Kilmingas senovės Romos pilietis globėjas: patronato tradicija, visuomeninė padėtis ir įtaka valstybės gyvenimui

Senovės Roma - senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X a. pr. Kr. Išsidėsčiusi šalia Viduržemio jūros, Senovės Roma tapo viena iš didžiausių senovės pasaulio imperijų. Patricijai - sen. Romos visateisiai piliečiai, kilę iš aristokratiškos giminės. Plebėjai - nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai.

Romos imperija stipriai paveikė ne tik savo valdomas teritorijas. Romėnų kultūra. Roma savo didžiausio. Senovės Romos valdymas. Karalystė Respublika Imperija. Principatas - senovės Romoje 27 m. pr. Kr. - 193 m. monarchijos forma: imperatorius, faktiškai būdamas vienvaldis, formaliai buvo laikomas tik pirmuoju tarp senatorių.

Patronato sistema ir „kilmingas globėjas“

Klientas - sen. Romos imperijoje smulkus žemės nuomininkas, dažniausiai buvęs vergas. Liaudies tribūnas - senovės Romoje aukščiausias plebėjų renkamas pareigūnas. Mecenatas - pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr. Konsulas - aukščiausias magistratas, juo tampama ne ankščiau kaip 43 m. amžiaus. Senatas - sen. Romos aukščiausioji valstybės taryba.

Optimatas - senovės Romoje: konservatyvi politinė grupuotė, susiformavusi II a. pr. Kr. Populiaras - liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr. Kr. Mecenatas - pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr. Plebėjai - nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai. Patricijai - sen. Romos visateisiai piliečiai, kilę iš aristokratiškos giminės.

„Duonos įstatymas“ - Romos vyriausybė dalino dykai duoną, cirko ir teatro bilietus, dykai įleisdavo į pirtis. Forumas - sen. Romoje kadaise buvus turgaus aikštė, vėliau svarbiausioji aikštė, kurioje vykdavo piliečių susirinkimai, per šventes - gyventojų puotos. Komicija - sen. Romoje tautos susirinkimas.

Taip pat skaitykite: legendos apie Romulą ir Remą

Teisės, valdymo struktūra ir pilietybė

Respublika - valstybės valdymo forma. Romos respublika - Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo 509 m. pr. m. e. iki 27 m. pr. m. e., Romos Senatui suteikus Oktavianui ypatingus įgaliojimus. Respublikos laikotarpiu aukščiausioji valdžia buvo Senato ir konsulų rankose. Dvylikos lentelių įstatymai - senovės Romos įstatymų rinkinys. 451 pr. Kr.

„Dvylikos lentelių įstatymai“ (V a. pr. Kr.). Konsulai turėjo teisę šaukti senato posėdžius ir tautos susirinkimus, šaukti kariuomenę ir jai vadovauti kare. Cenzorius - senovės Romoje vienas iš dviejų renkamų pareigūnų. Veto - taisyklė, pagal kurią kolegialus valdžios organas negali priimti sprendimo, jeigu nors vienas jo narys pasisako prieš.

Karakala 212m. suteikia Romos pilietybę visiems laisviems imperijos gyventojams. Pax romania - romėnų taika nuo Oktaviano laikų, trukusi apie 2 amžius. Principatas (27 m. pr. Kr. - 193 m.) - Augusto Oktaviano įvesta valdymo forma 27 m. pr. Kr. - 193 m., kai vienvaldis imperatorius buvo laikomas pirmuoju tarp senatorių.

Kilmingų globėjų vaidmenys: politika, kariuomenė, kultūra

Gajus Julijus Cezaris - valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės. Gajus Julijus Cezaris (100-44 pr. Kr.) - Romos valstybės veikėjas ir karvedys, kilęs iš patricijų giminės, 59m. pr. Kr. išrinktas konsulu; su Pompėjumi bei Krasu sudarė triumviratą; per du mėnesius užgrobė visą Italiją, pavergė Ispaniją bei Siciliją; 45m. pr. Kr. iki gyvos galvos paskirtas diktatoriumi; reorganizavo valstybę; įvedė Julijaus kalendorių. Per senato posėdį 44m. pr. Kr. buvo nužudytas.

