Saugomos teritorijos yra svarbus gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo instrumentas. Lietuvoje jos apima rezervatus, draustinius, paveldo objektus, nacionalinius ir regioninius parkus, biosferos rezervatus, biosferos poligonus ir kitas teritorijas. Šiuo metu saugomos teritorijos užima apie 17,5 proc. šalies teritorijos. Priklausomai nuo saugomos teritorijos paskirties, jose taikomi įvairūs ūkinės veiklos apribojimai, siekiant apsaugoti retas ir nykstančias rūšis, natūralias buveines bei kraštovaizdžio vertybes.
Tačiau saugomų teritorijų įsteigimas, statuso keitimas bei ūkinės veiklos apribojimai dažnai sumažina žemės savininkų ir valdytojų gaunamą naudą arba net uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, pavyzdžiui, brandžių medynų kirtimą. Tokie apribojimai dažnai kelia diskomfortą ir opoziciją žemės valdytojams, formuodami neigiamą nuomonę apie biologinės įvairovės apsaugos tikslus.
Siekiant išspręsti šias problemas, Lietuvos Vyriausybė patvirtino Kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių valdose nustatyti apribojimai realiai sumažina pajamas ar uždraudžia ūkinę veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą. Ši tvarka užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos Saugomų teritorijų įstatymo bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nuostatos dėl kompensacijų mokėjimo.
Komisijų rekomendacijos ir Vyriausybės sprendimai
2007 m. Lietuvos Kaimo reikalų komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) informaciją bei išklausęs Aplinkos, Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų nuomones, priėmė sprendimą dėl kompensacijų taikymo principų. Rekomenduota kompensacijas mokėti ne tik tiems privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija arba keičiamos esamų saugomų teritorijų ribos, bet ir tiems, kuriems iki nuosavybės teisių atkūrimo nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina pajamas ar uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą.
Tokie sprendimai padėjo gerinti savininkų požiūrį į saugomų teritorijų svarbą ir sumažinti kliūtis naujų saugomų teritorijų įsteigimui.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kompensacijos rūšys ir pretendentai
Kompensacijos skiriamos tiems žemės savininkams ir valdytojams, kurių ūkinė veikla yra apribojama dėl saugomų teritorijų statuso nustatymo ar ribojimų įvedimo. Tai apima:
- Privataus miško savininkus ir valdytojus, turinčius apsaugos sutartis ir kurių miško valdose draudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama palikti dalį medžių neiškirstų.
- Privatinius žemės savininkus ir valstybės žemės nuomininkus, kuriems buvo parengti teritorijų planavimo dokumentai ar ūkinės veiklos projektai, bet dėl saugomų teritorijų apribojimų jie nebegali būti įgyvendinami.
- Žemės ūkio subjektus, gaunančius mažesnes pajamas dėl apribojimų saugomose teritorijose.
Kompensacijų dydis ir apskaičiavimas
Valstybinė miškų tarnyba parengė galimų kompensacijų įvertinimui skirtą skaičiuoklę. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas individualiai kiekvienam sklypui atsižvelgiant į:
- Paliekamos neiškirstos medienos vertę;
- Vidutines medienos ruošos sąnaudas;
- Vidutines medienos rinkos kainas tuo metu, kai pateikiamas prašymas;
- Metines palūkanas, skaičiuojamas nuo kompensavimo sumos, naudojant ne mažesnę kaip 3,5 proc. palūkanų normą.
Vienkartinė kompensacija kompensuoja pajamas, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną, atėmus sąnaudas. Kasmetinė kompensacija skiriama už pajamų netekimą laikotarpiu, kai kirtimai dedami į vėlesnį laiką. Ši kompensacija mokama iki dešimties metų.
Kasmet Valstybinė miškų tarnyba gauna apie 50 prašymų kompensacijoms, dalis jų patvirtinama ir išmokama kompensacijų už 1-1,5 mln. eurų. Tokiu būdu kasmet išsaugoma nuo 50 iki 100 ir daugiau hektarų miško.
Atsakomybės ir įsipareigojimai kompensacijų gavėjams
Gavę kompensaciją, miško savininkai įsipareigoja neribotą laiką nekirsti medžių toje valdos dalyje, už kurią gauta kompensacija. Nutraukus apsaugos sutartį arba sunaikinus gamtos vertybes dėl savininko kaltės, kompensacijos sumos turi būti grąžintos su netesybinėmis palūkanomis (3,5 proc. per metus).
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Taip pat apsaugos sutartis gali būti nutraukiama natūralių gamtinių procesų atveju arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimu, jei žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams.
Natura 2000 teritorijos ir išmokų sistema
Dauguma Lietuvos saugomų teritorijų sutampa su Europos Bendrijos svarbos „Natura 2000“ teritorijomis, skirtomis apsaugoti ES svarbios rūšis ir buveines. Tokiuose plotuose taikomi ypatingi apribojimai, o privačių miškų savininkai gali gauti ES fondų kompensacijas pagal Lietuvos kaimo plėtros programą.
| Kompensacijos tipas | Aprašymas | Kompensacijos dydis (EUR/ha) | Laikotarpis |
|---|---|---|---|
| Pagrindinių miško kirtimų atidėjimas arba ribojimas | Leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (iki 10 % medyno per 10 metų) | 272 (pirminis laikotarpis), 200 (po 5 metų) | Ne ilgesnis kaip 5 metai (pirminis) |
| Ugdomųjų medžio kirtimų draudimas | Brandžių medžių kirtimo draudimas, sanitarinių kirtimų ribojimas | 155 | - |
| Plyni kirtimai su papildomų neiškirstų medžių palikimu | Paliekamas papildomas skaičius žalių medžių plynose biržėse | 156 | - |
| Sanitarinių kirtimų apribojimas | Draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius | 62 | - |
Privataus miško savininkai gali deklaruoti savo naudmenas „Natura 2000“ teritorijoje be saugomos teritorijos direkcijos pažymos, jei jų plotas pažymėtas specialiais kodais ir yra ne mažesnis nei 0,5 ha. Jei taip nėra, reikia kreiptis dėl pažymos.
Parama už Europos Bendrijos svarbos paukščių apsaugą
Taip pat nuo 2020 metų paramą gali gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valdose nėra „Natura 2000“ teritorijos, bet yra nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vietų. Parama skiriama, jei miškas yra pasiekęs tam tikrą kirtimų amžių, pavyzdžiui, eglynams ne jaunesniems nei 71 metai.
Tokiu būdu Lietuvoje kuriamas tvarus ir sąžiningas mechanizmas, leidžiantis suderinti gamtos apsaugą, o kartu ir žemės savininkų interesus, užtikrinant kompensacijas už realius nuostolius, patirtus dėl saugomų teritorijų statuso ir ūkinės veiklos apribojimų.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
tags: #kompensacija #saugotiniai #teritorijai #tvarkyti