Daugeliui privačiuose pensijų fonduose kaupiama pensija atrodo kaip tolimos ateities garantija, tačiau praktika rodo, kad šios lėšos yra aktualios ir santuokos nutraukimo bylose. Nors santuokos nutraukimo byloje turi būti padalintas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, neretai pamirštama padalinti privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas.
Jei po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir atnaujinus santuokos nutraukimo bylą prašyti padalinti likusį nepadalintą turtą. Visgi proceso atnaujinimas sukelia papildomų nepatogumų ir išlaidų, todėl jo geriau išvengti.
Tam, kad išvengtų šių ginčų, sutuoktiniai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, gali aiškiai įtvirtinti, kad privačiame pensijų kaupimo fonde sukauptos lėšos po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Ginčų nekiltų ir tuo atveju, jei sutuoktiniai dar prieš santuoką sudarytų ikivedybinę sutartį, kurioje būtų aiškiai nustatyta, kad šios lėšos laikomos kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Privataus pensijų fondo lėšų dalijimas skyrybų atveju
Jei santuokos metu sutuoktiniai kaupia privačiuose pensijų kaupimo fonduose, o įmokas atlieka būtent iš bendro sutuoktinių turto, tokiu atveju svarbu nepamiršti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas ne tik santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, automobiliai, pajamos, gautos iš kiekvieno sutuoktinio veiklos, bet ir lėšos, kaupiamos privačiuose pensijų fonduose.
Vis dėlto privataus pensijų fondo lėšos ne visada laikomos bendru turtu. Jos gali būti pripažįstamos sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu sutuoktinis santuokos nutraukimo byloje įrodo, jog įmokas atliko iš asmeninių lėšų. Pavyzdžiui, jei sutuoktinis paveldėjo ar jam buvo padovanota tam tikra pinigų suma, kurią jis įnešė į privatų pensijų kaupimo fondą, šios lėšos gali būti pripažintos asmenine nuosavybe. Taip pat asmenine nuosavybe lieka pensijų fondo dalis, sukaupta iki santuokos sudarymo.
Taip pat skaitykite: Socialinė įtrauktis: Lietuvos kontekstas
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nedetalizuojama, kad sudaro pusę pensijų fondo, ar tai yra bendra vertė sukaupto pensijų fondo, ar sukauptų pensijų fondo vienetų kiekis ir pan. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis pensijų fondo bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių. Iš šios nuostatos galima spręsti, kad nuosavybė yra būtent pensijų fondo vienetai.
Paprastai pensijų kaupimo sutartis santuokos nutraukimo atveju nėra nutraukiama, o ir lėšas iš sukaupto privataus pensijų kaupimo fondo, priklausomai nuo pasirinktos pensijų kaupimo pakopos ir sutarties sąlygų, asmuo faktiškai galės gauti tik sulaukęs senatvės pensijos amžiaus.
Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui atitenka namas, kitam - automobilis ir butas. Galimybės pensijų fonde sukauptas lėšas padalinti natūra įstatymas nenumato. Pavyzdžiui, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra galimybės priteisti atitinkamai pusę pensijų kaupimo fonde santuokos metu sukauptų pensijų fondo vienetų ir jų perduoti į buvusio sutuoktinio pensijų fondo sąskaitą ar išmokėti jų vertę pinigais.
Visgi nepaisant to, kad privačiuose pensijų fonduose sukauptų lėšų negalima padalyti natūra, tai nereiškia, jog jos negali būti vertinamos kaip dalintinas turtas. Įstatymas nedraudžia santuokos nutraukimo byloje pripažinus kiekvieno iš sutuoktinių teisę į pusę kito sutuoktinio pensijų fonde santuokos metu sukaupto pensijų fondo, priteisti atitinkamą kompensaciją pinigine išraiška pagal tame fonde sukauptų pensijos vienetų vertę.
Svarbu nepamiršti, kad ne visos sutuoktinių privačiuose pensijų fonduose esančios lėšos yra sukauptos tik iš sutuoktinių lėšų. Taip pat už kiekvieną dalyvį II pensijų kaupimo pakopoje papildoma pensijų įmoka pervedama iš valstybės biudžeto lėšų. Ši dalis nėra traukiama į dalintino turto masę.
