Ekonominės krizės poveikis Lietuvos socialinei padėčiai yra daugialypis: jis apima infliacijos smogiamą gyventojų perkamosios galios sumažėjimą, nedarbo augimą, viešųjų finansų sveikatos pablogėjimą, emigracijos didėjimą ir ilgalaikes demografines pasekmes. Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Finansų ministerijos teigimu, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje. Ūkio plėtra, kaip prognozuoja ministerija, sieks 1,6 proc. šiemet ir 2,1 proc. 2023 metais.
Infliacija, kainų augimas ir gyventojų biudžetai
Kainų augimas Lietuvoje birželio mėnesį vėl pralenkė visas prognozes - metinė infliacija pasiekė 20,5 proc. Maisto produktų kainos Lietuvoje augo bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Kainas sekančio portalo pricer.lt duomenimis, litras dyzelino biržį, palyginti su geguže, Lietuvos degalinėse pabrango 19 centų (10,9 proc.), iki 1,978 euro, ir buvo 85 centais (74,7 proc.) brangesnis negu prieš metus.
„Infliacija jau pasiekė tokį lygį, kad žmonių polinkis taupyti, kuris paprastai stiprėja drauge su krizės nuojautomis, šiandien niekaip nesireiškia. Netgi atvirkščiai. Lietuvos gyventojai skuba išleisti ir tai, ką uždirba, ir santaupas“, - teigia ekspertė, pastebėdama, kad atlyginimų augimas yra lėtesnis už infliacijos augimą.
Vyriausybė jau kiek anksčiau priėmė sprendimus dėl elektros ir dujų kainų kompensavimo - nuo liepos už elektrą buitiniams vartotojams bus dengiama iki 9 centų už kilovatvalandę, o už dujas - iki 54 centų už kubinį metrą. Subsidija bus mokama iki Naujųjų metų.
Būsto rinka, paskolos ir palūkanų poveikis
Nors Lietuvos banko teigimu, būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2022 m. gyventojų pečius labiau ima slėgti ir augančios paskolų palūkanos. Rinkos prognozuoja, kad jau šiais metais EURIBOR galėtų didėti iki 1 proc., kitąmet - 2 proc. ir panašiame lygyje laikytis bent iki 2032 m. Gyventojų pečius labiau ima slėgti ir augančios paskolų palūkanos.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Profesorius sako, kad galimai artėjantis ekonominis sunkmetis gali turėti įtakos vartotojų lūkesčiams. „Pavyzdžiui, paskolų būstui laikotarpio trukmės ar dydžio, vartojimo kultūros pokyčiams, pavyzdžiui, brangesni produktai ar paslaugos gali būti pakeisti pigesniais“, - svarsto jis.
Nedarbo dinamika ir socialinės pasekmės
Nors nedarbo lygis mažėja, vis dar yra aukštesnis už ES vidurkį. Oficialus bedarbių skaičius šiuo metu vis dar viršija 300 tūkstančių - per dvejus metus jis išaugo daugiau kaip tris kartus. Tai - milžiniška problema, kuri kilo sprogus kredito ir nekilnojamojo turto burbulams. Dėl krizės vėl išaugo emigracija, dar labiau išryškėjo neigiamos demografinės tendencijos, todėl kyla reali grėsmė valstybės ateičiai bei jos gyvybingumui.
Pasak ekspertų, „Nuo stagfliacijos mus kol kas gelbėja ypatingas rinkos potencialas, jis saugo nuo nedarbo augimo ir leidžia kurti daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), o galimybės atsitiesti priklausys nuo darbo rinkos atvirumo, sąlygų investuoti ir didinti ūkio produktyvumą.“
Viešieji finansai, skola ir ES paramos vaidmuo
Vyriausybė nuo 2008 metų pabaigos jau pasiskolino apie 20 milijardų litų ir viso valdžios sektoriaus skola 2010 m. pabaigoje priartėjo 36 milijardų litų. Tai - dvigubai didesnė suma, negu optimistiškai suplanuotos šių metų Valstybės biudžeto pajamos. Milžiniški palūkanų mokėjimai, dėl to didėjantis biudžeto deficitas ir lėšų trūkumas kitoms būtinoms reikmėms, nuolatinė skolos augimo bei jos refinansavimo rizika, būtinybė didinti mokesčius ir įvesti naujus - papildoma jau kelių nekompetentingų Lietuvos vyriausybių ir Seimo kadencijų išlaikymo kaina.
