Gana dažnai savo noru ar susiklosčius įvairioms aplinkybėms asmenys įgyja bendrą nuosavybę. Deja, praktika rodo, kad bendroji nuosavybė dažniausiai reiškia užprogramuotus konfliktus ir problemas. Nesutarimai tarp turto bendrasavininkų - vieni dažniausiai pasitaikančių ginčų nekilnojamojo turto srityje, neretai peraugantys į ilgamečius teisminius karus.
Atidalijimo esmė ir pasekmės
Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais. Atskirus bendraturčio atidalinus jo dalį, jo dalis atskiriama iš bendro turto, jo atžvilgiu baigiasi bendrosios nuosavybės teisė, atidalintą dalį asmuo turi teisę valdyti, naudoti, disponuoti savo nuožiūra.
Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas gali išlikti bendrosios nuosavybės objektu, tik sumažėti bendraturčių skaičius arba apskritai pasibaigti bendroji dalinė nuosavybė kiekvienam iš bendraturčių atidalijus jo dalį. Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) kvalifikuojamas toks teisinis santykis, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai.
Atidalijimo teisė ir procedūra
Kiekvienas bendraturtis turi absoliučią teisę bet kada reikalauti atidalijimo, nepriklausomai nuo to, ar kiti bendraturčiai sutinka su atidalijimu, ar ne. Teisę reikalauti atidalinti bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi teisę kiekvienas bendraturtis arba bendraturčio kreditorius, kad iš atidalintos dalies galėtų išieškoti bendraturčio turimą skolą.
Atidalijimas galimas bendraturčių sutarimu, o jo nepasiekus - teismo sprendimu. Kitų bendraturčių sutikimo norint atidalinti dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nereikia, bendraturčiai privalo susitarti tik dėl atidalijimo būdo. Taigi, jei susitariama dėl atidalijimo būdo, bendraturčio dalis gali būti atidalijama bendraturčių susitarimu, o tuo atveju, jei nesusitariama, bendraturtis turi teisę kreiptis su prašymu dėl atidalijimo į teismą.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Prašo suformuoti daiktą
Prieš prašant atidalyti turtą, labai svarbu žinoti, jog to prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir, priklausomai nuo tokio pasirinkimo, pagrįsti geriausią jo suformavimo būdą. Kreipdamasis į teismą su prašymu atidalinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo - pagrįsti jo suformavimo būdą (remdamasis Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais). Prašomas suformuoti daiktas turi atitikti bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydį.
Atidalijimo būdai
Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem pagrindiniais būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Galimi keli atidalijimo būdai. Daiktas gali būti atidalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai (ekonominės vertės neproporcingo sumažėjimo). Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Turto atidalijimas natūra
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančia turto dalimi, kuria gali naudotis be apribojimų. Tam, kad daiktas būtų atidalintas natūra, jis turi būti dalus (padalijus tikslinė paskirtis nepasikeičia, kiekviena dalis gali būti atskiras daiktas). Taip pat, kaip jau minėta, dalijant daiktą turi būti išvengta neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama.
Visgi natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas. Taip pat atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Pinigine kompensacija (kompensacija pinigais)
Jeigu atidalijimas natūra nėra galimas, vienam ar keliem daikto bendraturčiams priteisiama kompensacija pinigais. Pabrėžtina, kad dalijimo būdas išmokant kompensaciją pinigais gali būti taikomas tik tuo atveju, jei atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas. Taigi, tuo atveju, kai galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais negalima.
Bendraturčiui priteisiama piniginė kompensacija turi atitikti atidalijamos dalies vertę (teisinga kompensacija turėtų būti laikoma ta, kuri atitinka bendraturčiui priklausančios dalies rinkos kainą). Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
Be kita ko, teismas, svarstydamas kompensacijos priteisimo klausimą privalo atsižvelgti į konkretaus asmens galimybes tokią kompensaciją sumokėti. Kai asmenys bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi kelis objektus, jų sutarimu, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kito objekto, esančio bendrąja daline nuosavybe, didesne dalimi. Galimas ir mišrus atidalijimo būdas objektą atidalijant natūra ir kompensuojant vienam iš bendraturčių tenkančią mažesnę dalį pinigais.
Sąlygos, kai kompensacija gali būti priteista be savininko sutikimo
Kaip savininko teisių pažeidimas nevertinamas kompensacijos be savininko sutikimo vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams priteisimas, jei laikomasi šių sąlygų:
- a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai;
- b) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi);
- c) bendraturčiai, iš kurių priteisiama kompensacija, realiai išgali sumokėti tokio dydžio kompensaciją;
- d) piniginė kompensacija atitinka atidalijamą dalį ir yra teisinga.
