Kiekvienais metais daugėja šeimų ar asmenų, kuriems reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Socialinio darbuotojo ryšys su klientu yra sudėtingas, tačiau itin svarbus aspektas, lemiantis socialinio darbo sėkmę. Socialinis darbas nėra vienpusis procesas, kuriame socialinis darbuotojas tiesiog suteikia paslaugas, o klientas jas pasyviai priima. Bendradarbiavimas reiškia aktyvų abiejų šalių dalyvavimą, pagrįstą pagarba, supratimu ir bendrų tikslų siekimu.
Klientų požiūris į socialinius darbuotojus
Dažnas susidūręs su socialiniu darbuotoju, pagalbą priima nenoriai, į teikiamas paslaugas žiūri įtariai. Dažnu atveju klientas nėra linkęs atvirauti su socialiniu darbuotoju, vykdo rekomendacijas paviršutiniškai, nepriima siūlomos pagalbos. Socialinis darbuotojas neretai yra baimės objektu, dėl ko yra sudėtinga kurti pasitikėjimu grįstą santykį. Visuomenėje apie socialinį darbuotoją dažnai kalbama kaip apie ,,buities prižiūrėtoją ir tvarkytoją“, ,,maisto ruošėją“.
Neigiamos sąvokos, kurios vartojamos kalbant apie socialiai pažeistus asmenis ir socialinius darbuotojus, atspindi neigiamą visuomenės požiūrį, bei kuria hierarchinius santykius tarp kliento ir specialisto, kuris šių santykių kontekste pasižymi galia ir statusu. Tokie pasisakymai suponuoja, kad dirbti socialiniu darbuotoju gali žmonės be išsilavinimo ir kompetencijos.
Vertybės ir lūkesčiai: socialinių darbuotojų ir klientų perspektyvos
LTStraipsnyje analizuojami vertybiniai socialinių darbuotojų ir jų klientų santykiai. Remiantis mokslinės literatūros analitiniu apibendrinimu bei empiriniu tyrimu, atliktu Vilniaus mieste, siekiama atskleisti socialinių darbuotojų ir jų klientų tarpusavio santykius. Tyrimui taikyta socialinių darbuotojų ir jų klientų anketinė apklausa, siekiant atskleisti socialinių darbuotojų santykius su klientais, ypač kokiomis vertybinėmis nuostatomis vadovaujasi socialiniai darbuotojai ir kokias pamato jų klientai.
Tyrimo metu nustatyta, kad socialiniai darbuotojai mano, kad svarbiausia dirbti profesionaliai (29 proc.), geranoriškai (19 proc.) ir mandagiai (18 proc.). Klientų manymu, svarbiausia yra profesionalumas (16 proc.), atsakingumas, mandagumas ir sąžiningumas (po 15 proc.). Ir klientams (41 proc.), ir darbuotojams (40 proc.) svarbiausias yra žmoniškumo principas. Jis suprantamas kaip moralinė savybė, išreiškianti humanizmo principą pritaikant jį kasdieniniams žmonių santykiams.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Pasitikėjimo ir bendradarbiavimo vaidmuo
Pasirinkdami pasitikėjimą, pagarbą, efektyvius bendravimo įgūdžius, emocinę paramą ir bendradarbiavimą, socialiniai darbuotojai gali kurti tvirtus ryšius su savo klientais, padedančius pasiekti teigiamų pokyčių jų gyvenime. Tokios santykių formos yra ne tik pagalbos, bet ir augimo pagrindas, leidžiantis klientams atgauti kontrolę savo gyvenime. Abipusis bendradarbiavimas kuria geresnį tarpusavio ryšį, klientas, turėdamas galimybę išreikšti savo lūkesčius ir siekius, tampa aktyviu dalyviu, atsakingu už savo gyvenimo pokyčius.
Socialinis darbuotojas, savo ruožtu, padeda identifikuoti galimus problemų sprendimo būdus ir remia klientą, kad šis galėtų pasiekti norimų rezultatų. Taip pat svarbu paminėti, kad socialinis darbuotojas turi klausytis kliento, jo nuomonę ir idėjas laikyti svarbiomis, o klientas turi turėti galimybę išreikšti savo nuomonę be baimės ir būti suprastas. Socialinio darbuotojo ir kliento bendradarbiavimas yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis pasiekti ilgalaikius ir teigiamus rezultatus.
Praktikos pavyzdžiai ir profesinė patirtis
Manau, svarbu ne tik šią dieną, bet kartas nuo karto apmąstyti mūsų profesinę veiklą, ko tikisi iš mūsų bendruomenės, visuomenė, ar esame laimingi pasirinkę šią profesiją, kaip mes patys vertiname savo veiklą. Pakviečiau mūsų įstaigos socialinius darbuotojus pamąstyti ir pasidalinti savo mintimis apie savo pasirinkimą dirbti socialinį darbą, kokią savo darbo prasmę jie mato šiandieninėje visuomenėje, kokius lūkesčius jaučia iš visuomenės, kas juos įkvepia darbui ir kas padeda ,,neperdegti“, ko jie mokosi, kaip tobulina savo veiklą.
Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė teigia: ,,Vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu, jo globėju/ artimuoju. Jei atrandi priėjimą prie savo kliento, tai tuomet ir džiuginančių rezultatų gali pasiekti, tačiau jei tarp socialinio darbo atstovo ir kliento nėra tvirto abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio tuomet ir rezultatai nedžiugins.“
Aušra taip pat pabrėžia, kad sunkiausia socialiniame darbe yra perdegimas, gal net ne fizinis, tačiau emocinis. Kai tu perdegi emociškai ir tampi apatiškas darbui bei savo klientams, jie tai labai greitai pajaučia. Todėl labai svarbu laiku save įsivertinti ir reikalui esant paprašyti pagalbos sau. Dažnu atveju socialiniai darbuotojai nelinkę prašyti pagalbos sau, nes yra įpratę pagalbą suteikti kitiems, labiau pažeidžiamiems asmenims.“
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas pažymi: ,,Visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų. Tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus.“ Jis įkvepiasi kolegų palaikymu, kūrybišku požiūriu ir naujais iššūkiais, o nuo perdegimo padeda išvengti savęs pažinimas, žinių gilinimas bei kokybiškas dienos ritmas.
Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė apibūdina savo patirtį: ,,Labai džiaugiuosi, kad atradau „savo vietą“ ir dirbu mylimą darbą. Mano korpuse gyvena 14 vyrų su proto, fizine bei kompleksine negalia. Aš labai džiaugiuosi matydama nors ir nedidelius pasikeitimus savo klientų gyvenime, kurie laikui bėgant vis labiau išryškėja, matau kaip jie keičiasi, nejaučia jokios įtampos, mielai ir atvirai bendrauja, džiaugiasi įvairiomis naujovėmis, drąsiai teikia savo pasiūlymus.“
Vedėja Neringa Žalėnė atkreipia dėmesį į pokyčius socialinio darbo lauke: ,,Globalėjant visuomenei ir nuolat kintant jos poreikiams, stebiu - kaip stipriai pasikeitęs socialinis darbas: darbas su prekybos žmonėmis aukomis, darbas su pabėgėliais ir prieglobstį gavusiais žmonėmis, darbas su specifines krizes patiriančiais asmenimis. Šiandien socialinis darbuotojas turi žymiai daugiau galimybių ir pasirinkimų, mane tas nuoširdžiai džiugina.“
Socialinė darbuotoja Alina Šukevič dalinasi refleksija apie profesinį kelią: ,,Nežinomybė gąsdino, jaudino, kartais kėlė siaubą. Bet ji, toji nežinomybė, nenugalėjo. Dabar praeities nežinomybė manęs negąsdina, tada, prieš 7 metus, buvusi nežinomybė yra mano patirtis, ji išmokė manęs nebijoti ateities nežinomybės, išmokė veikti, nepasiduoti.“
Metodai, iššūkiai ir rekomendacijos
Socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste. Tai nuolatinis informacijos atnaujinimas teisinėje, socialinėje, medicininėje, ekonominėje srityje.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą. Būtina stiprinti klientų pasitikėjimą socialiniu darbuotoju, akcentuojant, kad socialinis darbuotojas yra kliento / šeimos bendradarbis siekiant pokyčių, profesionalas, kuris vadovaujasi mokslinėmis žiniomis ir įstatymais.
Tai reikalauja pasitikėjimo, bendro problemų sprendimo, tikslų nustatymo, nuolatinės komunikacijos ir lankstumo. Kviečiu girdėti vieni kitus, mokytis vieni iš kitų, girdėti vieni kitų lūkesčius. Juk prasmę veikti, siekti pokyčių pajuntame tada, kai esame išgirsti, suprasti ir vertingi.“
Empiriniai duomenys (santrauka)
| Rodiklis | Socialiniai darbuotojai (%) | Klientai (%) |
|---|---|---|
| Profesionalumas | 29 | 16 |
| Geranoriškumas / atsakingumas | 19 / - | - / 15 |
| Mandagumas | 18 | 15 |
| Žmoniškumas (svarbiausia) | 40 | 41 |
8 socialinio darbo interviu klausimai, į kuriuos turėtumėte būti pasiruošę atsakyti
Prevencinės priemonės ir darbuotojų gerovė
Sunkiausia socialiniame darbe yra perdegimas, gal net ne fizinis, tačiau emocinis. Perdegimo sindromo prevencijai reikalingas savęs pažinimas, žinių gilinimas ir lavinimas, mokymasis nenusivilti dėl nesėkmių. Stengiuosi laikytis kokybiško dienos ritmo, rūpintis savimi, daug judėti, „nesinešti“ darbinių problemų į namus.“
Taip pat labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai gautų superviziją, galimybę dalytis patirtimi ir gauti profesionalią paramą. Pokyčius patiriantys socialiniai darbuotojai: supervizijos taikymo galimybės yra aptartos mokslinėje literatūroje kaip priemonė spręsti profesinius iššūkius.
Kaip stiprinti santykį praktikoje
- Klausyti kliento ir pripažinti jo nuomonę svarbia;
- Kartu su klientu nustatyti tikslus ir veiksmų planą;
- Aiškiai komunikuoti apie ribas, galimybes ir atsakomybes;
- Naudoti empatišką ir pagarbią kalbą, vengti stigmatizuojančių terminų;
- Investuoti į profesinį tobulėjimą ir superviziją.
Mano manymu, būtina stiprinti klientų pasitikėjimą socialiniu darbuotoju, akcentuojant, kad socialinis darbuotojas yra kliento / šeimos bendradarbis siekiant pokyčių, profesionalas, kuris vadovaujasi mokslinėmis žiniomis ir įstatymais - ir tai yra socialinių darbuotojų ir jų klientų lūkestis visuomenei.