Taip pat skaitykite: Socialiniai klausimai: anketų analizė
Štai kaip gali atrodyti pensijų kaupimo pakopos Lietuvoje:
Iššūkiai nacionalinėms pensijų sistemoms
Pensijų sistemos, įskaitant ir valstybines pensijų sistemas, susiduria su sudėtingais senstančios visuomenės iššūkiais. Pavyzdžiui, iki 2020 m. ketvirtadalis visų europiečių bus vyresni nei 60 m. Kol visuomenės senėjimas įgauna pagreitį, populiacijos augimas lėtėja. Prognozės rodo, kad turėsime vis mažiau žmonių, išlaikančių vis daugiau pensininkų.
Valstybinės pensijų sistemos taip pat neprisitaiko prie globalizuotos ekonomikos ir besikeičiančios darbo rinkos. Nepastovūs darbuotojai dažnai keičia darbus iš vienos Europos šalies į kitą. Taip pat per daug žmonių yra nepakankamai arba visai neaprūpinami tradicinės pensijų sistemos, o pažadai apie pensijų sistemos tvarumą tiek iš valstybės, tiek iš profesinių fondų, tiek iš privataus taupymo skamba nekaip. Visa tai kartu su vyraujančiomis žemomis palūkanų normomis daro spaudimą kiekvienai pensijų sistemai Europoje.
Demografiniai, žemų palūkanų normų iššūkiai paliečia kiekvieną pensijų sistemą Europoje, nepaisant šalies prekybos apimčių. Kad kovotume su šiomis problemomis, turime priimti tvirtus sprendimus tiek valstybiniu, tiek visos Europos lygmeniu. EIOPA tiki, kad valstybinės reformos turėtų būti įgyvendintos visose trijose pensijų pakopose, taip pat kolektyvinėse ir privačiose pensijų pakopose.
Europos privačių pensijų produktas (PEPP)
Choosing a SIPP vs a Personal Pension
Prieš dvejus metus EIOPA rekomendavo Europos Komisijai sukurti PEPP, kaip papildomą pensijų sistemą prie jau esamų valstybinių sistemų. Rugsėjo pradžioje Europos Parlamentas patvirtino ir išleido PEPP reguliacijos ataskaitą. Turint omenyje ES šalių narių ir Europos Parlamento ambicijas duoti sėkmingą startą šiam produktui, galime tikėtis susitarimo iki šių metų pabaigos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo teorijų egzaminas
PEPP tikslas yra sukurti saugų, skaidrų ir efektyvų ilgalaikį pensijų kaupimo produktą, kuris pasiūlytų pensijos kaupikams naujas kaupimo galimybes kartu su Europos privačių pensijų struktūromis. Juo bus atkreiptas dėmesys į vartotojų lūkesčius ir paskatins kaupti pensijoms privačiai.
Kai kuriose ES šalyse privatūs pensijų produktai yra plačiai naudojami, kitose - visai neegzistuoja. Su PEPP pensijų kaupikai turės didesnį pasirinkimą tarp pensijų mokėtojų, taip pat galimybę juos keisti tiek šalies viduje, tiek ir tarp ES šalių. Tai reikštų, kad pensijų kaupikai galėtų toliau tęsti pensijų kaupimą toje pačioje pensijų schemoje, net ir persikėlę dirbti į kitą valstybę. Tai paskatintų didesnę konkurenciją, sustiprintų pasitikėjimą tarp vartotojų ir pasitarnautų Europos darbo rinkai.
PEPP nepakeistų esamų valstybinių pensijų sistemų, tačiau sukurtų papildomą sistemą prie jau esamų. Kad užtikrintume, jog PEPP yra paprastas ir saugus būdas kaupti kapitalą, turi būti rasti būdai, kaip sušvelninti pensijos kaupimo rizikas. Turėtų būti suformuotos tokios investicinės galimybės, kurios leistų investuotojams priimti paprastus ir saugius sprendimus, pagrįstus gaunama informacija. Pensijų kaupikai taip pat gautų naudą iš padidinto vartotojų saugumo.
