Fizinis aktyvumas labai svarbus įvairaus amžiaus žmonėms ir laikomas viena iš pagrindinių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Populiarėjant neįgaliųjų sportui, atliekami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti sporto ar fizinės veiklos poveikį neįgaliųjų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tyrėjai pripažįsta fizinės veiklos įtaką žmogaus gyvenimo kokybei bei gerai savijautai.
Rekomenduojama pirmenybę teikti fizinio aktyvumo arba sporto veiklų organizavimui atvirose erdvėse. Be to, būtina užtikrinti, kad būtų vykdomi tik individualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai, kai vienam lankytojui sporto veiklas veda vienas sporto specialistas. Taip pat, užsiėmimų metu turėtų būti užtikrinami saugūs atstumai tarp lankytojo ir specialisto ar kitų asmenų: atviroje erdvėje 2 metrų atstumas, o bendroje patalpoje - 30 kv. m.
Organizaciniai reikalavimai ir atsakomybės
Sporto veiklų organizatoriai turi užtikrinti, jog veiklose nedalyvautų lankytojai, kuriems pasireiškė ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Sporto renginio organizatorius turi užtikrinti, kad Sportininkai renginiuose dalyvautų tik pasitikrinę sveikatą pagal Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką ir pateikę galiojančią sportuojančiojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 068/a) ar jos kopiją.
Paslaugų teikėjo atsakomybė - suteikti tikslią, išsamią informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus, įrankių naudojimą, su konkrečiomis paslaugomis susijusią galimą riziką vartotojo sveikatai, galimas pasekmes, vidaus tvarkos taisykles. Informacija vartotojui turi būti suteikta prieš jam įsigyjant paslaugas. Vidaus taisyklės pateikiamos gerai paslaugų vartotojui matomoje paslaugų teikimo vietoje.
Patalpų, įrangos ir higienos reikalavimai
Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Svarbu laikytis nustatytų šios higienos normos reikalavimų. Sporto klubo paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus, įrankių naudojimą.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Sporto klube turi būti įrengtos šios patalpos: patalpa pratyboms (užsiėmimams), persirengimo patalpa, dušo patalpa, tualetas. Persirengimo ir dušo patalpos turi būti išdėstytos taip, kad iš persirengimo patalpos būtų galima patekti tiesiai į dušo patalpą. Dušo patalpoje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas ragelis 5 persirengimo vietoms, tualete vienas unitazas ir viena kriauklė skiriama 30 persirengimo vietų.
Patalpų danga turi būti lygi, neslidi, tinkama valyti drėgnai. Sporto klubo patalpos, įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi paslaugų teikėjo nustatyta tvarka. Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir pagal gamintojo nurodytas instrukcijas. Naudojami biocidai turi būti nustatyta tvarka autorizuoti. Duše, prausykloje tualete esantys įrenginiai valomi ir dezinfekuojami kasdien.
Sporto veiklų vieta turi būti nuolat prižiūrima - dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai, reguliariai vėdinamos patalpos, po kiekvieno užsiėmimo turi būti valomas naudotas sporto inventorius ar įranga. Be to, visi tuo metu nesportuojantys asmenys, lankytojai ar specialistai turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Inventoriaus ir įrangos sauga
Treneriai privalo tikrinti sporto įrangą - jos susidėvėjimą, tinkamumą, atitiktį specialiems standartams ir reikalavimams. Nuolat tikrinti sporto įrangą - jos susidėvėjimą, tinkamumą, atitiktį specialiems standartams, įsigyjant ir gavus naują inventorių - įsitikinti pastarojo saugumu ir įvertinti galimas rizikas. Vykdant Sporto renginius atsižvelgti į nepalankias oro sąlygas (lietus, plikledis, didelė kaitra ir kt.), kad būtų išvengta traumų.
