Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, kai kitaip suvokiama aplinka, kreipiama itin daug dėmesio į detales, yra socialinių ir komunikacinių sunkumų. Vaikas savitai reiškia emocijas. Autizmo spektras - labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus.
Prisirišimo ypatumai autizmo spektro vaikams
Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
Kaip šie bruožai lemia prisirišimą prie vieno tėvo
- Vaiko domėjimasis objektu, o ne žmonėmis, gali reikšti, kad jis lengviau bendrauja su tuo šeimos nariu, kuris suteikia saugumo per ritualus, daiktus ar nuoseklią rutiną.
- Socialinio bendravimo ir emocijų atpažinimo sunkumai reiškia, kad vaikui paprasčiau prisirišti prie to asmens, kuris labiau atitinka jo sensorinius ir komunikacinius poreikius (ramesnis balsas, numatomas elgesys, mažiau spontaniškumo).
- Jei vienas iš tėvų aktyviai įsitraukia į specifines terapijas ar rutinas (pvz., kalbos pratimus, vizualines tvarkarasčius), vaikas gali susidaryti stipresnį ryšį su tuo tėvu - tai natūralus prisirišimo mechanizmas.
Praktiniai faktoriai, skatinantys vienpusišką prisirišimą
Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tačiau tėvų elgesys, specialistų įsitraukimas ir šeimos rutina smarkiai nulemia, kas tampa pagrindiniu vaiko pagalbos šaltiniu.
- Specialistų ir terapijų pasiskirstymas: Dažnai vienas tėvų atlieka didžiąją dalį terapinių užduočių arba yra artimesnis specialistams, todėl vaikas greičiau priima tą asmenį kaip paguodos ir mokymosi figūrą.
- Emocinė tėvų reakcija į diagnozę: Išgirdus diagnozę, tėvų reakcija būna skirtinga - neigimas, pyktis, liūdesys ir susitaikymas. Tėvas, kuris greičiau priima situaciją ir aktyviau ieško pagalbos, dažnai tampa vaiko emociniu centru.
- Kasdienės pareigos ir laiko paskirstymas: Tėvai, kurie gali skirti daugiau laiko vaikui (dėl darbo grafiko ar kitų aplinkybių), natūraliai tampa labiau įtraukti ir labiau prisiriša prie vaiko.
- Sensoriniai ir elgesio skirtumai tarp tėvų: Vaikas gali vengti vieno tėvo dėl jo per garsaus balso, nervingesnio elgesio ar net specifinių kvepalų ar drabužių tekstūrų-sensoriniai jautrumai dažni vaikams su ASS.
Genetiniai ir biologiniai veiksniai, susiję su elgesiu
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Genetinės autizmo priežastys - tai tam tikras pokytis DNR grandinėje (genuose) arba chromosomų skaičiuje ir struktūroje. Tai nuo pat vaiko pradėjimo lemia, kad vaikas bus kitoks - jis gali turėti raidos, kalbos atsilikimą, kitus autizmo požymius. Esant genetinėms autizmo priežastims, žmogui gali vystytis ir gretutiniai sutrikimai, pavyzdžiui, nervų sistemos, antinksčių, vaisingumo ir kiti.
Autizmo spektrą lemia genų ir aplinkos sąveika. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Jei nėščioji turi kontakto su tokiomis medžiagomis, kaip pesticidai, švinas, gyvsidabris, atsiranda didesnė rizika gimti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų.
Kas padeda išvengti vienpusiško prisirišimo
Visais autizmo spektro sutrikimų atvejais tėvų ir pedagogų rolė vaiko gyvenime - nepakeičiama. Net esant nekoreguojamiems genetine prasme sindromams, socialinė, psichologinė pagalba, tėvų savitarpio pagalbos grupės - labai svarbūs komponentai.
- Abiejų tėvų įtraukimas į kasdienes rutinas ir terapijas: tai padeda vaikui kurti santykius su daugiau šeimos narių ir mažina vienpusiško prisirišimo riziką.
- Edukuoti šeimos nariai: žinodami, kuo jie savo vaikui gali padėti, tėvai gali koordinuoti veiksmus ir stabiliai reaguoti į vaiko poreikius.
- Psichologo pagalba šeimai: emocinė parama, rekomendacijos, kaip kurti vaikui padedančią aplinką, labai svarbi tėvų stabilumui ir gebėjimui bendradarbiauti.
- Įtrauktis į bendruomenes ir savitarpio pagalbos grupes: tai suteikia praktinių patarimų ir sumažina izoliacijos jausmą, leidžia keistis patirtimi apie būdus, kaip subalansuoti dėmesį tarp vaikų.
Vaikų literatūros pankas. Pokalbis su rašytoju Tomu Dirgėla
Taktikos, kurias gali taikyti tėvai
- Planuokite bendrą dienotvarkę: aiškios ir nuspėjamos veiklos abiem tėvams padeda vaikui jaustis saugiau ir mažina poreikį prisirišti tik prie vieno asmens.
- Visuomeninis palaikymas: kvieskite kitus šeimos narius ir draugus stebėti, kaip vaikas reaguoja, bei mokykite juos paprastų strategijų.
- Skirstykite terapinius vaidmenis: vienas iš tėvų gali būti atsakingas už kalbos pratimus, kitas - už žaidimus socialiniams įgūdžiams, taip vaikas mokomas prisitaikyti prie skirtingų žmonių stilių.
- Sensorinė aplinka: stenkitės, kad abu tėvai žinotų, kokios sensorinės sąlygos vaikui yra priimtinos, ir veiktų pagal jas (pvz., ramus balsas, be staigių judesių).
Kada kreiptis į specialistus
Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai. Jei dviejų metų vaikas nekalba, nuolatos kartoja stereotipinius, pasikartojančius judesius, reikėtų rimtai susirūpinti.
Tokiam vaikui reikėtų vaikų neurologo ir genetiko konsultacijos. Jei šie nustatytų, kad vaikui pasireiškia autizmo spektro sutrikimai, reikia išsiaiškinti, kokios jų priežastys. Esant tam tikriems genetiniams autizmo spektro sutrikimams gali būti taikomas simptominis arba specifinis gydymas.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
| Simptomas | Kada kreiptis | Galimi specialistai |
|---|---|---|
| Vėluojanti kalba | Iki 2 metų jei nekalba arba labai mažai kalba | Vaikų neurologas, logopedas |
| Netipinis socialinis elgesys | Nereaguoja į vardą, vengia akių kontakto | Vaiko raidos specialistas, psichologas |
| Stereotipiniai judesiai | Nuolatiniai pasikartojantys judesiai | Vaikų neurologas, ergoterapeutas |
| Sensoriniai sutrikimai | Didelis jautrumas garsui, šviesai ar tekstūroms | Ergoterapeutas, sensorinės integracijos specialistas |
Svarbiausia - vaiko priėmimas ir šeimos palaikymas
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių.
Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas. Neretai aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus. Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms