Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai reikšmingai pakeitė kuro ir kitų su kilnojamojo pobūdžio darbu susijusių kompensacijų tvarką. Iki tol galiojusi galimybė mokėti kompensaciją iki 30 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio buvo panaikinta, todėl darbdaviai ir darbuotojai turi atnaujinti savo praktikas bei sutartis. Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Mantas Mikalopas komentuoja šiuos pokyčius ir jų įtaką darbdaviams bei darbuotojams.
Pagrindiniai teisės pakeitimai ir jų reikšmė
Paskutinė DK 144 str. 8 d. redakcija numatė, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos buvo mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. ši nuostata nebegalioja.
Ką daryti, jei darbo sutartyje numatyta kompensacija?
DK 45 str. 1 d. nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Jeigu darbo sutartyje yra aiškiai numatyta kompensacija, vienašališkai jos atsisakyti negalima. Tokiu atveju, tęsiant kompensacijų mokėjimą, nuo jų reikės skaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio, kas padidins darbdavio sąnaudas.
Darbdavys gali siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas, atsisakant kompensacijų. Jei darbuotojas nesutinka, galima svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d.).
Ar galima traktuoti darbą kaip komandiruotę?
DK 107 str. 1 d. nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Tačiau darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą, dažnai neturi nuolatinės darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Jeigu darbo sutarties šalys susitarė dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, dienpinigiai gali būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis. Kitaip tariant, darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta.
Ar yra galimybė mokėti neapmokestinamas kompensacijas?
DK 31 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Jei darbuotojas darbo metu naudoja savo priemones ar turtą (išskyrus asmenines apsaugos priemones), susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Tokios kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka šias sąlygas: egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo; priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti; kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką.
Pavyzdys: kompensacija už automobilio naudojimą
Įsivaizduokime, kad darbuotojas, pagal susitarimą su darbdaviu, naudoja savo asmeninį automobilį darbo reikmėms. Darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbuotojas gauna kompensaciją už automobilio amortizaciją ir degalus. Įmonės vidaus taisyklėse nustatytas kompensacijos dydis, apskaičiuotas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir degalų sąnaudas. Tokiu atveju, ši kompensacija gali būti laikoma neapmokestinama, jei atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas.
Kompensacijos už būsto šildymą ir kitos socialinės kompensacijos
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria kuro kompensacijoms, verta paminėti ir kompensacijas už būsto šildymą, kurios teikiamos nepriklausomai nuo šildymo būdo. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų („į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur; iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai.
Nuotolinis darbas: darbo priemonės ir kompensacijos
Ar pripažįstama, kad darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, gavo pajamas natūra, kai darbdavys suteikia jam visas reikiamas darbo priemones? Tuo atveju, kai organizuodamas nuotolinį darbą, darbdavys suteikia (neperduodamas nuosavybėn) darbuotojui visas reikalingas darbo priemones (pvz., kompiuterį (su programine įranga), spausdintuvą, skenerį, telefoną ir kt.) ar patiria papildomas sąnaudas nuotolinei darbo vietai namuose įrengti, ar su to turto naudojimu tik darbo tikslais susijusioms išlaidoms apmokėti, GPMĮ taikymo aspektu nepripažįstama, kad darbuotojas gavo pajamas natūra (GPMĮ 9 str. 1 d. 3 punktas) ir jam pagal GPMĮ nuostatas mokestinių pasekmių nekyla.
Darbuotojo pagal DK 31 str. gauta kompensacija už darbo metu naudojamas asmenines priemones ar turtą, pajamų mokesčiu neapmokestinama, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu. Tokios kompensacijos mokėjimo tvarka turi būti darbdavio reglamentuota, pvz., kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarka nustatyta įmonės apskaitos politikoje arba darbuotojo asmeninio turto naudojimo sąlygos ar/ir tokios kompensacijos mokėjimas aptartas darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse. Kompensacijos sudedamąja dalimi gali būti turto nusidėvėjimas ar/ir eksploatacinės bei priežiūros (einamojo remonto) sąnaudos bei pan.