Visi Sportininkai privalo būti supažindinami ir mokėti naudotis standartinėmis saugos priemonėmis (kurios būtinos kultivuojant atitinkamą sporto šaką) - šalmais, liemenėmis, akiniais, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt. Fechtavimo Sporto renginiuose Sportininkas dalyvauja su savo fechtavimo apranga ir savo ginklais, už kuriuos atsako pats ir kovoja prisiimdamas visišką atsakomybę už kovos riziką.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Treniruočių metodika ir krūvio valdymas
Treniruočių metodikos trūkumai: treniruočių nereguliarumas; neteisingas krūvio paskirstymas; individualaus ir gerai diferencijuoto mokymo, atsižvelgiant į Sportininko lytį, amžių, svorį ir sveikatos būklę, stoka; netinkama pramankšta arba jos nebuvimas; netinkama pratimų mokymo metodika; mažas dėmesys kūno resursų atstatymo pratimams po treniruotės; blogas fizinių krūvių planavimas per visus metus; dažnas maksimalių krūvių taikymas (testai, Varžybos).
I. Treneriai kartu su tėvais turėtų siekti, kad Sportininkas reguliariai lankytų Treniruotes. II. Su Sportininkais aptarti sportuojant įvykstančias traumas ir būdus, kaip jų galima išvengti. III. Siekiant išvengti traumų, svarbu prieš Sporto renginį pakankamai laiko skirti raumenų apšilimui, tempimo pratimais gerinti jų elastingumą. Raumenų tempimo pratimai rekomenduotini ir po treniruotės. IV. Neleisti pavargusiam, persitreniravusiam ar blogai besijaučiančiam Sportininkui dalyvauti Sporto renginyje.
Rizikos veiksnių valdymas ir prevencinės priemonės
Rizikos veiksnys - neracionalus Sporto renginių organizavimas: netinkamai sudarytas Treniruočių tvarkaraštis; per didelės Sportininkų grupės sporto salėje ar aikštyne; netinkamas sportinių grupių sudarymas - nevienodas fizinis pajėgumas, skirtingas amžius; netinkamas sportinio inventoriaus išdėstymas (pritvirtinimas) salėje; nedėmesingas Trenerio dalyvavimas Treniruotėje.
I. Sudaryti optimalius ir į konkretų amžiaus tarpsnį orientuotus Treniruočių tvarkaraščius. II. Sukomplektuoti sportines grupes vadovaujantis sportinio ugdymo ir (ar) rengimo organizavimo tvarkos aprašu. III. Tikrinti sporto įrangą - jos susidėvėjimą, tinkamumą, atitiktį specialiems standartams ir reikalavimams. IV. Nepalikti vienų Sportininkų sporto salėse, aikštelėse, stadionuose. V. Neužsiimti pašaliniais darbais, kurie ilgą laiką atitraukia dėmesį nuo sportininkų.
Sanitarinės ir sveikatos priežiūros priemonės
Paslaugų teikimo vietoje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, kad, esant poreikiui, juo nedelsiant pasinaudotumėte. Įvykus nelaimingam atsitikimui arba staigiai pablogėjus Sportininko sveikatai, atsakingas asmuo nedelsdamas turi pradėti teikti pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją (jeigu yra), reikalui esant, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Apie nelaimingą atsitikimą nedelsiant pranešti Mokyklos administracijai ir iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio vietą tokią, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Svarbu sporto klubuose užtikrinti legioneliozės profilaktikos priemones. Tuo tikslu kas 3 mėnesius karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra turi būti profilaktiškai pakeliama iki ne žemesnės kaip 66°C temperatūros ir išlaikoma ne trumpiau kaip 25 min. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliktas geriamojo vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.
Kompetencija, leidimai ir teisiniai aspektai
Svarbu yra ir sporto klubuose dirbančių darbuotojų kompetencija. Sporto klubų veiklai būtinas leidimas-higienos pasas, kuris parodo, kad paslaugų teikėjas įrengė patalpas, įsigijo įrenginius ir inventorių, atitinkantį nustatytus sveikatos saugos reikalavimus. Dėl to asmenims, besirenkantiems sporto klubus, siūloma atkreipti į tai dėmesį.