Oktavianas - 31 m. laimėjo Akacijaus mūšį ir taip baigė pilietinių karų laikotarpį Romos valstybėje; 30 m. prijungė prie Romos Egiptą, nuo tol visą Viduramžio jūros pakrantė priklausė Romos valstybei; 27 m. Sukūrė Romoje naują valdymo formą - principatą, faktiškai tapo imperatoriumi. Jo reformos sustiprino valdžią ir užtikrino taiką valstybėje; senatas jam suteikė Augusto vardą.

Taip pat skaitykite: šv. Martynas ir maitinančios motinos

Trajanas - žymiausias Antoninų dinastijos (II a.) imperatorius, kuris užėmė Mesopotamiją. Pasižymėjo dideliais karvedžio gabumais, valgė paprastą kareivišką maistą. Markas Aurelijus (161-180m.) (filosofas). Diokletianas - Romos imperatorius; jo reformos sustiprino valstybę ir imperatoriaus valdžią; Romos valstybėje įtvirtino dominatą; persekiojo krikščionis; 293m. Romoje įvedė tetrachiją.

Marijus - karvedys; 107 m. pr. Kr. įvykdė karinę reformą: į kariuomenę pradėta imti ir bežemius proletarus, už tarnybą jiems žadėta atlyginti nukariautomis žemėmis ir karo grobiu, taip karo tarnyba iš garbingos piliečio pareigos virto amatu. Kornelijus Sula - 82 m. pr. Kr. Konsulai turėjo teisę šaukti senato posėdžius ir tautos susirinkimus, šaukti kariuomenę ir jai vadovauti kare.

Vaiku globa 30s Patricija FULL

Socialiniai tinklai: klientai, raiteliai, plebėjai

Raiteliai - dalis Romos piliečių, kurie buvo raitelių vadų palikuonys. Plebėjai - nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai. Klientas - sen. Romos imperijoje smulkus žemės nuomininkas, dažniausiai buvęs vergas. Latifundija - (lot. lati fundi) - didelis romėnų dvaras.

Romanizacija - Senovės Romos imperijos užkariautų tautų vertimas perimti romėnų kultūrą, papročius, amatus, religiją, elgesio normas, vartoti lotynų kalba. Asimiliacija - vienos tautos susiliejimas, supanašėjimas su kitas, perimant šios kalbą, kultūrą, papročius ir pan. Provincija - Senovės Romos imperijos užkariauta ar užimta teritorija, kuriai valdyti paskirtas vietininkas. Prokonsulas - (lot. proconsul, pro - vietoje + consul - konsulas) sen.

Optimatai (nenori nieko keisti; žemę turi išlaikyti turtingieji). Populiaras - liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr. Kr., reiškusi smulkiųjų žemdirbių ir miesto plebėjų interesus, optimatų priešingybė. Liaudies tribūnas - senovės Romoje aukščiausias plebėjų renkamas pareigūnas. Veto - taisyklė, pagal kurią kolegialus valdžios organas negali priimti sprendimo, jeigu nors vienas jo narys pasisako prieš.

Taip pat skaitykite: Socialinės pašalpos dydis ir mokėjimas

Chronologinis rėmas: nuo miesto įkūrimo iki pilietinių karų ir principato

Romulas ir Rėmas - mitiniai Romos miesto įkūrėjai. Romulas - legendinis Romos miesto įkūrėjas, išaugintas vilkės kartu su Remu. 753 m. pr. Kr. Karalystė. Karalių epocha 753 - 509 m. pr. Paskutinis karalius - Tarkvinijus Išdidusis, buvo labai žiaurus, todėl romėnai 510-509 m. pr. Kr.

Romos respublika (509 - 27 m. pr. Ankstyvoji (509 m. pr. Kr. - III a. pr. Vėlyvoji (III a. pr. Kr. - 27 m. pr. Romos triumviratas (59 - 48 m. pr. Cezario diktatūra (48 - 44 m. pr. 44 m. pr. Kr.