Teismo vaidmuo ir rungimosi principas
Atidalijimo klausimui persikėlus į teismą, ypatingai svarbus momentas yra civiliniuose ginčuose taikomas rungimosi principas, kai galutinis teismo sprendimas iš esmės priklauso nuo to, kokias aplinkybes byloje pavyksta įrodyti šalims. Sprendžiant dėl turto atidalijimo natūra, vienam iš bendraturčių perduodant valdyti visą turtą, o kitam sumokant kompensaciją pinigais, esminis momentas yra tai, būtent kuriam bendraturčiui gali atitekti turtas, o kuriam sumokama kompensacija.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Padarius išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą tikslingiau perduoti vienam ar keliems bendraturčiams, taip pat turi būti nuspręsta kokia piniginė kompensacija išmokėtina bendraturčiams, iš kurių atidalijama jiems priklausanti turto dalis, t. y. paprastai tariant, kurie netenka teisių į turtą.
Praktiniai aspektai: naudojimosi tvarka ir vertinimas
Praktikoje daugeliui nežinant apie tokią galimybę, įprastai tiesiog siekiama nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarką. Kaip jau minėta, pastarasis būdas gali sureguliuoti ginčus trumpuoju periodu, tačiau pagrindas konfliktams ateityje išlieka - bendraturčiai vis tiek lieka priklausomi vienas nuo kito valdant turtą.
Bendraturčiams neužtenka vien susitarti, kas kuriuo kambariu ar patalpa naudosis. Reikia įvertinti: kiekvienam bendraturčiui priklausančią nuosavybės dalį; faktiškai kiekvienam tenkantį naudotis plotą; patalpų paskirtį, būklę ir vertę; bendro naudojimo patalpas; turto pagerinimus ir modernizaciją; aktualią viso turto rinkos vertę; ar vienas bendraturtis dėl siūlomos tvarkos nepatirs turtinių praradimų.
Naudojimosi tvarka nepakeičia bendraturčių nuosavybės dalių. Todėl vien tai, kad vienas asmuo faktiškai naudojasi didesniu plotu, nereiškia, kad ši turto dalis tampa jo nuosavybe. Jeigu vienam bendraturčiui skiriama naudotis didesne būsto ar kito turto dalimi, kitam bendraturčiui gali priklausyti kompensacija. Jos dydis turi būti nustatomas ne formaliai pagal plotą ar ankstesnę turto vertę, bet pagal faktinę turto rinkos vertę ir realius kito bendraturčio praradimus.
Kodėl svarbus aktualus turto vertinimas? Jeigu siūloma naudojimosi tvarka neatitinka nuosavybės dalių, kompensacijos dydis paprastai siejamas su turto dalies rinkos verte. Todėl pasenęs turto vertinimas arba vertinimas, kuriame neatsižvelgta į atliktą modernizaciją, remontą ar kitus pagerinimus, gali lemti neteisingą kompensacijos dydį. Prieš siūlant naudojimosi tvarką arba kreipiantis į teismą verta turėti aktualų turto vertinimą, kuriame būtų įvertinta reali turto būklė ginčo metu.
Teismų praktikos pavyzdys
2025 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bendraturčių ginčą dėl naudojimosi paveldėtu butu. Vienam bendraturčiui buvo paskirta naudotis 2,34 kv. m didesne gyvenamojo ploto dalimi, todėl kitam bendraturčiui buvo priteista kompensacija. Ginčas kilo dėl to, pagal kokią būsto vertę ši kompensacija turi būti apskaičiuota. Žemesnės instancijos teismas rėmėsi 57 000 Eur būsto verte, apskaičiuota darant prielaidą, kad namas nėra modernizuotas. Tačiau faktinė modernizuotame name esančio buto rinkos vertė buvo 63 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kompensacija turi būti grindžiama faktine turto rinkos verte. Kadangi būsto modernizacija padidino jo vertę, kompensacija turėjo būti skaičiuojama pagal 63 000 Eur vertę. Dėl to priteista kompensacija buvo padidinta nuo 2 906,28 Eur iki 3 218,63 Eur.
Praktinė išvada ir rekomendacijos
Racionaliausias tokių ginčų sprendimo būdas - atidalijimas iš bendros nuosavybės, kuomet iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Atidalijimu užtikrinamas kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir tai pasitarnauja socialinei taikai bei ekonominiam interesui. Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi absoliučią teisę bet kada reikalauti atidalijimo.
Praktiniai patarimai:
- Pirmenybę teikti atidalijimui natūra, jei tai įmanoma be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
- Turėti aktualų turto vertinimą prieš siūlant naudojimosi tvarką ar kreipiantis į teismą.
- Atsižvelgti į faktines aplinkybes ir bendraturčių galimybes mokėti kompensaciją.
- Apsvarstyti mišrius sprendimus: dalis natūra, dalis kompensacija pinigais arba mainai į didesnę dalį kito objekto.
- Jei susiduriama su konfliktais ir nesutariama tarpusavyje - kreiptis į teismą, nes ginčo atveju susitarimo tikėtis sunku.
Šioje teisinėje apžvalgoje esanti informacija neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija.
tags: #kompensacija #padidino #teismas #atemus #dalijamas