Pensijų indeksavimas - tai planuojamas pensijų didinimas, atliekamas pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą. Šiuo metu Lietuvoje indeksuojamos pareigūnų, senatvės, negalios, našlių ir našlaičių pensijos.
Artėjant rinkimams vis daugiau valstybės gyvenimui svarbių klausimų tampa įrankiais rinkiminėje kovoje, o nuo manipuliavimo skaičiais nesusilaiko ir sąžiningiausi politikai. Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
Kokia yra pensijų indeksavimo esmė ir apskaičiavimo tvarka
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai. Pastarųjų prognozę, kovą kaip tik paskelbė Finansų ministerija. Ji numato, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 804,6 euro. Po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,1 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Kokie dydžiai ir rodikliai lems pensijų didėjimą 2025-2026 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigė: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama. Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 1,1063 | 1,1063 |
| Bazinė pensija | 298,45 Eur | 327,91 Eur |
| Našlių pensijos bazinis dydis | 42,29 Eur | 46,46 Eur |
| Pensijų apskaitos vieneto vertė | 7,16 Eur | 8,11 Eur |
| Minimalūs vartojimo poreikiai | 450 Eur | 468 Eur |
| Šalpos pensijų bazė | - | 261 Eur |
| Valstybinių pensijų indeksavimas | - | 0,9% |
| Valstybinių pensijų bazė | 73,62 Eur | 74,28 Eur |
Kam ir kada bus mokamos indeksuotos pensijos
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai.
Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau. Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio. Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Kaip apskaičiuojama individuali pensija: pagrindiniai principai
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais. Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas pensijai jo įgyti apskaitos vienetai galiojantis bazinės pensijos dydis apskaitos vieneto vertė.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros ir suformavus suvestines apie savo socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus.
Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės. Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.
Bazinė pensija: 2025 m. - 298,45 Eur; 2026 m. - 327,91 Eur. Apskaitos vieneto vertė: 2025 m. - 7,16 Eur; 2026 m. - 8,11 Eur.
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur. Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur. Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur. 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur. Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur. Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.
‼️🎯🔥Jūs💃ir Jis🕺‼️Kas vyksta tarp jūsų DABAR⁉️✨Kas poros LAUKIA iki metų PABAIGOS⁉️🔥
Priemokos ir minimalūs vartojimo poreikiai
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka. Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Kiti svarbūs dydžiai ir specialios išmokos
2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms. Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.
Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.
Finansavimo šaltiniai, rizikos ir struktūrinės reformos poreikis
2025 m. pabaigoje „Sodros“ rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų. Numatoma, kad per artėjančius kelis metus rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos. Pavyzdžiui, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį jų „Sodrai“ pervesta apie 1,3 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolės atstovai įvardija, kad dėl pasitraukiančių iš pensijų kaupimo valstybės biudžetas kasmet sutaupys daugiau nei 150 mln. eurų kurie būtų skirti paskatoms dalyvauti kaupime. Vis dėlto lieka neaišku, kaip šie ištekliai bus panaudoti. „Nenumačius kitų priemonių, jie mažintų ir taip jau nemenką valstybės biudžeto deficitą ir skolinimosi poreikį. Tačiau diskutuojama dėl šių paskatų panaudojimo esamų pensijų didinimui, kuris formuotų papildomus ilgalaikius pensijų sistemos įsipareigojimus“, - pastebėjo specialistai.
Valstybės kontrolė pažymi, kad galvojant apie pensijų didinimą, būtina atsižvelgti į socialinio draudimo sistemos laukiančius ilgalaikius iššūkius, svarbiausias iš jų - neišvengiamas visuomenės senėjimas. „2025 m. vienam senyvo amžiaus asmeniui teko daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2. Tai lems, kad pradės formuotis struktūrinis deficitas, kurį tektų finansuoti „Sodros“ rezervo sąskaita. Atlikta analizė rodo, kad nekintant politikai dėl demografinio spaudimo šis rezervas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais. Rezervo nykimą dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas“, - įvardijo specialistai.
