Lietuvoje kasmet nelaimingą atsitikimą darbe patiria apie 4 tūkstančius žmonių. Deja, kai kurie iš jų patiria sunkias traumas arba net mirtinas pasekmes. Nelaimingų atsitikimų galimybė egzistuoja tiek biuruose dirbantiems, tiek pramonės sektoriaus darbuotojams. Todėl svarbu žinoti, kokios yra darbuotojo teisės ir kompensacijų gavimo tvarka po nelaimingo atsitikimo darbe.
Nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimas draudžiamuoju įvykiu
Darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas neegzistuoja bet kada - ji taikoma tik tada, kai nelaimingas atsitikimas darbe yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Tai reiškia, kad įvykis turi būti oficialiai pripažintas darbdavio, darbo inspekcijos ar kitų atsakingų institucijų kaip susijęs su darbu. Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka mokama tik apdraustiesiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jei jiems nustatyta profesinė liga arba įvykis pripažintas draudžiamuoju.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Pavyzdžiui, jei nelaimingas atsitikimas įvyksta pirmą darbo dieną ir yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, darbuotojas gali gauti jam priklausančias kompensacijas ir išmokas.
Kompensacijos ir išmokos po nelaimingo atsitikimo darbe
Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, gali būti skiriama kelios rūšys kompensacijų:
- Ligos išmoka - jos dydis šiuo metu yra 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio, mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo, ir ji mokama viso laikotarpio, patvirtinto nedarbingumo pažymėjimu.
- Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija - skiriama, kai darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. savo darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos.
- Netekto darbingumo periodinė kompensacija - mokama kas mėnesį darbuotojams, kuriems netekimas sudaro 30 proc. ar daugiau. Šios kompensacijos termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Be to, darbuotojai gali gauti netekto darbingumo kompensacijas ir tuomet, kai dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos traumos nustatomi dalyvumo netekimo procentai, mokama vienkartinė arba periodinė kompensacija.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Skirtumas tarp „paprastos“ ligos išmokos ir po nelaimingo atsitikimo darbe
Įdomu palyginti: tapus laikinai nedarbingam dėl įprastos ligos ar traumos, ligos išmoka sudaro 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio ir mokama nuo trečios nedarbingumo dienos. Tuo tarpu dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į darbą ligos išmoka yra apie 77,58 proc. ir mokama nuo pirmos dienos, todėl finansinė parama šiuo atveju yra didesnė.
Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir išmokų skyrimo procesas
Po nelaimingo atsitikimo darbe būtina pranešti darbdaviui apie įvykį ir kreiptis į gydymo įstaigą, kur gydytojas turi pažymėti, kad trauma yra darbo metu ar pakeliui į darbą patirta. Nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas - jei trauma lengva arba įvykis įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atlieka darbdavio sudaryta komisija, o sunkių traumų arba mirtinų atvejų tyrimu užsiima Valstybinė darbo inspekcija.
Tik po to, kai įvykis pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, darbuotojas gali kreiptis į „Sodrą“ dėl ligos išmokos ir kitų kompensacijų.
Kada darbuotojui išmokos nepriklauso?
Yra atvejų, kai nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga nepripažįstama draudžiamuoju įvykiu, dėl ko darbuotojas netenka teisės į išmokas. Tokie atvejai yra:
- Kai darbuotojas nukentėjo dėl savo nusikalstamos veikos ar tokios, kuri susijusi su administraciniais nusižengimais.
- Kai darbuotojas sirgo liga, nesusijusia su darbu.
- Kai dirbo savavališkai, be darbdavio žinios.
- Kai darbuotojas tyčia sukėlė nelaimingą atsitikimą.
Tokiais atvejais, net jei darbuotojas patiria traumas, išmokos negali būti mokamos.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Traumos pakeliui į darbą
Pagal „Sodros“ informaciją, darbuotojas, patyręs traumą pakeliui į darbą ar iš darbo, taip pat gali gauti didesnę ligos išmoką, jei įvykis pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Svarbu, atvykus į gydymo įstaigą, informuoti gydytoją apie traumos aplinkybes, kad elektroniniame nedarbingumo pažymėjime būtų tinkamai pažymėta trauma, patirta darbe ar pakeliui.
Ką daryti, jei darbe padarėte klaidą [kaip su ja elgtis]
Darbdavio atsakomybė ir draudimo reikšmė
Darbdavio vaidmuo nelaimingo atsitikimo atveju yra labai svarbus. Ekspertai pabrėžia, kad būtina išsiaiškinti, ar darbdavys turi nelaimingų atsitikimų draudimą, o taip pat kas atsakingas už saugos užtikrinimą bei teritorijos priežiūrą.
Privatus sveikatos draudimas, suteikiamas darbdavių, dengia tik medicinines išlaidas, tačiau nesuteikia kompensacijų dėl traumų darbe - tam reikalingas nelaimingų atsitikimų socialinis draudimas. Be to, jei žmogus patyrė traumą dėl nevalyto darbo vietos, gali būti svarbu, ar teritorijos valymas priklausė darbdaviui ar pastato administratoriui, turinčiam civilinės atsakomybės draudimą.
Jei darbdavys neturi nelaimingų atsitikimų draudimo, nukentėjusysis gali kreiptis į teisininkus ar teismą dėl žalos atlyginimo.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas - kam jis reikalingas?
Valstybinės darbo inspekcijos specialistai paaiškina, kad nelaimingų atsitikimų tyrimas būtinas norint nustatyti įvykio aplinkybes, kaltę ir atsakomybę. Tai padeda teisingai pripažinti įvykį draudžiamuoju arba nedraudžiamuoju.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Kaip pasinaudoti teisėmis po nelaimingo atsitikimo darbe?
- Nutraukti darbą ir nedelsti kreiptis į gydytojus.
- Informuoti darbdavį apie įvykį.
- Užfiksuoti įvykio aplinkybes - vietą, laiką, liudininkus.
- Dalintis informacija tyrimo metu ir dalyvauti nelaimingo atsitikimo tyrime.
- Patikrinti, ar užpildytas ir pateiktas nelaimingo atsitikimo aktas N-1.
- Kreiptis į „Sodrą“ dėl ligos išmokos ir kitų kompensacijų.
- Jeigu reikalinga, kreiptis dėl papildomos žalos atlyginimo teisiniu būdu.
Nelaimingų atsitikimų statistika Lietuvoje
| Sektorius | Nelaimingų atsitikimų dažnumas |
|---|---|
| Statybų sektorius | Didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius |
| Žemės ūkis ir miškininkystė | Aukštas nelaimingų atsitikimų dažnis |
| Transportas | Reikšmingas nelaimingų atsitikimų skaičius |
| Apdirbamoji pramonė | Dažnai pasitaiko nelaimingų atsitikimų |
| Sveikatos priežiūra | Vidutinis nelaimingų atsitikimų lygis |
Aktualijos ir papildomi aspektai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad profesinių ligų diagnozuojama kasmet apie 200 atvejų, dažniausiai dėl fizinių ar ergonominių veiksnių. Taip pat svarbu pažymėti, kad teisės aktų pokyčiai darbo srityje, pavyzdžiui, susiję su darbo pokalbiais, atlyginimų klausimais ar duomenų apsauga, gali turėti įtakos darbuotojų teisių įgyvendinimui ir socialinių išmokų administravimui.
Be finansinių kompensacijų, darbuotojas turi teisę siekti ir moralinės žalos atlyginimo, jei nelaimingas atsitikimas darbe sukėlė ne tik fizines, bet ir psichologines pasekmes.
tags: #kompensacija #po #ivykio #darbe