Standartizuota, lygintina ir aktuali informacija apie PEPP turėtų būti lengvai prieinama sistemos vartotojams, kas leistų jiems priimti geresnius sprendimus dėl savo planų kaupti pensijai.
Rizikos dalyvaujant privataus pensijų kaupimo sistemoje
Rizikos, susijusios su privataus pensijų kaupimo produktais, teoriškai yra tokios pačios, kaip ir bet kokio kito ilgalaikio produkto. Pavyzdžiui, yra rinkos rizika (nuvertės finansinės priemonės, kuriose kaupiamos lėšos) bei sandorio šalies rizika (pavyzdžiui, bankrutuos pensijų fondas, kuriame laikomos lėšos).
PEPP šias rizikas sumažintų iki minimumo, nes būtų užtikrinta nuolatinė sistemos priežiūra. Atsižvelgiant į dabartinius siūlymus, EIOPA kartu su valstybinėmis institucijomis prisiimtų atsakomybę užtikrinant nuolatinius PEPP kokybės kriterijus. EIOPA įsipareigotų skatinti Europoje kurtis PEPP priežiūros institucijoms, todėl glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis leistų užtikrinti šios sistemos saugumą.
Galutinis balsavimas dėl pasiūlymo turėtų vykti dar šiais metais. Tačiau kada išvysime PEPP veikiantį, priklausys nuo atskirų politinių susitarimų. Vis dėlto privačių pensijų rinkos tobulinimo potencialas yra milžiniškas. Europos Komisija yra paskaičiavusi, kad ES privačių pensijų rinkos dydis, jei būtų įgyvendintas PEPP, 2030 m. siektų 2,1 trilijono eurų.
Vos 27 proc. europiečių (25-59 m. amžiaus) yra įsitraukę į ilgalaikius privačių pensijų kaupimus. Lietuvoje, pavyzdžiui, privačių pensijų rinka yra praktiškai neegzistuojanti: mažiau nei 3 proc. darbingo amžiaus lietuvių dalyvauja savanoriškame ilgalaikiame privačiame pensijų kaupime.
PEPP poveikis ES šalims narėms bus skirtingas. Kai kuriose šalyse, kur pirmos ir antros pakopos pensijų kaupimas nėra pažengęs, PEPP galėtų pasiūlyti tam tikrus sprendimus žmonėms, neturintiems adekvataus aprūpinimo senatvei. Tose šalyse, kur privatus pensijų kaupimas jau yra pažengęs, PEPP galėtų sustiprinti konkurenciją privačių pensijų rinkoje.
Pensijų sistemos reforma
Artėjantis pensijų sistemos reformos pabaigos terminas paskatino užklausų bangą dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje. Dalyvavimas II pensijų pakopoje reikalauja šiokios tokios finansinės drausmės, kuri turi konkrečią išraišką. Tai 3 proc.
Jei kyla esminis klausimas, ar išvis kaupti, tai logika čia paprasta: netaupysi - neturėsi. Galutinis kaupimo tikslas yra turėti papildomą pajamų šaltinį pensijoje. Jei tokį planą B norėtumėt turėti, kaupkite. Jus papildomai finansiškai skatins valstybė, lėšas nuo infliacijos poveikio saugos ir augins investicijos į perspektyvius verslus ir vyriausybių vertybinius popierius. II pensijų pakopa nėra privataus verslo sugalvota ir siūloma paslauga.
Pareiga išlaikyti pensijos amžių pasiekusius visuomenės narius vis labiau brangsta ir komplikuojasi, nes senjorų dalis auga, o dirbančiųjų mažėja. Galima rinktis būti 100 proc. "Sodros" sistemoje, tačiau niekas nežino, kokia bus ta pensija ateityje.
Konsultacijų metu žmonės nori sužinoti konkrečius skaičius, nerimauja dėl rinkoms būdingų svyravimų. Tačiau ir sąžiningai mokėdami mokesčius nuo atlyginimų mes tik investuojame į teisę ateityje gauti pensiją iš valstybės. Pensijos dydis priklausys nuo daugybės aplinkybių ir politinės valios. Einamojo finansavimo būdą naudojanti „Sodra“ mūsų sąskaitose dabar gali rodyti nebent sąlyginius vienetus - taškus, įvertinančius darbo stažą, atlyginimo dydį. Nė vienas nežinome, kokią pensiją iš valstybės gausime.
Štai kodėl bandant įsivertinti kaupimo II pensijų pakopoje argumentus užtektų sau sąžiningai atsakyti, ar pasitikėjimas valstybės finansinėmis galimybėmis skirti vis daugiau pinigų socialinei apsaugai yra besąlygiškas. Skaičiuojant ir analizuojant pensijos kaupimo variantus, LIPFA rekomenduoja naudoti oficialią pensijų skaičiuoklę, kuri agreguoja maksimalų kiekį pačių naujausių duomenų bei skaičiavimų, aktyviai teikti užklausas pensijų fondų, „Sodros“ atstovams.
Gyvenimas nuo pensijos iki pensijos, nuolatinis lėšų trūkumas būtiniausioms reikmėms ir net tam tikra socialinė izoliacija, kurią lemia finansinė padėtis, yra daugumos mūsų šalies pensininkų kasdienybė. Kaip taisyklė, per gyvenimą sukauptas materialinis turtas nusidėvi, sensta fiziškai ir morališkai, jį vėliau sunku ar net neįmanoma konvertuoti į pragyvenimui reikalingas lėšas. Taip atsiduriama užburtame rate. Neabejoju, kad tokiu laikotarpiu papildomos pajamos pensininkams tikrai labai praverstų, tačiau jie lengvai prieinamo grynųjų pinigų šaltinio tiesiog neturi.
II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,4 mlrd. Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc.
Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc. dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3 proc. Be to, kitais metais sumažės mokesčiai, kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3 proc.
Priimant spendimą - kaupti ar ne - svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia - tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. Iki 2019 m. sausio 31 d. Nuo 2019 m. liepos mėn. bus pradėtas įmokų mokėjimas. Įmoka sudarys 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio. Įmoka per penkerius metus pasieks 3 proc. (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3 proc.
Kaupiant po 1,8 proc. sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3 proc. Valstybės paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3 proc. ir 0,3 proc. - kaupiantiems po 1,8 proc. Jeigu asmuo nenori kaupti - apie savo nenorą jis turi pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. Dalis dirbančių žmonių šiuo metu kaupia pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2 proc. nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2 proc. iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 proc.
Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 3 proc. Valstybės paskata sudarys 1,5 proc. Jeigu žmogus nenori toliau kaupti - apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. Dalis dirbančiųjų šiuo metu kaupia pagal formulę 2+0+0. Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi. Per penkerius metus įmoka pasieks 3 proc. (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3 proc.
Kaupiant po 1,8 proc. sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3 proc. Valstybės paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3 proc. ir 0,3 proc. - kaupiantiems po 1,8 proc. Jeigu žmogus nenori toliau kaupti - apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. Antroji pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje buvo įtvirtinta 2004 m., tačiau tuomet įmokos buvo pervedamos tik iš „Sodros“. 2013 m. Keičiant taisykles 2013 m.
Pirmąją pakopą sudaro valstybinis socialinis draudimas, kai dirbantys Lietuvos gyventojai nuo savo darbo užmokesčio moka įmokas „Sodrai“. Teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai sukaupia reikiamą stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų, būtinasis - 30,5 metų, bet 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Antrąja pakopa vadinamas pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis ar visa įmoka pervedama iš „Sodros“ ir/ar valstybės biudžeto, bet prie kaupimo gali prisidėti ir pats dirbantysis. Nuo kitų metų antroji pensijų pakopa Lietuvoje reformuojama taip, kad 3 proc. nuo darbo užmokesčio prisidėtų dirbantysis, o valstybės paskata sudarys 1,5 proc.