NVSC Kauno departamento Prienų skyrius informuoja, kad dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos ir paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje sporto klubų paslaugos šiuo metu yra uždraustos ir sportu galima užsiiminėti ne daugiau nei 5 asmenims atvirose vietose, išskyrus dviejų šeimų narius, ir laikantis visų operacijų vadovo sprendimų.
Socialinė integracija, projektai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Siekiant asmenų, turinčių negalią, socialinės integracijos, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai jiems sudaro sąlygas dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose - žaisti futbolą vaikščiojant. 2023 m. gegužės 26 d. Klaipėdos futbolo aikštėje įvyko neeilinis renginys - atvira pamoka „Mes visi esame lygūs“, subūrusi senjorų, specialiųjų poreikių turinčių asmenų futbolo vaikščiojant komandas.
Renginio tikslas - susipažinti su nauja, sparčiai populiarėjančia fizinio aktyvumo forma, stiprinti artimesnius tarpusavio ryšius, pabendrauti, susidraugauti bei patirti malonių įspūdžių. Pagal taisykles žaidžiamas žaidimas nereikalauja specialaus fizinio pasirengimo, neleidžia didesnio kontakto, taip sumažindamas tikimybę patirti traumą, tačiau skatina judėti, bendradarbiauti komandoje ir išlaiko pagrindinius futbolo elementus.
Dalyvaudami renginyje ,,Mes visi esame lygūs“ neįgalieji patyrė teigiamų emocijų, jautėsi patenkinti ir pasitikintys savimi. Futbolo vaikščiojant renginį organizavo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai, renginio partneris BĮ Neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“, renginio draugai Lietuvos masinio futbolo asociacija.
Dalyvavimas didžiausiame Baltijos šalyse dviračių renginyje - Vilniaus „Velomaratone“. Dalyviai - aukštesnio savarankiškumo lygio, kurie geba važiuoti neįgaliųjų vežimėliais su specialiais priedais - varytuvais. Važiuojant velomaratono distanciją - 10, 20 ar 30 kilometrų - neįgaliųjų įtrauktis praturtina renginį ir skleidžia lygiateisiško dalyvavimo idėją.
Didesnio sportinio pasirengimo, savarankiškumo ir ištvermės reikalaujantis renginys - „Baltijos kelias“. Žmonės su negalia, kartu su tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviais bei dviratininkais per 3 dienas įveikia daugiau kaip 600 km. Dalyvauja 10 žmonių su negalia ir 5 savanoriai.
Programos ir stovyklos neįgaliesiems - nauda ir organizavimas
Projekto „Sporto renginių organizavimas žmonėms su judėjimo negalia“ tikslas - motyvuoti neįgaliuosius reguliariai dalyvauti sporto veiklose, sveikatos puoselėjimo paskaitose, sveikatingumo ir sporto renginiuose. Projekto metu planuojama, kad dalyviai per 5 mėnesius sporto veiklose dalyvaus ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę po 60 minučių. Projekte dalyvaus 65 suaugę asmenys, iš kurių 48 yra neįgalieji ir 17 senjorų.
Stovykla bus organizuojama Landšafto terapijos ir rekreacijos centre „Monciškėse“, Klaipėdos raj. arba kitoje žmonėms su negalia pritaikytoje vietoje. 5 d. stovykla skirta asmenims, turintiems judėjimo negalias. Stovyklos dalyviai bus supažindinami su šiaurietiško ėjimo nauda žmonėms su negalia, dalyviams bus pritaikomos lazdos ir parengiami vežimėliai. Tinkamai įvaldyta šiaurietiško ėjimo technika duoda maksimalią naudą sveikatai. Šiaurietiškas ėjimas - ne tik raumenis sutvirtinantis ir sąnarius pramankštinantis užsiėmimas, bet ir širdies darbą gerinanti mankšta.