31 m. pr. Kr. 27 m. pr. Kr. Principatas 27 m. pr. Kr. 64 m. 284 m. 313 m. 392 m. 395 m. 410 m. 476 m. Oktavianas Augustas (63-14 m. pr. Kr.) - 31 m. laimėjo Akacijaus mūšį ir taip baigė pilietinių karų laikotarpį Romos valstybėje; 27 m. Sukūrė Romoje naują valdymo formą - principatą, faktiškai tapo imperatoriumi.

Punų karai ir patronato stiprėjimas

Punai - finikiečių miesto Tyro kolonijos Kartaginos gyventojai. Punų karai ( 264 - 146 m. pr. Kr.) svarbiausi mūšiai: Kanų (216 m. pr. Kr.) - Hanibalo vadovaujami kartaginiečiai laimėjo; Zamos (202 m. pr. Kartaginos karvedys Hanibalas pro Europą (per Ispaniją ir t.t.), perėjęs Alpes, iš šiaurės puola Italiją. Hanibalas Romos neužima, grįžta į Afriką. Romėnai Šiaurės Afrikoje. Sugriaunama Kartagina. Galutinė Romos pergalė.

Po Punų karų sumažėja valstiečių, kariuomenėje daugėja samdininių vergų. Latifundija - (lot. lati fundi) - didelis romėnų dvaras. Klasiniai karai (146 - 31 m. pr. Kr.). Karų laikotarpiui išauga karvedžių reikšmė. Vis didesnę įtaką valstybei daro konsulai.

Reformos ir socialiniai konfliktai: globos ir mecenavimo kūnas

Liaudies tribūnai broliai Tiberijus ir Gajus Grachai (priklausė populiarams) vykdė žemės reformą palankią valstiečiams, siekė suteikti daugiau teisių provincijoms (133-121 m. pr. Gajus ir Tiberijus Grakchai - plebėjų tribūnai, kilę iš žymios plebėjų šeimos; bandė įvykdyti reformas (norėjo palengvinti neturtingų žemdirbių gyvenimą), tačiau buvo senato apkaltinti ir nužudyti. Tiberijus - Scipiono anūkas, 133 m. išrinktas Liaudies Tribūnos.

Marijus - karvedys; 107 m. pr. Kr. įvykdė karinę reformą: į kariuomenę pradėta imti ir bežemius proletarus, už tarnybą jiems žadėta atlyginti nukariautomis žemėmis ir karo grobiu, taip karo tarnyba iš garbingos piliečio pareigos virto amatu. Optimatai (nenori nieko keisti; žemę turi išlaikyti turtingieji). Populiaras - liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr. Kr., reiškusi smulkiųjų žemdirbių ir miesto plebėjų interesus, optimatų priešingybė.

Gajus Julijus Cezaris sudarė antrąjį triumviratą su Cezario šalininkais Marku Antonijumi ir Emiliu Lepidu, tačiau greitai tapo vienvaldžiu valdovu (31 m. pr. 27 m. pr. Kr. imperija pradėjo byrėti valdant paskutiniajam Antonijų dinastijos atstovui Komodai, kuris buvo nužudytas 193 m. Diokletianas (valdo nuo 284m.). Suskirsto imperiją į smulkesnius administracinius vienetus, kuriuos valdo skirti valdininkai.

Teisinės ir religinės struktūros globėjo akiratyje

Romėnai galėjo garbinti tik valstybes patvirtintus dievus. Religija - politeistinė. Garbinami ir užkariautų kraštų dievai. Krikščionybė - viena iš 3 pasaulinių religijų. Krikščionybė - I a.pr.Kr. Palestinoje (Romos imperijos dalis).

Imperatorius Konstantinas Didysis 313m. Milano ediktas - imperatoriaus Licinijaus 313 m. Milane paskelbtas aktas, kuriuo Romos imperijoje įvesta visų religijų lygybė. Imperatorius Teodosijus 392 m. Teodosijus - Romos imperatorius, krikščionybę 392 m. Neronas - pirmasis iš Romos imperatorių, įsakęs persekioti krikščionis. Romos imperatorius pagarsėjęs savo žiaurumu ir savivale 54-68 m.

