Šiais laikais be saugomų teritorijų būtų sunku įsivaizduoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą. Tai efektyviausias būdas, taikomas visose pasaulio valstybėse, norinčiose išlaikyti tai, ką sukūrė gamta ir žmogus, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tinkamai jas puoselėti ir naudoti.
Saugomų teritorijų sistema ir apribojimų priežastys
Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro rezervatai ir draustiniai, paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai, kitos saugomos teritorijos. Šiandien teritorijos, išsiskiriančios savo gamtine ir kultūrine svarba nacionaliniu bei tarptautiniu mastu užima apie 17,5 procentų šalies teritorijos. Priklausomai nuo to, kokiu tikslu saugoma teritorija įsteigta, kokios saugomos rūšys ir natūralios buveinės randamos vietovėje, ūkinei veiklai šiose teritorijose taikomi įvairūs reikalavimai ir apribojimai.
Ne paslaptis, kad saugomose teritorijose ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustatyti miškų ūkio veiklos apribojimai gerina retų ir nykstančių rūšių, natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau dažnai sumažina miško savininkų pajamas arba didina veiklos išlaidas. Labai daug paklausimų sulaukiame iš privačių miškų savininkų dėl kompensačijų už ūkinės veiklos apribojimus, kurie įvedami dėl įvairiausių aplinkosauginių apribojimų.
Kompensacijų rūšys ir kas gali pretenduoti
Yra numatytos tokios kompensacijos: privataus miško savininkams, kurie yra sudarę apsaugos sutartį ir kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti ar atsiranda kitų ūkinės veiklos apribojimų. privatačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, valdantiems žemės sklypus, kuriems iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėti rengti ar parengti teritorijų planavimo dokumentai ar ūkinės veiklos projektai, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų steigiant naują saugomą teritoriją, pakeičiant esamų saugomų teritorijų ribas arba nustatant naujus veiklos apribojimus. žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie iš žemės sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas.
Įstatymas taip pat numato ir kasmetines kompensacijas miškų savininkams, kurių miško valdose nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių brandžių medynų kirtimas atidedamas vėlesniam laikui arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui. Tokiu atveju kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius terminuotus indėlius.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kompensacijų dydis ir skaičiavimo principai
Kompensacijos dydis - maždaug 65 eurai už kubinį metrą neiškirstos medienos. Valstybinė miškų tarnyba yra parengusi skaičiuoklę, padedančią preliminariai įvertinti galimos kompensacijos dydį. Kompensacijų, kurios gali būti vienkartinės ar kasmetinės, dydis apskaičiuojamas individualiai kiekvieno miško sklypo atveju, atsižvelgiant į paliekamos neiškirstos medienos vertę, o kompensacijai apskaičiuoti reikalingus duomenis nustato miškotvarkos projekto rengėjas.
Apskaičiuojant vienkartinę kompensaciją, savininkui kompensuojamos pajamos, kurias jis galėjo gauti pardavęs medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Apskaičiuojant kasmetinę kompensaciją kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių, bet ne mažesnės kaip 3,5 procento. Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją.
Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. Tokiu atveju kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius terminuotus indėlius.
Praktiniai duomenys apie išmokas
Valstybinė miškų tarnyba kasmet gauna apie 50 prašymų apskaičiuoti ir išmokėti vienkartines kompensacijas. Apie 20 - 30 iš jų patvirtinami ir pagal juos miškų savininkams išmokama nuo 1 iki 1,5 mln. eurų kompensacijų. Išmokėjus kompensacijas, išsaugoma nuo 50 iki 100 ir daugiau hektarų miško kasmet.
Prašymo teikimo tvarka
Privataus miško savininkas ar valdytojas, siekiantis gauti kompensaciją už miško valdai taikomus apribojimus, turi kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį pagal miško valdos buvimo vietą. Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, prašymą išmokėti kompensaciją Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui reikia pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Pateikdamas prašymą, miško savininkas pateikia ir miškotvarkos projektą, kuriame nurodomi visi miško valdoje esančių medynų duomenys ir apsaugos sutartį, sudarytą su saugomų teritorijų direkcija. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro Pažymėjimas (miško valdymo teisę patvirtinantis dokumentas) bei miško valdai patvirtintas ne senesnis kaip 10 m. miškotvarkos projektas su nuostolių už ūkinės veiklos apribojimus paskaičiavimais.
Atsakomybės ir įsipareigojimai gavus kompensaciją
Gaudamas kompensaciją, miško savininkas įsipareigoja neribotą laiką nekirsti miško toje valdos dalyje, už kurią gavo kompensaciją. Visos sąlygos, kurioms esant, miško savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, nustatytos Saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnyje ir Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše.
Privačios žemės savininkas gali nuspręsti nutraukti apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Tokiu atveju žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą vienkartinės kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 procento metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus. Jeigu dėl žemės savininko kaltės sunaikinamos gamtos vertybės privačioje saugomoje vietovėje, kompensaciją išmokėjusi institucija imasi veiksmų dėl išmokėtos kompensacijos susigrąžinimo.
Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama šalių sutarimu dėl to, kad gamtos vertybės sunyko neatkuriamai dėl natūralių gamtinių procesų ir ne dėl privačios žemės savininko kaltės. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo administraciniu sprendimu, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams.
Natura 2000 išmokos miškuose - schema ir sąlygos
Dauguma saugomų teritorijų Lietuvoje „persidengia“ su Europos bendrijos (EB) svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti įsteigtomis „Natura 2000“ teritorijomis. Tokiais atvejais privačių miškų savininkams jų patiriami nuostoliai kompensuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Pagal šią priemonę išmokos skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valda patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir joje, siekiant išsaugoti EB svarbos rūšis ir jų buveines, taip pat natūralias miškų buveines, draudžiami ar ribojami miško kirtimai.
| Apribojimas | Kompensacijos dydis (2015-2020 m.) | Pastabos |
|---|---|---|
| Draudžiami (atidėti) pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai | 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu), vėliau 200 EUR/ha | Leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų |
| Draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, apriboti sanitariniai kirtimai | 155 EUR/ha | Paliekant tam tikrą džiūstančių medžių skaičių 1 ha |
| Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas neiškirstų žalių medžių skaičius | 156 EUR/ha | |
| Sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius | 62 EUR/ha |
Kaip deklaruoti miško naudmenas „Natura 2000“ teritorijoje?
Nuo 2015 m. daliai pareiškėjų nebereiks kreiptis į saugomos teritorijos direkciją, kadangi miško naudmenas bus galima deklaruoti iš anksto nustatytose teritorijose. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) nustatytos teritorijos žymimos skirtingų spalvų ženklais ir kodais - PK, UK, NM ar DM. Ar miško valda patenka į tokias teritorijas, kuriose identifikuoti apribojimai, galima sužinoti prisijungus prie PPIS seniūnijoje ar savarankiškai, arba apsilankius Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt).
Jei miško valda ar jos dalis patenka į bent vieną iš PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų ir plotas yra ne mažesnis kaip 0,5 ha, miško savininkas gali iš karto, be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, deklaruoti pažymėtą plotą jam priklausančioje miško valdoje. Jei valda patenka į keliais kodais pažymėtus plotus, miško savininkas savo nuožiūra pasirenka vieną iš kodų. Tik plotus, kurie pažymėti NM kodu (t.y. kai plynų kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių) galima deklaruoti tada, kai miško savininkui išduotas leidimas kirsti mišką.
Miško savininkai, kurių valda ar jos dalis nepatenka į PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtus plotus Natura teritorijoje arba PPIS esančios informacijos nepakanka paraiškai pateikti arba valdoje įvyko tam tikri pokyčiai, susiję su konkrečios Natura 2000 miško vietovės privalomaisiais apribojimais, siekdami kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus, privalės kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos.
Parama už EB svarbos paukščių apsaugą
Nuo š.m. paramą pagal veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ galės gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valda nepatenka į Natura 2000 teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta. Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 272 EUR/ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui - 200 EUR/ha kompensacija.
Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus paukščių veisimosi vietoje, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Miškotvarkos projektų ir Išvadų rengėjai prieš rengdami dokumentus turėtų patikrinti ar duomenys apie EB svarbos paukščių lizdavietes yra pateikti Saugomų rūšių informacinei sistemai (SRIS) arba Miškų kadastro integruotai informacinei sistemai (MKIIS).
Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kur nustatyta EB svarbos paukščių rūšies veisimosi vieta, jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pvz. jei veisimosi vieta nustatyta eglyne, išmoka būtų mokama už tą plotą, kuriame eglynas yra ne jaunesnis kaip 71 m.
Paraiškų pateikimas ir terminai
Paraiškas ES išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos 12 priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“ (įskaitant europonės svarbos paukščių buveinių apsaugą) galima teikti ne tik seniūnijose, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose. Pareiškėjai, turintys galimybes naudotis elektronine bankininkyste, deklaruoti gali savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamos Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Deklaravimas baigsis nustatytu terminu; vėluojantieji pateikti paraiškas dar galės atlikti, tačiau galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.
Finansavimo šaltiniai
Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto, kai saugomą teritoriją įsteigia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija, arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai tą padaro konkrečios savivaldybės taryba. Tokiais atvejais privačių miškų savininkams jų patiriami nuostoliai gali būti kompensuojami ir ES fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones.
Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas sako, kad „išsaugodama vis daugiau miškų, mūsų valstybė prisideda prie Gamtos atkūrimo reglamento tikslų siekimo, gamtai artimos miškininkystės skatinimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Kiekviena išmokama kompensacija - tai išsaugotos dešimtys ar net šimtai hektarų miško, kurio naudą pajus ne vienas konkretus asmuo, o visi jame besilankantys“.
tags: #kompensacija #u #mi6ko #veiklos #apribojimus