Šiuo metu Lietuvos ekonomika ir viešieji finansai didele dalimi priklauso nuo dviejų finansinių išteklių srautų - nuolatinio valdžios sektoriaus skolinimosi ir ES paramos lėšų. Įskaičiavus dar apie 2-3 milijardus litų emigravusiųjų šalies piliečių lėšų pervedimus kasmet, Lietuvos ekonomika ir biudžetas kasmet yra finansuojami 15-18 proc. metinio šalies BVP dydžio laikinų išorinių finansų srautų. Tai - milžiniška priklausomybė. Kol kas šie pinigai palaiko ekonominį ir finansinį šalies funkcionavimą, jais dengiami biudžeto bei užsienio prekybos deficitai - taip gesinami krizės sukelti gaisrai.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Ekspertai pabrėžia, kad ES lėšų panaudojimo efektyvumas kelia susirūpinimą: karštligiškas bandymas panaudoti kuo daugiau lėšų nekreipiant dėmesio į ilgalaikį poveikį gali iškraipyti konkurencinę aplinką ir skatinti korupciją. Svarbu, kad ES lėšomis nebūtų remiami neefektyviausi segmentai ir šalys.
Finansų sektoriaus rizikos ir ankstesnių krizių pamokos
„To meto krizė turėjo finansinio pobūdžio šaknis, ji pirmiausia žeidė finansinį sektorių ir jame veikiančias institucijas.“ Buvo pastebėta, kad nepakankamai prižiūrima ir neatsakingai veikianti komercinių bankų sistema bei aplaidžiai valdomi valstybės finansai yra pagrindinės krizės priežastys Lietuvoje. Lietuvos komercinių bankų sistemos, kurioje dominuoja skandinaviški bankai, paskolų portfelis nuo 2003 iki 2008 metų kasmet padidėdavo vidutiniškai daugiau kaip po keturiasdešimt procentų. Šis augimas buvo per greitas - du kartus spartesnis nei indėlių ir net šešis kartus, lyginant su realaus BVP augimo tempu.
Bankai ir kiti finansų tarpininkai įvairiais būdais ir priemonėmis, siekdami kuo didesnių ir greitesnių pelnų, pastaruosius keliolika metų skatino privataus sektoriaus įsiskolinimą, taip sukeldami nekilnojamojo turto, vartojimo ir lūkesčių burbulus. Dėl to sparčiai ir grėsmingai didėja valdžios sektorių biudžetų deficitai ir skola.
Po 2008-2009 m. krizės buvo priimti pokyčiai: „Po kiekvienos krizės pasikoregavome įstatymų rėmus, įsidiegėme ekonomikos dalyvių elgsenos saugiklius.“ Visgi specialistai perspėja, kad reikia nuosekliai stiprinti bankų priežiūrą ir viešųjų finansų atsparumą, kaupti rezervus gerais laikais ir vykdyti anticiklinę politiką.
Finansų rinkų svyravimai ir pensijų kaupimas
Ekonomistai pabrėžia, kad finansų rinkų svyravimai, ypač JAV akcijų rinkos korekcijos, gali turėti poveikį pensijų fondams, nes didelė dalis II pensijų pakopos lėšų investuota į užsienio akcijas. Pavyzdžiui, į JAV akcijas yra investuota apie pusė lietuvių antros pakopos pensijų lėšų.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Tačiau pensijų fondų valdytojai primena, kad kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas ir laikini rinkų svyravimai neturėtų kelti panikos: „Kaupimas pensijai yra ilgalaikis investavimas, todėl laikini rinkų svyravimai neturėtų kelti nerimo - svarbiausia laikytis ilgalaikės strategijos.“ Istorija rodo, kad praradimai po kryčių dažnai atstatomi per kelerius metus.
