Socialinės vertybės atspindi visuomenėje plačiai pripažįstamą dorinių, politinių ir estetinių nuostatų sistemą, kuri yra susijusi su siekiamu idealu. Jos veikia kaip bendri elgesio standartai, pateisindami tam tikrus veiksmus ir tikslus, pavyzdžiui, teisingumą, laisvę, patriotizmą ir meilę. Socialinės vertybės skatina užimti tam tikrą poziciją įvairių klausimų atžvilgiu ir yra nepakeičiamos konfliktų sprendimų atskaitos taškas, padedantis individams ar socialinėms grupėms pasirinkti iš kelių alternatyvų.
Žmogų supanti aplinka ir visuomeninė, politinė situacija daro įtaką jo vertybių sistemai. Taigi, visi aplink individą vykstantys procesai veikia jo vertybas. Vertybių sistema yra viena iš individo pasaulėžiūros komponentų, kuri atspindi gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę. Individas, norėdamas sėkmingai veikti dinamiškoje ir kartais priešiškoje aplinkoje, turi susiformuoti pasaulėžiūrą, pagrindines nuostatas ir poreikį išsaugoti savo „aš“.
Vertybės yra bendri elgesio standartai, kurie išreiškiami socialinėmis normomis. Jos įsisavinamos socializacijos procese ir internalizuojamos, tai yra, su jomis emociškai susitapatinama. Socialinės vertybės gali būti materialios ir nematerialios: apima vardus, apdovanojimus, įsitikinimus, veiklą, nuomones, siekius, moralines normas, tradicijas, filosofines doktrinas, švietimą, mokslines teorijas, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę. Visa tai formuoja ilgalaikę socialinę realybę ir asmens bei visuomenės santykius.
Socialinės vertybės ir jų įtaka individo elgesiui
Vertybinė orientacija yra vidinė asmens charakteristika ir veikia jo elgesį. Socialinės vertybės skirtingiems asmenims gali turėti nevienodą svarbą ir būti įvairiai integruojamos į vertybių hierarchiją. Jos lemia asmens pasirinkimus ir elgesį, todėl jų tyrinėjimas yra glaudžiai susijęs su socialine sąveika, nusistatymais ir socialine struktūra. Panašios vertybės vienijančios grupės nariai gali nesutikti dėl konkrečių normų, kurios įkūnija tas vertybes.
Vertybių sistema yra gana dinamiška ir įtakojama įvairių gyvenimo situacijų bei patirčių. Socialinių konfliktų priežastys dažnai slypi vertybinių sistemų neatitikimuose, o tai gali lemti asocialų elgesį. Todėl socialinių vertybių suvokimas ir jų hierarchijos supratimas yra svarbūs socialinių santykių ir bendruomenių funkcionavimui.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Socialinės normos: klasifikacija ir reikšmė visuomenėje
Socialinės normos yra taisyklės, kurios reguliuoja žmonių elgesį ir visuomeninius santykius. Jas galima suskirstyti į kelias rūšis:
- Techninės normos - reguliuoja žmogaus ir gamtos santykį;
- Socialinės normos - reguliuoja žmonių tarpusavio santykius;
- Socialinės techninės normos - pavyzdžiui, sporto žaidimų taisyklės;
- Religinės normos - nustato elgesį pagal religijos reikalavimus.
Pagal nustatymo ir garantavimo būdus socialinės normos skirstomos į:
- Teisės normas - kurių laikymąsi garantuoja valstybė;
- Moralės normas - atitinkančias konkrečios visuomenės kultūros ir moralės sampratą;
- Papročių normas - susiformavusias iš įpročio;
- Visuomeninių organizacijų normas - privalomas tam tikrų organizacijų nariams.
Moralės normos: esmė ir funkcijos
Moralės normos apibrėžia žmonių tarpusavio santykius, atspindėdamos visuomenės požiūrį į gėrį, blogį, teisingumą, pareigą ir kitus vertybinius klausimus. Dažniausiai jos yra nerašytos, tačiau jų laikymuisi įtakos turi sąžinė, visuomeninis spaudimas, tradicijos, auklėjimas ir individualūs principai. Moralės normų laikymasis reguliuoja platesnį visuomeninių santykių ratą, pavyzdžiui, meilę, draugystę, kurios ne visada reglamentuojamos teisės normomis.
Palyginimui, moralės normos yra lankstesnės, dažniausiai bendrosios, o teisės normos - griežtai apibrėžtos, nustatytos įstatymais ir garantuojamos valstybės prievarta. Moralės ir teisės normos dažnai sutampa, tačiau moralės normoms prieštaraujantis elgesys ne visuomet pažeidžia teisės normas.
Papročių normos: tradicijų ir įprotis
Papročių normos yra elgesio taisyklės, susiformavusios dėl daugkartinio elgesio pasikartojimo per ilgą laiką. Jos dažniausiai paremto įpročiu ar asmenine nauda, jų laikymasis nereikalauja papildomo garantavimo. Jų pavyzdžiu gali būti etiketo ar tradicinių apeigų normos. Papročiai gali virsti teisės normomis, jei juos oficialiai sankcionuoja valstybė.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Visuomeninių organizacijų normos
Šios normos yra skirtos tam tikrų organizacijų, pavyzdžiui, politinių partijų ar profesinių sąjungų, nariams ir reguliuoja elgesį bei santykius organizacijos viduje. Jų laikymąsi užtikrina organizacijos turimos sankcijos, tokios kaip papeikimas ar pašalinimas iš organizacijos.
