Ilgalaikės globos paslaugos Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ilgalaikė globa tampa vis aktualesnė dėl visuomenės senėjimo ir didėjančio sergamumo demencija. Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikės globos paslaugas, su kuriomis susiduria sergantieji demencija ir jų artimieji, teikiamą pagalbą bei svarbius aspektus, susijusius su šių paslaugų gavimu.

Demencija ir bendravimo iššūkiai

Demencija - tai sindromas, kuriam būdingas pažinimo funkcijų pablogėjimas, emocijų kontrolės sutrikimai, socialinio elgesio problemos ir motyvacijos stoka. Dėl to sergantiesiems tampa sunkiau formuluoti mintis ir bendrauti.

Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių, pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti.

Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija. Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti.

Kaip palengvinti bendravimą su sergančiuoju demencija?

• Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį.
• Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
• Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
• Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“.
• Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti.
• Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo.

Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“).

Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?

Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi. Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).

Aplinkos pritaikymas

Aplinkos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas.

Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti.

Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.

Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.

Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė

Globėjų iššūkiai ir pagalba

Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui.

Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija.

Socialinės globos įstaigos Lietuvoje

Lietuvoje veikia įvairios socialinės globos įstaigos, teikiančios ilgalaikės ir trumpalaikės globos paslaugas. Pavyzdžiui, Alytaus miesto socialinių paslaugų centre esančiame Globos skyriuje yra 39 vietos. Gyventojai apgyvendinami vienviečiuose, keturviečiuose kambariuose, sudaromos žmogaus orumą nežeminančios gyvenimo sąlygos, sukuriama saugi, kuo artimesnė namams aplinka.

Skyriuje dirba profesionali, kvalifikuota darbuotojų komanda -gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, masažuotojas, dietistas. Didelis dėmesys skyriuje skiriamas asmens sveikatos priežiūrai ir slaugai. Skyriuje vykdoma įvairi sociokultūrinė veikla, įvairūs laisvalaikio užimtumo renginiai: religiniai, kultūriniai, meniniai. Organizuojami koncertai, paskaitos, parodos, veikia biblioteka. Tikintiems yra įrengta koplytėlė. Minimos valstybinės ir religinės šventės. Atsižvelgiant į globotinių pomėgius, interesus, psichinę ir fizinę sveikatą, sudaromos saviraiškos sąlygos.

Kitas pavyzdys - Valakampių socialinių paslaugų namai Vilniuje, teikiantys bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas suaugusiems Vilniaus miesto gyventojams su intelekto / psichosocialine ir kompleksine negalia. Įstaiga teikia ilgalaikės (trumpalaikės), dienos socialinės globos, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo ir socialinių dirbtuvių paslaugas.

Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos

Valakampių socialinių paslaugų namų teikiamos paslaugos

• Ilgalaikė socialinė globa
• Trumpalaikė socialinė globa
• Dienos socialinė globa
• Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose
• Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas
• Socialinių dirbtuvių paslauga

Socialinių paslaugų gavimo tvarka

Globos skyriuje asmenys apgyvendinami su siuntimu, kurį išrašo savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo, vadovaudamasis savivaldybės socialinių paslaugų skyrimo komisijos rekomendacija dėl socialinių paslaugų skyrimo. Visiems gyventojams, atvykusiems gyventi į Globos skyrių, vykdoma adaptacijos programa.

Priimant asmenį į Globos skyrių sudaroma paslaugų teikimo asmens ir socialinės globos įstaigos administracijos (jos įgalioto asmens) sutartis. Gyventojai iš globos skyriaus gali išvykti laikinai (iki 3 mėn. per metus) ar visam laikui. Jei asmuo išvyksta ilgiau nei 3 dienoms, išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu, t. y. gyventojas rašo prašymą įstaigos vadovui, jame nurodo išvykimo vietos adresą, asmens, pas kurį vyksta vardą, pavardę, telefono Nr. Suderinus išvykimą su įstaigos administracija, yra atsižvelgiama į gyventojo sveikatos būklę.

Asmeniui, norint gauti socialines paslaugas, reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
• Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
• Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.

Mokėjimas už socialinę globą

Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (turto normatyvas asmeniui - 50 kv. m. būsto naudingojo ploto).

Paslaugos tipas	Mokėjimo dydis
Trumpalaikė socialinė globa	80% asmens pajamų
Ilgalaikė socialinė globa	80% asmens pajamų (jei turto vertė mažesnė už normatyvą)

tags: #kokios #kokybiskos #paslaugos #priklauso #asmeniui #turinciam