Neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti nuo 2006-ųjų jau išleista beveik 3,5 mln. eurų. Nuo 2020 m. Lietuvoje už kraują nebebus mokama, todėl per artimiausią penkmetį šiai idėjai apsigyventi kiekvieno mūsų sąmonėje dar bus pridėta. Kiek - nežino net Sveikatos apsaugos ministerija, patvirtinusi 2016-2020 m. neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programą, bet finansinės išraiškos nenurodžiusi. Aptariami tik lėšų planavimo ir naudojimo bendrieji kriterijai, bet ir jie apipinti šaradomis, o tikslumo - jokio.
„Neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti vienai donacijai skiriama suma negali būti daugiau kaip 10 proc. didesnė nei iš Valstybės biudžeto lėšų vienam kraujo donorui mokama kompensacija; kiekvienais metais koordinavimo tarybos protokoliniu nutarimu iš kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti skirtų lėšų numatoma lėšų suma bendroms kraujo donorystės propagavimo priemonėms organizuoti ir vykdyti“, - tokį atsakymą apie konkrečias sumas gavome per kelias dienas.
Kraujo donorystės svarba ir pagrindinės tendencijos
Santariškėse - po 100 donorų kasdien; Kauno ir kitų centrų poreikiai taip pat dideli. „Kraujo ne trūksta, bet jo visą laiką reikia. Nėra retų kraujo grupių, rečiausia yra ta, kurios kraujo tuo metu reikia“, - aiškina Santariškių Kraujo centro darbuotojas. Donoras ateina duoti, bet kartu ir gauna: rečiau serga peršalimo, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, o kartu su naujai pasigaminamu krauju atsinaujina ir ląstelės, tvirtėja imunitetas.
Pagrindinės kraujo centrų užduotys - rasti donorų, juos išlaikyti, paversti nuolatiniais ir ugdyti jaunąją kartą. 2013-2015 m laikotarpiu neatlygintinos donorystės skatinimas Lietuvoje patyrė krizes, kai pasitaikė skandalų ir nesutapimų su donorystės įstaigų patikimumu. Tačiau pastaruosius metus rezultatai gerėja: NKC duomenimis, 2014 m. neatlygintinų donorų dalis kyla, o 2015 m. šis rodiklis pasiekė beveik 80 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nuo 2020 m. kraujo komponentai turėtų būti ruošiami tik iš neatlygintinų donorų kraujo. Motyvas - kraujo saugumas ir atviros donorystės skaidrumas.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kodėl svarbu išlikti neatlygintinei donorystei ir kaip tai veikia valstybės biudžetą
Nors 12 eurų kompensacija už mokamą donorystę egzistuoja, neatlygintinai donorystei skiriamos lėšos naudojamos per rimtas priemones: reklamos kampanijoms, renginiams, apdovanojimams ir įvairiems informaciniams leidiniams. NKC vadovė Joana Bikulčienė pabrėžia, kad „iš pinigų donorystei propaguoti perkama viskas: šokoladukai donorams, bilietai į kiną, įvairūs suvenyrais, rengiami jų apdovanojimai, Pasaulinė donorų diena, turai per Lietuvą.“ Tačiau neatlygintinai donorystei skiriama tik dalis visų lėšų, o tikslumas šios politikos srityje išlieka diskusijų objektas.
Nepaisant iššūkių, neatlygintinos donorystės skatinimas teikia naudą: sumažėja ligų rizika dėl žemo geležies lygio, atsinaujina ląstelės, didėja bendrojo imuniteto atsparumas, o donorai patys įgyja pasitenkinimą. „Kraujo saugumas - aukščiausioje vietoje, jis pereina daug saugumo etapų, kad nebūtų potencialių grėsmių“, - pabrėžia Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.
Kaip tapti garbės donoru ir ką tai reiškia finansiniu požiūriu
Garbės donoru laikomas asmuo, kuris neatlygintinai davė kraujo 40 kartų ar daugiau, ir taip pat aktyviai dalyvavo donorystės veikloje bent 10 metų. Garbės donoro vardas suteikiamas kartu su teisėmis į antrojo laipsnio valstybinių pensijų išmokas. Lietuvos įstatymai nurodo, kad antrojo laipsnio pensija mokama kas mėnesį visą gyvenimą, o jos dydžiai per pastaruosius metus keitėsi: 2020 m. - 116 eurų, 2021 m. - 117,4 euro, 2022 m. - 118,7-130,58 euro (priklausomai nuo datos), 2023 m. - 136,58 euro, 2024 m. - (generuoja nuolatinį didėjimą). Daugiau nei 60 garbės donorų Lietuvoje gauna šią pensiją, o ateityje jų skaičius gali didėti.
Garbės donoro pensijos pradžios procesas prasideda Nacionaliniame kraujo centre: donorui pripažinus neatlygintiną donorystę ir gavus Garbės donoro pažymėjimą, galima pateikti prašymą dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų. Dokumentus reikia pateikti iki praėjus pusę metų iki pensijos pradžios; ministerijai reikia pateikti tik dalį reikiamų dokumentų. Kraujo donorystės įstatymas nustato, kad gavėjai turi būti 40 kartų neatlygintinai davę kraujo ir aktyviai dalyvavę donorystės veikloje bent 10 metų.
