Socialinės kompetencijos pavyzdžiai ir jų ugdymas: nuo klasės iki bendruomenės

Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje.

Kas yra socialinės ir emocinės kompetencijos

Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą.

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.

Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į klasę

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu. Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu.

Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams

Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

1 lygmuo: saugi aplinka ir įtraukus mokymasis kiekvienoje pamokoje

Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.

2 lygmuo: nuoseklios SEL pamokos ir integracija į dalykų turinį

Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.

Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus. Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.

Kaip pasiekiama socialinio ir emocinio ugdymo sėkmė mokykloje

Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. Empiriniai įrodymai ir patirtis rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius. Asmenys, kurie turi kantrybės sunkiam darbui, dažniau sulaukia sėkmės šiais laikais labai dinamiškoje ir kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje. Tie, kurie geba kontroliuoti savo impulsyvumą, dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą. Net ir PISA tyrimo rezultatai rodo, kad atkaklumas yra pagrindas siekiant sėkmės matematikoje. Tyrimai patvirtino, kad mokiniai, kurie tiki, kad gali išmokti matematikos, pasiekia geresnių rezultatų, negu tie, kurie tuo netiki.

Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas

Kodėl svarbu pradėti mokytis dabar

Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas. Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo. Apibendrinant, socialinių kompetencijų ugdymas yra būtinas siekiant užtikrinti vaikų ir jaunimo sėkmę ne tik mokykloje, bet ir gyvenime.

Socialinių kompetencijų pavyzdžiai: savimonė ir savitvarda

• Atpažįsta ir įvardija emocijas.
• Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų.
• Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis.
• Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas.
• Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas.
• Apibūdina save, savo bruožus.
• Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku.
• Analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis užduočių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti.

Tikslų siekimas ir motyvacija

• Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą.
• Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti.
• Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti.
• Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia.
• Išsikelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime.

Socialinė sąmonė ir empatija

• Įvardija kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas.
• Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos.
• Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones.
• Analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus.
• Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę.
• Apibūdina bendrus žmonių bruožus bei skirtumus.
• Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas.
• Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį.

Tarpasmeniniai santykiai ir bendradarbiavimas

• Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis.
• Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius.
• Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti.
• Atstovauja žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos.
• Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti.
• Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę.
• Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi.
• Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius.
• Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje.
• Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą.
• Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo.
• Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei.

Konfliktų valdymas ir sprendimų priėmimas

• Sieka visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.
• Apibūdina situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį.
• Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus.
• Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių.
• Atpažįsta nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi.
• Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus.
• Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus.
• Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti.
• Atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką.

Atsakingas elgesys ir socialinės normos

• Dalyvauja kuriant bendras taisykles.
• Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus.
• Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu.
• Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams.
• Įvertina rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas.
• Įvertina ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą.
• Užmezga atsakingus socialinius santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
• Užmezga atsakingus socialinius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.

Ryšys su bendruomene ir pilietinis dalyvavimas

• Apibrėžia, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė.
• Įvardija svarbius bendruomenės poreikius.
• Apibūdina šeimos narių vaidmenis.
• Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui.
• Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei.
• Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje.
• Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.

Sveika gyvensena kaip socialinės kompetencijos dalis

Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą. Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai. Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas.

• Apibūdina, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų.
• Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą.
• Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara.
• Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių (technologijų, oro taršos, nesaugių medžiagų ir kt.) poveikį sveikatai.

Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai. Žino asmens higienos pokyčius, susijusius su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius. Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius. Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti.

• Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai.
• Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas.
• Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdžiu jaunesniems.
• Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis.
• Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis.
• Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei.
• Apibūdina asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones.
• Atsakingai rūpinasi savo kūnu.
• Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu.
• Paiso lyčių lygiavertiškumo.
• Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata.
• Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena.
• Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai.

Fizinis aktyvumas ir laikysena

• Taisyklingai kvėpuoja.
• Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų.
• Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo.
• Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso.
• Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas.
• Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas.
• Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms.
• Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų.
• Analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą.

Mitybos raštingumas

• Paaiškina maisto svarbą sveikatai.
• Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai.
• Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją.
• Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus.
• Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose.
• Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui.
• Faktais pagrindžia sveikos mitybos naudą organizmui, analizuoja medžiagų apykaitą (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį).
• Paaiškina sveikatai kenksmingų maisto medžiagų poveikį organizmui.

Bendrosios ir dalykinės kompetencijos: sąveika

Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas. Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD). Išlaikoma tik pagrindinė idėja - padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai - gebėjimai, nuostatos - išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams.

Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios. Bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami mokantis gamtos mokslų (tinkamas sąvokų vartojimas, gebėjimas dalykų ryšius vaizduoti formulėmis, simboliais ir pan.), o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją (rasti ir apdoroti informaciją, pateikti duomenis kitiems, pritaikant adresatui ir t. t.). Iš esmės nė viena asmens bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.

Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai

Praktinis įgyvendinimas: klasės ir mokyklos lygmenys

Apibendrindami pavyzdžius galime parodyti, kaip konkretūs elgesio ir gebėjimų rodikliai tampa kasdienio ugdymo dalimi. Žemiau - lentelė, apjungianti tikslų siekimo, santykių ir sveikos gyvensenos sritis pagal pateiktus pavyzdžius.

Sritis	Konkrečios veiklos / pavyzdžiai
Tikslų siekimas	Išsikelia mokymosi tikslą; parengia kelių veiksmų planą; atpažįsta kliūtis ir kreipiasi pagalbos
Santykiai ir bendradarbiavimas	Kuria ir išlaiko teigiamus santykius; dirba grupėje; sprendžia konfliktus; naudoja derybų įgūdžius
Atsakingas elgesys	Vadovaujasi socialinėmis normomis; pasirenka alternatyvų elgesį; atsispiria spaudimui
Sveika gyvensena	Sudaro dienotvarkę; laikosi higienos; kelia fizinio aktyvumo tikslus; laikosi sveikos mitybos

Tokie struktūruoti pavyzdžiai leidžia mokytojams ir tėvams nuosekliai stebėti pažangą ir pritaikyti ugdymo strategijas įvairiuose kontekstuose - tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo veiklose, tiek bendruomenės iniciatyvose.

Kaip mokyti vaikus emocinio intelekto. Kaip pasiekiama socialinio ir emocinio ugdymo sėkmė mokykloje. Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į klasę.

tags: #kokie #socialines #kompetencijos #pavyzdziai