Trys scenarijai dėl nuotoliniam darbui skirtų priemonių
- Pirmas scenarijus: tokias darbo priemones darbdavys įvardija kaip įmonės ilgalaikį ar trumpalaikį turtą ir jį kontroliuoja. Tokiu atveju turtas apskaitomas ilgalaikio turto registruose. Darbuotojui nebedirbant nuotoliniu būdu, darbdavys šį turtą susigrąžintų į įmonę.
- Antras scenarijus: kai nupirktas darbo priemones darbdavys perduoda darbuotojui ir jokios kontrolės nevykdo. Tuomet perdavimo momentu turėtų būti apskaičiuojama turto įsigijimo vertė ir ji priskiriama pajamoms natūra, nuo kurių turi būti sumokėti mokesčiai.
- Trečias scenarijus: perdavus priemones darbuotojui, bet darbdaviui jas įvardijant kaip įmonės turtą ir toliau kontroliuojant, jų įsigijimo savikaina bus leidžiami atskaitymai pelno mokesčio apskaičiavime, tačiau mokestinė našta gali išlikti didesnė.
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius kompensuoti darbuotojui asmeninio turto naudojimą. Taigi darbdaviui nereikia nieko įsigyti, tik mokėti kompensaciją darbuotojui, tačiau „paprastuoju būdu“ mokėti tokios kompensacijos, pavyzdžiui, 100 Eur „už viską“, dažnai nebepakanka.
Pajamos natūra, įmonės automobilio naudojimas ir VMI kontrolė
Kai įmonės turtas, pavyzdžiui, automobilis, suteikiamas darbuotojui naudoti asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn, darbuotojo gauta nauda laikoma pajamomis natūra. Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y., nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
VMI atstovė R. Virvilienė paaiškina, kad pajamos natūra - tai viena iš pajamų gavimo formų, tad vėliau svarbu neužmiršti prievolės susimokėti papildomai. Pasirenkami du darbuotojo gautos naudos vertinimo būdai: pagal automobilio tikrosios rinkos kainos procentinę dalį (0,70 proc. be degalų arba 0,75 proc. su degalais) arba pagal mėnesio pabaigoje nustatomą automobilio nuomos rinkos kainą, atsižvelgiant į faktišką asmeninio naudojimo apimtį.
VMI pabrėžia, kad naudojant įmonės automobilį asmeniniais tikslais, reikia apskaityti naudojimo apimtį (pavyzdžiui, darbuotojas 70 proc. naudoja darbui, 30 proc. asmeniniams tikslams) ir vertinti naudą pagal nuomos kainą ar procentinį tarifą. Pvz., jeigu automobilio nuomos rinkos kaina yra 520 Eur per mėnesį, darbuotojo gauta nauda 30 proc. būtų 156 Eur per mėnesį, nuo kurių turi būti apskaičiuotas GPM.
VMI duomenys ir taikomos priemonės
VMI atlieka stebėsenos veiksmus ir, esant pagrindui, kontrolės veiksmus, jei kyla įtarimų, kad įmonės turtas naudojamas asmeniniams tikslams. VMI renka duomenis iš įmonių apskaitos, trečiųjų šaltinių, viešai prieinamos informacijos ir pranešimų. Vertinamos aplinkybės: ar darbuotojas, kuriam priskirtas įmonės automobilis, neturi asmeninio automobilio; ar įmonė veda degalų apskaitą; ar automobilis fiksuojamas prekybos ar pramogų vietose ne darbo metu; ar degalai pilami ne darbo metu ir pan.
Jeigu VMI nustato pažeidimus dėl pajamų natūra nesumokėjimo, gali priskaičiuoti mokestį, delspinigius ir skirti baudą.