Valstybės kontrolės specialistai primena, kad didesnis „Sodros“ rezervas po įsigaliojusių pakeitimų nereiškia struktūriškai geresnės pensijų sistemos finansinės būklės. „Pasitraukusių iš kaupimo dalyvių „Sodros“ ir valstybės įmokos tampa pensijų apskaitos vienetais, o tai reiškia būsimus įsipareigojimus ateityje. Taip pat po trumpalaikio rezervo padidėjimo išryškės visuomenės senėjimo sukeltas poveikis viešiesiems finansams“, - aiškino jie.
Be to, pasak kontrolės atstovų, susilpnėjus II pensijų pakopos vaidmeniui, didesnis spaudimas už būsimas pensijas teks socialiniam draudimui. „Todėl šio laikotarpio fiskalinė rizika yra ne pats rezervo padidėjimas, o nepagrįstas polinkis jį panaudoti sprendimams, kurie dar labiau padidintų valstybės ilgalaikius įsipareigojimus. Naujus įsipareigojimus būtų galima prisiimti tik jiems numatant atitinkamus tvarius pajamų šaltinius. Norint vykdyti jau esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones“, - paaiškino pastarieji.
Nepriklausoma fiskalinė institucija pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą. „Apie „Sodros“ rezervo išlaikymą ateityje kalba ir Tarptautinis valiutos fondas. Sukauptų I pakopos perviršių išsaugojimas būtų itin svarbus siekiant sukaupti rezervą, kuris padėtų atlaikyti nepalankių demografinių tendencijų poveikį ir kompensuotų susilpnėjusią II pakopą“, - nurodė specialistai.
Ar verta likti II pensijų pakopoje ir kas laukia asmeninių sprendimų
Ar verta likti II pensijų pakopoje? Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Jame buvo numatytos artimiausių metų prognozės darbo užmokesčio fondui. Remiantis šiomis prognozėmis galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Visgi, prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias pasirodys jau rugsėjį.
Kita vertus, daugeliui žmonių nutraukus papildomą pensijos kaupimą, papildomų pinigų atsiranda tiek „Sodroje“, kuri moka pensijų individualioji dalis, tiek valstybės biudžete, iš kurio mokama pensijų bendroji dalis. Kokią dalį papildomų pinigų skirti papildomam pensijų indeksavimui, spręs politikai, žinantys, kad kitais metais bus savivaldos rinkimai, o dar kitais metais - ir Seimo rinkimai. Vis dėlto spartesnis pensijų didinimas gali sukelti ir problemų, mat vis daugiau žmonių išeina į pensiją, o dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičius, prognozuojama, ateity mažės.
Ekonomistas Romas Lazutka socialiniuose tinkluose dalijosi, kad po pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos likusios lėšos veikiausiai ir toliau liks buvusių kaupėjų turtu rezerve. „Tie pinigai, matyt, liks buvusių kaupėjų turtas rezerve, kurio investicinė grąža, ko gero, bus mažesnė nei „Sodros“ vienetų indeksavimas“, - aiškino jis. Anot ekonomisto, tai reikštų papildomą naudą buvusiems kaupėjams visų „Sodros“ įmokų mokėtojų sąskaita. „Tai reiškia, kad buvę kaupikai gaus tuos brangesnius vienetus iš visų įmokų „Sodrai“ mokėtojų. Bus dar viena subsidija laikinai pakaupusiems“, - pridūrė ekonomistas.
R. Lazutka taip pat ironiškai užsiminė apie galimus politinius triukus artėjant rinkimams. „Bet kam įdomu, geriau pašokim. Lėtą šokį šokant jau pasišnekama - gal duoti vienkartinę „pensiją“ prieš savivaldos rinkimus? Užtenka pinigų ir be atėjusių iš II pakopos“, - dalijosi jis.
