmokėtą draudimo išmoką. Tuo tarpu nukentėjęs vairuotojas išsaugos gerą drausmingumo istoriją“, - patarė M. Žilionis.
Dokumentai ir įrodymai
Jei vairuotojas nori reikalauti žalos atlyginimo iš kelio savininko, jam reikės pateikti: įvykio vietos nuotraukas, automobilio remonto sąmatą arba sąskaitą, įvykio vietos schemą, policijos registracijos pažymą (jei buvo kviesta policija) ir, jei yra, liudininkų kontaktus. Tai svarbiausia dalis. Be šių dokumentų kompensacijos prašymas liks be pagrindo.
Ar visada padės KASKO?
Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, žalą padengs draudimo bendrovė. Dažniausiai - be išskaitos ir visuomet atlyginant už abiejų tos pačios ašies padangų pakeitimą bei kitas įvykyje patirtas žalas, - nurodo BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas A. Gasparavičius. Net ir tada, kai automobilis važiuoja tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra galimybė gauti žalos, patirtos įvažiavus į duobę, atlyginimą. „Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to kelio būklės priežiūrą“, - paaiškina draudimo bendrovės atstovas. Jo teigimu, tai nėra paprastas procesas.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
V. Slavinsko teigimu, nustačius už nesutvarkytą kelio duobę atsakingą asmenį draudikui kur kas lengviau išieškoti išmokėtas draudimo išmokas. Be to, tinkamai užfiksavus įvykį ir atsakingą asmenį, draudimo bendrovė dažnai netaikys besąlyginės išskaitos ir kompensuos nuostolius visa apimtimi. „Kai kurios „Kasko“ draudimo sutartys gali numatyti tam tikrus išmokų ribojimus - 1 tūkst., 2 tūkst. eurų ar kt., kuomet apdraustasis apie įvykį nepraneša kompetetingoms institucijoms (policijai) apie patirtą eismo įvykį. Tokiu atveju, nepranešus policijai ir patyrus ženklių nuostolių, draudikas atlygintų tik dalį žalos, o likusi nuostolių dalis gultų ant paties apdraustojo pečių“, - pažymėjo V. Slavinskas.
Kaip elgtis vietoje įvykio - žingsnis po žingsnio
- Sustokite, jei įmanoma - nesaugiai važiuoti toliau gali sukelti rimtesnių pažeidimų.
- Fotografuokite įvykio vietą: duobę, apgadintą padangą, ratą, bendrą situaciją (balą, kelio ženklus, aplinką).
- Kvieskite policiją, jei žala didelė arba nesate tikri dėl aplinkybių; policijos pažyma palengvins reikalavimą kompensuoti žalą.
- Jei turite KASKO - informuokite draudimo bendrovę ir užregistruokite įvykį.
- Saugokite liudininkų kontaktus ir surašykite laisvos formos paaiškinimą su įvykio laiku, data ir vieta.
- Leiskite transportuoti automobilį į autoservisą ir, jei reikia, pasinaudokite pakaitinio automobilio ar techninės pagalbos kelyje paslaugomis.
Kaip sumažinti riziką ir apsaugoti kišenę
Išvengti nuostolių gali padėti ir papildomos atsargumo priemonės: tinkamai pasirinktas greitis bei dėmesingumas, ypač vairuojant tamsiuoju paros metu. Apie pavojingesnes kelio atkarpas kartais gali įspėti ir įvairios navigacijos programėlės. „Vairuojant būtina atsižvelgti į eismo sąlygas, kelio reljefą, net paros metą. Tai padeda geriau įvertinti duobės gylį ar greičiau ją pamatyti. Pavyzdžiui, lyjant duobė gali būti kupina vandens ir atrodyti mažiau gili. Vairuojant naktį sunkiau pastebėti kliūtį kelyje, o nepasirinkus saugaus greičio, išvengti jos būna sudėtingiau“, - pataria draudimo ekspertas.
Vairuotojams vienos padangos prakirtimas kelio duobėje dažniausiai reiškia, kad keisti teks ne vieną padangą, o iškart dvi. Mat kelių eismo taisyklės reikalauja, kad ant vienos automobilio ašies būtų dvi vienodos padangos. Tad rekomenduojama visada turėti techninės pagalbos kelyje paslaugą įtraukta į savo apsaugos paketą.
Kelių priežiūra ir remonto technologijos
Žiemiški orai nėra palankūs kelio dangos remontui. Kai kelio danga yra šlapia ir šalta, neįmanoma taikyti karšto asfalto technologijos. Didelėms, intensyvaus eismo gatvėse atsivėrusioms duobėms skubiai užtaisyti gali būti taikoma šalto asfalto technologija, bet tai trumpalaikis sprendimas. Pavasarį tokia laikina danga turi būti šalinama, duobė pakartotinai užtaisoma ilgam laikui karštuoju asfaltu.
Vilniaus miesto savivaldybė savo komentare apie atsivėrusių duobių užtaisymą nurodo: „Žiemos metu daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms ir greito eismo gatvėms bei gatvėms, kuriose važiuoja viešasis transportas, pavienėms duobėms užtaisyti“. Savivaldybė skelbia, kad Vilniuje pirmą vasario savaitę užtaisyta 331 kv. m duobių, per sausį - 993 kv. m.
Kada ir kam siųsti pretenziją dėl žalos?
Prašymą siųskite kelio savininkui: savivaldybei (jei miesto gatvė) arba „Via Lietuva” (jei valstybinis kelias). Automobilis apdraustas KASKO? Kreipiatės į savo draudimo bendrovę, pateikiate įrodymus, ir draudikas dažniausiai pats išsireikalauja žalą iš kelio prižiūrėtojo. Svarbu suprasti: ne kiekviena duobė garantuoja kompensaciją. Jei matote didelę duobę kelyje - praneškite savivaldybei iš karto. Kodėl tai svarbu? Jei po jūsų pranešimo kažkas nukentės - bus aišku, kad institucija žinojo apie problemą ir nesiėmė veiksmų.
Praktinė lentelė: kokius dokumentus paruošti
| Dokumentas / įrodymas | Kada reikalingas |
|---|---|
| Įvykio vietos nuotraukos | Visada |
| Automobilio remonto sąmata / sąskaita | Reikalaujant kompensacijos |
| Policijos registracijos pažyma | Jei žala didelė arba jei draudikas reikalauja |
| Liudininkų kontaktai | Pridės objektyvumo |
| Įvykio vietos schema / aprašymas | Palengvina tyrimą |
Kiti praktiniai patarimai
- Jei šalia yra liudininkų - pasiimkite jų kontaktus. Tai svarbiausia dalis.
- Jeigu matote didelę duobę kelyje - praneškite savivaldybei ar kelio prižiūrėtojui el. paštu ar per savivaldybės sistemą.
- Naudokitės pagalbos kelyje tarnybomis: leiskite transportuoti automobilį į dirbtuves, o be transporto priemonės likusiam ekipažui pasinaudokite pakaitinio automobilio paslauga arba taksi paslaugomis.
- Atminkite, kad privalomas civilinės atsakomybės draudimas pačiam vairuotojui neatlygina žalos dėl jo transporto priemonės atsitikusios žalos.
Duobių problema šiemet buvo aktuali jau nuo žiemos pradžios, o atėjus pavasariui - ši problema niekur nedingsta. Draudimo ekspertas įspėja apie pavojus, kuriuos gali sukelti ištrupėjusi kelio danga, bei pataria, kaip vairuoti atsakingai, kad su duobėmis susijusių incidentų pavyktų išvengti.
tags: #kompensacija #uz #pradurta #rata