Teisės normos: pagrindinės savybės ir klasifikacija
Teisės normos yra pagrindinės elgesio taisyklės, kurios reguliuoja svarbius visuomeninius santykius ir jų laikymąsi užtikrina valstybės prievarta. Jos pasižymi:
- Formalumu - nustatytos ir išdėstytos oficialiuose teisės aktuose;
- Visuotiniu privalomumu - privalo būti laikomasi visų, kurie patenka į jos reguliavimo sritį;
- Valstybės apsauga - dėl pažeidimų taikomos prievartos priemonės;
- Sistemingumu - sudaro nuoseklią normų sistemą, kurioje normos papildomos ir tarpusavyje susijusios;
- Instituciniu būdu - norma tampa teisės norma, kai ją nustato ar patvirtina valstybė;
- Bendrumu - taikomos abstrakčiai visiems, kuriems skirtos;
- Orientavimu į ateitį - nukreiptos į pasikartojančių situacijų reguliavimą.
Teisės normos klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagal teisinio reguliavimo objektą (baudžiamosios, civilinės, šeimos, darbo teisės normos), juridinę galią (įstatyminės, poįstatyminės), reguliavimo metodą (imperatyvios, dispozityvios, skatinamosios) ir kt.
Vertybių ir normų reikšmė socialinėje pedagogikoje
Socialinė pedagogika nagrinėja, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai įtakoja žmogaus vystymąsi, socializaciją ir ugdymą. Ji padeda sukurti sąlygas žmogaus ugdymui, sprendžiant socialines problemas, kurios gali kilti mokykloje, šeimoje ar bendruomenėje.
Socialinis pedagogas, remdamasis socialinių vertybių ir normų supratimu, atlieka daug funkcijų: vertinimo, konsultavimo, korekcijos, švietimo, koordinavimo ir prevencijos, padėdamas vaikams, paaugliams bei jų šeimoms socialiai adaptuotis, ugdyti atsakomybę, spręsti konfliktus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Socialinė pedagogika taikoma įvairiose institucijose - nuo ikimokyklinių įstaigų iki bendruomenių ir socialinių organizacijų. Ji susijusi su žmonių socialinės adaptacijos procesais, vertybių ugdymu ir socialinės atsakomybės skatinimu. Ši disciplina svarbi siekiant užtikrinti harmoniją tarp individo poreikių ir visuomenės interesų.
Demokratijos, technokratijos ir vertybių santykis
Vertybių klausimai itin svarbūs demokratinės valstybės kūrimo procese, ypač vykdant socialinės inžinerijos projektus, kurie sprendžia svarbias socialines problemas. Savo ruožtu technokratija, apibūdinama kaip valdymas remiantis moksliniu ir technologiniu žinojimu, negali pakeisti demokratijos kaip socialinės laisvės sistemos.
Filosofas Vydūnas pabrėžia moralinių vertybių lemiamą vaidmenį demokratinėje valstybėje ir teigia, kad vertybiniai klausimai yra neatskiriama socialinės inžinerijos ir valdymo dalis. Technokratija turi būti interpretuojama kaip tarpdisciplininė prieiga, kuri apima ne tik gamtos ir technologijos mokslus, bet ir socialinius bei humanitarinius mokslus, sprendžiant vertybinius klausimus.
Technokratija ir demokratija nėra prieštaraujantys modeliai, o turi būti derinami, nes tik tokioje sistemoje galima pasiekti efektyvų ir teisingą visuomenės valdymą. Technokratiniai sprendimai yra veiksmingi ten, kur reikalingas techninis mokslas, pavyzdžiui, pandemijos valdyme, tačiau sprendžiant vertybinius socialinius klausimus būtinas platesnis požiūris, įtraukiantis moralinius aspektus.
Kaip technokratija tapo mūsų realybe | „The Listening Post“
Socialinių vertybių pokyčiai ir jų įtaka visuomenei
Socialinės vertybės nėra statiškos - jos kinta dėl religinių įsitikinimų, dorinių vertybių raidos, žiniasklaidos, ekonominių pokyčių, technologinių naujovių ir demografinės kaitos. Vertybių evoliuciją lemia visuomenės supratimas, kas yra moralu ar amoralu, siekimas lygybės arba nelygybės, individualių ir socialinių teisių akcentavimas.
Dažnai socialinių vertybių įtaka individo elgesiui yra mažiau sąmoninga ir būna paremta įsigalėjusiomis socialinėmis normomis. Socialinė pažanga ir visuomenės stabilumas priklauso nuo socialinių vertybių išlaikymo ir jų kryptingo ugdymo visose gyvenimo srityse.
tags: #kokios #yra #socialines #vertybes