Stovykloje dalyvaus žmonės su judėjimo negalia iš visos Lietuvos, viso 20 žmonių: 12 dalyvių (neįgaliųjų), 4 savanoriai ir 4 instruktoriai. Stovyklos instruktoriai - tai žmonės, kurie didelių pastangų ir kasdienio fizinio darbo dėka pasiekė aukštą savarankiškumo lygį. Dienos eigoje kiekvienas dalyvis dalyvaus 4 treniruotėse (bočia, stalo tenisas, vežimėlio valdymas, slalomų važiavimas, darbas su svarmenimis, krepšinis ar jo imitavimas, šachmatai ir pan.).
Barjeros dalyvauti ir rekomendacijos jų mažinimui
Dažniausios priežastys, kodėl neįgalieji mažai sportuoja: nepritaikyta aplinka, tinkamo sporto inventoriaus bei metodikų trūkumas, sudėtingas nuvykimas iki sporto salės ar jų nebuvimas, nemokėjimas savarankiškai apsitarnauti (apsirengti, naudotis kompensacine technika ir pan.) bei finansinės problemos. Daugeliu atvejų neįgalieji labiau mėgsta suorganizuotas treniruotes, stovyklas ir kt.
Projekto veiklos ir taikomos metodikos turi būti orientuotos žmonių su negalia motyvavimui gyventi sportiškai aktyvų ir kiek įmanoma savarankišką gyvenimą, o kad tai būtų įmanoma - būtina perprasti sportinio aktyvumo teikiamą naudą ir galimybes. Projektas prisidės prie neįgaliųjų fizinio aktyvumo plėtros, skatins juos reguliariai sportuoti ir stiprins jų sveikatą bei bendrą gerovę.
Praktinės rekomendacijos organizatoriams ir treneriams (santrauka)
- Teikti pirmenybę užsiėmimams lauke, užtikrinti individualius užsiėmimus (1 specialistas - 1 lankytojas).
- Užtikrinti saugius atstumus: atviroje erdvėje 2 m, uždarose patalpose - po 30 kv. m vienam asmeniui.
- Neleisti dalyvauti asmenims su ūmiais kvėpavimo takų simptomais.
- Nuolat prižiūrėti patalpas ir inventorių: vėdinti, dezinfekuoti, valyti po kiekvieno užsiėmimo.
- Užtikrinti įrangos saugą ir atitikimą standartams, periodiškai tikrinti.
- Treneriai neturi palikti sportininkų vienų ir turi vengti užsiėmimų metu pašalinių darbų, atitraukiančių dėmesį.
- Siekti reguliaraus dalyvavimo treniruotėse, pritaikyti krūvį pagal amžių, sveikatą ir funkcinius gebėjimus.
- Užtikrinti pirmosios pagalbos priemonių prieinamumą ir žinojimą, kaip elgtis nelaimės atveju.
| Rizika | Prevencinė priemonė |
|---|---|
| Neracionalus renginių planavimas | Optimalių treniruočių tvarkaraščių sudarymas |
| Inventoriaus susidėvėjimas | Reguliarus inventoriaus tikrinimas ir atitikties vertinimas |
| Netinkama patalpų būklė | Lygi, neslidi danga; kasdienė higiena; legionelių profilaktika |
| Netinkama treniruočių metodika | Diferencijuoti užduotis, tinkama apšiltinimo ir atstatymo praktika |
Siekiant didinti neįgaliųjų įtrauktį į sportą ir užtikrinti jų saugą, būtina derinti organizacines, higienos, medicinines ir edukacines priemones, adaptuoti veiklas pagal poreikius ir tęstinai vertinti rizikas bei jų valdymo efektyvumą. Socialiniai renginiai ir specializuotos stovyklos parodo, kad tinkamai organizuotos veiklos teikia ne tik fizinę, bet ir psichosocialinę naudą dalyviams.
tags: #kokie #yra #neigaliuju #sportavimo #sveikatos #saugos