Kaip padidinti savo būsimą pensiją: II ir III pakopos, darbdavių vaidmuo
II ir III pensijų pakopų tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, norėdama suteikti daugiau galimybių užsitikrinti orią senatvę ir prisidėdama įmoka iš biudžeto, skatina sukaupti sau papildomai pensijai II pakopoje. Tuo metu III pakopoje gyventojai gali kaupti dar papildomai savarankiškai.
Dabartiniai Lietuvos pensininkai iš privataus kaupimo gauna iki 10 proc. dydžio nuo vidutinės pensijos dydžio išmoką, kuri, palyginti su vakarietiškomis, yra maždaug 3-4 kartus mažesnė. Vis dėlto, reikia atsižvelgti į tai, kad dabartiniai pensininkai papildomai kaupė ne visą profesinę karjerą, kaupimo sąlygos ne kartą keitėsi, o papildomam kaupimui skiriama įmoka sudarė 2-5 apie proc., kai Vakarų šalyse ji yra didesnė ir kartais siekia net 10 proc. ar dar daugiau.
Pagrindinis iššūkis - kaip atsidėti dalį pajamų ateičiai jų neišleidžiant dabarties norams. II ir III pakopų tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, norėdama suteikti daugiau galimybių užsitikrinti orią senatvę ir prisidėdama įmoka iš biudžeto, skatina sukaupti sau papildomai pensijai II pakopoje. Tuo metu III pakopoje gyventojai gali kaupti dar papildomai savarankiškai.
Vis dažniau, nors kol kas dar gerokai per retai, prie III pakopos kaupimo prisideda ir darbdavys, pavyzdžiui, skirdamas kelių procentų dydžio įmoką tiesiai į darbuotojo III pakopos fondą. Arba siūlydamas dvigubą modelį, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nusprendžia savarankiškai kaupti III pakopoje 2 proc. nuo savo atlyginimo, darbdaviai prideda papildomus 2 proc., ir tai yra aiški papildoma nauda darbuotojui.
Bet net ir tokiose įmonėse, kurios siūlo šią papildomą naudą, darbuotojai ne visada skuba ja naudotis. Ir čia tikriausiai prisideda ne tik informacijos trūkumas, bet ir požiūris į pačio gyventojo indėlį siekiant finansiškai aprūpintos senatvės. Todėl svarbu ne tik skatinti darbdavius prisidėti prie darbuotojų finansinės gerovės ateityje, bet ir šviesti bei skatinti darbuotojus pasinaudoti šia galimybe.
Ką daryti norint gauti didesnę pensiją rytoj
Kaupimas senatvei ar tiesiog savo ateičiai yra ne kas kita, kaip dalies pajamų neišleidimas dabarties norams. Atsisakyti šių dabarties norų nėra lengva. Visgi, pasirūpinti savo ilgiausiomis atostogomis - išėjimu į pensiją - yra itin svarbi užduotis. Taigi, atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galime nebedirbti ir ne tik išgyventi su gaunamomis pajamomis išėję į pensiją, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.
O pensijų dydžiu prie Vakarų valstybių priartėsime tik tuomet, kai savarankiškai sukauptos sumos dydžiu galėsime lygiuotis, pavyzdžiui, su danais, kurių pensijų fonduose sukaupta suma siekia beveik 200 proc. nuo BVP. Priminsiu, Lietuvoje II ir III pakopos fonduose sukauptas turtas šiuo metu sudaro apie 12 proc. nuo viso šalies BVP.
Norėdami ateityje gauti poreikius atitinkančią senatvės pensiją, tuo turime rūpintis patys jau dabar ir patys padidinti būsimą savo pensiją - tiek kaupdami savarankiškai, tiek susitardami su savo darbdaviu, jog prie kaupimo prisidėtų ir jis. „Swedbank“ primena, kad finansiškai ruoštis savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto.