Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kurie reikšmingai paveikė darbuotojų, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kuro kompensavimo tvarką. Iki tol galiojusi galimybė mokėti kompensaciją, siekiančią iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, buvo panaikinta.
Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Mantas Mikalopas komentuoja šiuos pokyčius ir jų įtaką darbdaviams bei darbuotojams.
Pagrindiniai pokyčiai ir jų įvertinimas
Paskutinė DK 144 str. 8 d. redakcija numatė, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos buvo mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. ši nuostata nebegalioja.
Ką daryti, jei darbo sutartyje numatyta kompensacija?
DK 45 str. 1 d. nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Jeigu darbo sutartyje yra aiškiai numatyta kompensacija, vienašališkai jos atsisakyti negalima. Tokiu atveju, tęsiant kompensacijų mokėjimą, nuo jų reikės skaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio, kas padidins darbdavio sąnaudas.
Darbdavys gali siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas, atsisakant kompensacijų. Jei darbuotojas nesutinka, galima svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.).
Taip pat skaitykite: Minint socialinių darbuotojų dieną
Būsto Paskolos KLAIDA, Kurią Daro 95% Lietuvių Ir Praranda 60 000€
Ar galima traktuoti darbą kaip komandiruotę?
DK 107 str. 1 d. nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Tačiau darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą, dažnai neturi nuolatinės darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.
Jeigu darbo sutarties šalys susitarė dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, dienpinigiai gali būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis. Kitaip tariant, darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta.
Ar yra kitų galimybių mokėti neapmokestinamas kompensacijas?
DK 31 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Jei darbuotojas darbo metu naudoja savo priemones ar turtą (išskyrus asmenines apsaugos priemones), susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Tokios kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka šias sąlygas:
- Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo.
- Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti.
- Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką.
- Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas.
Ši nuostata taikoma atvejams, kai darbuotojas darbo funkcijoms atlikti naudoja savo automobilį, telefoną, kompiuterį, įrankius ir pan., o ne išlaidoms už maitinimąsi kompensuoti.
Taip pat skaitykite: Naujausi pranešimai socialiniams darbuotojams
Pavyzdys: Kompensacija už automobilio naudojimą
Įsivaizduokime, kad darbuotojas, pagal susitarimą su darbdaviu, naudoja savo asmeninį automobilį darbo reikmėms. Darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbuotojas gauna kompensaciją už automobilio amortizaciją ir degalus. Įmonės vidaus taisyklėse nustatytas kompensacijos dydis, apskaičiuotas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir degalų sąnaudas. Tokiu atveju, ši kompensacija gali būti laikoma neapmokestinama, jei atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas.
Kompensacijos už būsto šildymą
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria kuro kompensacijoms, verta paminėti ir kompensacijas už būsto šildymą, kurios teikiamos nepriklausomai nuo šildymo būdo. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai. Pavyzdžiui, jei šeima už normatyvinį būsto plotą (70 m2) moka 69 Eur už geriamojo vandens išlaidas, kompensuojama 100 proc. dalis, viršijanti 2 proc. karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc.
Išvados
Nors klausimų dėl naujos tvarkos yra daug, aišku viena - darbdaviai turi tinkamai pasiruošti artėjantiems pokyčiams ir peržiūrėti esamas darbo sutartis bei kompensavimo sistemas, kad užtikrintų atitiktį naujoms taisyklėms.
Taip pat skaitykite: Programa socialiniams darbuotojams: GIMK
tags: #darbuotojams #kuro #kompensacija