Gyvybingi ūkio ir regioniniai aspektai: miško žemės rinka
Miškai užima apie trečdalį šalies teritorijos. Jie turi ne tik ekonominę, bet ir ekologinę bei socialinę reikšmę. Rinkos ekonomikos sąlygomis miško žemės rinka yra svarbi nekilnojamo turto rinkos sudėtinė dalis. Paskutiniais metais didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui turėjo ekonominė krizė.
Straipsnyje nurodoma, kad 2008 m. miško žemės rinkos aktyvumas smarkiai sumažėjo, kartu mažėjo ir miško žemės kaina. Miško žemės rinkos nuosmukį veikė pakitę potencialių pirkėjų lūkesčiai ir pajamų sumažėjimas, medienos kainų kritimas. 2009 m. miško žemės rinkos aktyvumas stabilizavosi, tačiau miško žemės kaina toliau krito. Nuo 2010 m. pastebimas miško žemės rinkos atsigavimas.
Socialinių neramumų, politinės įtampos ir skurdo rizika
Didėjančios kainos, skolos aptarnavimo kaštai ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia lemia, kad didžioji dalis krizės naštos perkeliama skurdesnėms valstybėms ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Dėl to kyla socialiniai neramumai ir politinė įtampa. Taip finansų krizė transformuojasi į socialinę ir politinę.
Ekspertai ragina atlikti objektyvų krizės priežasčių tyrimą: „Jau minėtos krizės Lietuvoje priežastys turėtų būti oficialiai ir objektyviai ištirtos. Tik objektyviai įvertinus jos priežastis ir atsakingų institucijų veiksmus galima tikėtis politinio ir visuomenės pritarimo ją įveikiant bei galimybių užkirsti kelią panašioms krizėms ateityje.“
Prevencinės priemonės ir politikos rekomendacijos
- Formuoti anticiklinę politiką: gerais laikais kaupti rezervus, kad juos būtų galima panaudoti vangesniems laikams.
- Stiprinti bankų priežiūrą ir riboti pernelyg spartų paskolų augimą nesuderintose srityse.
- Vertinti ES paramos projektų ilgalaikį ekonominį efektyvumą prieš skiriant lėšas.
- Skatinti darbo rinkos atvirumą ir priemones didinti ūkio produktyvumą, kad mažėtų nedarbas ir pagerėtų ekonomikos atsparumas.
- Užtikrinti socialinių apsaugos priemonių tikslinį taikymą pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams, siekiant mažinti krizės naštą labiausiai nukentėjusiems.
- Skatinti ilgalaikį asmeninį pensijų kaupimą, informuoti gyventojus apie investavimo rizikas ir strategijas.
| Rodiklis | Reikšmė / pastebėjimas |
|---|---|
| Metinė infliacija | 20,5 % (birželis) |
| Dyzelino kaina (birželis) | 1,978 EUR/l, +10,9 % per mėnesį, +74,7 % per metus |
| BVP augimo prognozė | Finansų ministerija: 1,6 % (šiemet), 2,1 % (sekančiais metais) |
| ES paramos ir skolinimosi reikšmė | Išorinių srautų dalis 15-18 % BVP per metus |
| Oficialus bedarbių skaičius | Virš 300 tūkst. |
Svarbiausi pastebėjimai
Ekonomikos raidos scenarijus gali būti vangesnis, tačiau tai labiau bus laikinas atokvėpis nei „krytis nuo skardžio“ kaip per 2008-2009 m. finansų krizę. Nepaisant karo keliamo neapibrėžtumo, tarptautinės institucijos, tokios kaip TVF ir EBPO, pastebi Lietuvos ekonomikos atsparumą ir prognozuoja teigiamą augimą. Vis tik svarbu suvokti rizikas: infliacija, aukštos palūkanos, finansų sektoriaus elgesys ir didelė priklausomybė nuo išorinių finansavimo srautų gali smarkiai paveikti socialinę padėtį, jei netaikomos adekvačios prevencinės priemonės.