Kraujo donorystės sąlygos, laikotarpiai ir ribojimai
Nacionalinio kraujo centro duomenys: donorais gali būti visi sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų; 65-ojo gimtadienio sulaukę donorai turi atlikti kasmetinę sveikatos patikrą ir gauti gydytojo leidimą. Dieta prieš davimą turėtų būti lengva, skysčių suvartojimas didesnis. Kraujo davimo dažnumas: kraujo donorystė galima kas 2 mėnesius, trombocitų - kas 2 savaites, plazmos - kas 2 savaites, eritrocitų - kas 4-6 mėnesius, priklausomai nuo lyties. Bendroji donorystės procedūra trunka apie 10-15 minučių.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Prieš donorystę svarbu įsitikinti, kad žmogus yra sveikas: tyrimai dėl hepatito B ir C, ŽIV, sifilio atliekami kas kartą prieš davimą. Po tatuiravimo ar auskarų vėrimo praėjus keturis mėnesius negalima duoti kraujo, po sunkių operacijų, endoskopinių tyrimų ar kraujo perpylimų - keturių mėnesių laikotarpiai. Moterims donuoti kraujo menstruacijų metu nerekomenduojama. Jei asmuo serga ar sirgo tam tikromis ligomis, donorystė gali būti laikinai atidėta.
Taip pat svarbu žinoti, kad kraujo donorystė yra saugi procedūra: naudojamos vienkartinės priemonės, donorui paimamas tik 450 ml kraujo, kas nesukelia žalos. Iš vieno donuoto kraujo galima pagaminti tris produktus: eritrocitų masę, trombocitų masę ir plazmą, todėl donorystė turi didelį poveikį keliems ligoniams vienu metu.
Kalbant apie darbo užmokestį ar laisvadienius
Darbdaviams rekomenduojama užtikrinti nemokamą laisvadienį donorams: teisės aktuose įtvirtinta galimybė išleisti donorą nedarbo laikui, susijusiam su kraujo davimu. Tačiau praktikoje šis klausimas dažnai priklauso nuo įmonės politikos ir darbdavio sprendimų. Svarbu, kad darbdaviai būtų informuoti apie teises ir galimybes, o donorai galėtų patogiai pasinaudoti laisvadieniu, be finansinių pasekmių.
Ką svarbu žinoti tokiu atveju, kai smarkiai trūksta kraujo grupių
Vasaros mėnesiais donorystės aktyvumas mažėja, bet kraujo poreikis išlieka. D. Gutauskas pabrėžia, kad kraujo bankui reikia stengtis surinkti daugiau donorų, nes kraujo negalima sukurti dirbtinai. Reguliarus priminimas, komunikacija ir informacijos sklaida padeda mažinti mitus ir baimes, trukdančias kai kuriems tapti donorais. Tuo pačiu metu aktyvus donorų įvertinimas pagerbia tiek donorus, tiek visuomenę.
Praktiški patarimai donorui: ką reikia daryti prieš, per ir po davimo
- Prieš davimą: būti pailsėjusiam, pavalgius, išgerti pakankamai skysčių, turėti asmens tapatybės dokumentą.
- Per davimą: kraujo paėmimas trunka 10-15 minučių; pasitikrinti, ar neskauda, ir pranešti apie bet kokius svaigulio ar silpnumo simptomus.
- Po davimo: rekomenduojama pailsėti, išgerti daugiau skysčių ir svarbu stebėti sveikatos būklę kelias valandas po procedūros.
Ištekliai ir kontaktai
Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir kraujo donorystės centrai Lietuvoje teikia informaciją ir paramą donorams bei jų šeimoms. Daug informacijos galima rasti NKC ataskaitose ir regioniniuose leidiniuose, įskaitant donorystės renginius, pagerbimo ceremonijas ir edukacines veiklas.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Ką panevėžiečiai mano apie kraujo donorystę ir ar patys yra pasirengę tapti kraujo donorais?
Teisiniai ir socialiniai aspektai
Kraujo donorystė - tai ne tik galimybė gelbėti gyvybes, bet ir socialinis įsipareigojimas. Daugėja nuomonių apie teisėtus ir etines donorystės formas, o valstybė nuosekliai siekia, kad donorystė būtų skaidri ir saugi visiems dalyviams. Garbės donoro statusas kartu su antrojo laipsnio pensija suteikia papildomą prasmę donorystei ir skatina dalyvauti plačiau.
Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus
- Ką daryti, jei nežinau, kiek kartų daviau kraujo? - kreiptis į kraujo donorystės įstaigą, kurią lankėte.
- Kokie yra pagrindiniai donorystės terminai? - kas 2 mėnesiai kraujo, kas 2 sav. trombocitai ar plazma, kas 4-6 mėn. eritrocitai (vyrai) ir 6 mėn. (moterys).
- Koks yra kariavimo procesas? - kraujas paimamas ir naudojamas toliau apdorojant; aferezė gali užtrukti ilgiau, kai atskiros kraujo dalys yra grąžinamos donorui.
Taip pat svarbu prisiminti, kad kraujo donorystė yra kilnioji veikla, kuri būtina visuomenės sveikatai. Dalyvavimas neatlygintino donorystės programose per kurį laiką gali pakeisti asmens požiūrį į savo sveikatą, bendruomenę ir valstybės params.
tags: #kompensacija #uz #kraujo #davima