Statistika: pajamos natūra deklaravimas
VMI pateikia augančias pajamas natūra deklaruojančių įmonių ir sumų tendencijas. Už 2022 m. dėl automobilių naudojimo privatiems poreikiams deklaruota pajamų suma sudarė beveik 33,8 mln. eurų, mokėtinas GPM - daugiau nei 5,6 mln. eurų; 2023 m. - apie 48,8 mln. eurų ir apie 8,3 mln. eurų mokėtinas GPM; 2024 m. - 67,6 mln. eurų ir beveik 11,5 mln. eurų mokėtinas GPM.
| Metai | Deklaruota pajamų suma (mln. EUR) | Mokėtinas GPM (mln. EUR) |
|---|---|---|
| 2022 | 33,8 | 5,6 |
| 2023 | 48,8 | 8,3 |
| 2024 | 67,6 | 11,5 |
Per 2022-2024 m. VMI atlikus stebėsenos ir kontrolės priemones dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų suma siekė beveik 23 mln. eurų.
Praktinės rekomendacijos darbdaviams
- Peržiūrėti darbo sutartis ir papildomus susitarimus: jeigu darbo sutartyje aiškiai numatyta kompensacija, ją galima keisti tik darbuotojo raštišku sutikimu.
- Nustatyti aiškias įmonės vidaus taisykles dėl asmeninio turto naudojimo darbo reikmėms: kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarka turi būti įrašyta į apskaitos politiką arba darbo tvarkos dokumentus.
- Faktuoti faktines išlaidas: degalų kompensacijos turi būti pagrįstos kvitais ir sąskaitomis faktūromis, VMI reikalauja skaičiuoti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą.
- Svarstyti alternatyvas: panaudos sutartys, trišalės sutartys (darbdavys - darbuotojas - energijos tiekėjas) elektromobilių atveju gali padėti išvengti pajamų natūra pripažinimo.
- Vesti kelionės lapus ir degalų apskaitą: darbuotojai, naudojantys tarnybinius automobilius, turi pildyti kelionės lapus su kelionės data, maršrutu, tikslu, nuvažiuotu atstumu ir sunaudotu kuru.
- Derintis su buhalteriu ir atsižvelgti į VMI išaiškinimus prieš diegiant kompensacijų schemas.
Kaip pašalinti iš nekilnojamojo turto sandorius, sąlygas ir apribojimus
Kritika ir niuansai
Kritikai atkreipia dėmesį, kad pakeitimai sudaro papildomą administracinę ir mokestinę naštą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o praktikoje dažnai kyla klausimų dėl nuotolinio darbo priemonių pripažinimo pajamomis natūra. Darbuotojų aprūpinimas darbo priemonėmis nebūtinai turi būti laikomas pajamomis natūra, jeigu darbdavys turtą kontroliuoja ir nepersiunčia nuosavybės teisės darbuotojui.
Degalų kompensacijos srityje VMI pozicija yra griežta: į fiksuotą kompensaciją degalų įtraukti negalima - būtini faktiški kvitai ir atitinkami apskaitos įrašai. Elektromobilių krovimo išlaidoms VMI yra pateikusi atskirą reglamentavimą (2023-12-13 raštas Nr. R-4881), kuriame nurodoma, kad trišalė sutartis, kai darbdavys tiesiogiai apmoka tiekėjui, gali neleisti laikyti tokios išlaidos pajamomis natūra.
Rizika neįrodžius ekonominio pagrįstumo
Jei įmonė negali įrodyti ekonominio pagrįstumo, visos nuomos pajamos gali būti pripažintos darbo užmokesčiu, o sunaudoti degalai - pajamomis natūra. Todėl reikalingi aiškūs vidiniai dokumentai, naudojimo apskaitos tvarka ir faktiniai įrodymai.
Degalų kompensavimo taisyklės Lietuvoje nėra sudėtingos, bet jų nesilaikymas kainuoja. Komandiruotės atveju darbdavys privalo mokėti - tai DK 107 str. reikalavimas. Asmeninio automobilio naudojimas darbe leidžia gauti neapmokestinamą kompensaciją, bet tik su kvitais ir tik pagal šalių susitarimą. Prieš susitariant dėl bet kurios degalų kompensavimo schemos - verta pasitikrinti su buhalteriu ir peržiūrėti VMI naujausius išaiškinimus.
tags: #kompensacija #uz #asmenini #turta