Lucijus Anėjus Seneka (4 m. pr. Kr. - 65 m.) - romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas, daugybės moralinių traktatų autorius. Titas Livijus (59-17 m. Publijus Kornelijus Tacitas (56-117 m.) - romėnų istorikas, parašęs veikalą „Germanija“, kuriame 98m. Klaudijus Ptolemėjus (90-168 m.) - matematikas, geografas, astronomas, parengė visatos modelį, apibendrino senovės pasaulio astronomiją ir geografiją.

Kasdienybė ir reprezentacija: toga, forumas, triumfas

Toga - romėnų ilgas vilnonis viršutinis drabužis, dėvėtas ant kairiojo peties. Tunika - senovės Romėnų linijinis arba vilnonis drabužis, dėvėtas po toga. Forumas - sen. Romoje kadaise buvus turgaus aikštė, vėliau svarbiausioji aikštė, kurioje vykdavo piliečių susirinkimai, per šventes - gyventojų puotos. Triumfas - aukščiausias pagarbos pareiškimas Romos karvedžiui, laimėjusiam didelę reikšmingą pergalę.

Triumfo arkos - specialus statinys su lanko pavidalo perdengimu. Koliziejus - milžiniškas amfiteatras - cirkas, pastatytas I a. po Kr. Griuvėsiai išliko iki šių dienų. Amfiteatras - romėnų pastatas, skirtas viešiems vaidinimams ar gladiatorių kautynėms. Arena - kovų lektynių aikštė senovės Romos amfiteatre.

Statiniai: Šventyklos (Panteonas), Trajano kolona, triumfo arka, amfiteatrai (Koliziejus), cirkai, termos (pirtys), akvedukai (vandentiekis), imperijos keliai. Akvedukas - arkinis tiltas, kuriuo eidavo vandentekis, kai šiam nutiesti trukdydavo įvairūs grioviai, prarajos ar upės. Kupolas - pusrutulio išvaizdos bokštas arba skliautas.

Kariuomenė ir globėjų karinė galia

Didžiausias kariuomenės vienetas - legionas (apie 5000 karių) . Centurija - sen. Romoje šimto, vėliau 60-ties kareivių būrys. Decimacijos paprotys - romėnų kariuomenėje už didelį nusižengimą kas dešimtas karys burtų keliu turėjo būti nubaustas mirtimi. Kareivių imperatorius - sen. Romoje taip vadinami buvo pasienio legiono vadai, savo karių nuopelnu tapę imperatoriais, dažniausiai III a.

Limės - galingi įtvirtinimai, kuriuos statė romėnai, norėdami apsisaugoti nuo barbarų puldinėjimų. Onagras - didelių akmenų svaidymo mašina. Scipionas - karvedys, vadovavęs Romos kariuomenei antrajame punų kare (218-201m.pr.Kr.). Gnėjus Pompėjus Didysis (106-48 m. pr. Kr.) - žymus Romos karvedys ir politikas, 55 m. pr. Kr.

Markas Licinijus Krasas (115-53 m. pr. Kr.) - įtakingas valstybes veikėjas, kuris kartu su Cezariu ir Pompejumi sudarė triumviratą. Spartakas (109-71 m. pr. Kr.). 74 - 71 m. pr. Kr. 73 - 71 m. pr. Kr.

Kultūrinė globa ir romėnų pasaulis

Mecenatas - pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr. Lucijus Anėjus Seneka - filosofas, rašytojas, daugybės moralinių traktatų autorius. Titas Livijus - romėnų istorikas. Publijus Kornelijus Tacitas - romėnų istorikas, parašęs veikalą „Germanija“, kuriame 98m.

Panteonas - visų dievų šventykla arba vienos religijos dievų visuma. Portikas - kolonados, palaikomos stogine, atvira galerija. Forumas - sen. Romoje kadaise buvus turgaus aikštė, vėliau svarbiausioji aikštė, kurioje vykdavo piliečių susirinkimai, per šventes - gyventojų puotos. Enciklopedija - mokslinis leidinys, kuriame pateikta kai kurių mokslo sričių svarbiausių žinių sistema.

Romanizacija - Senovės Romos imperijos užkariautų tautų vertimas perimti romėnų kultūrą, papročius, amatus, religiją, elgesio normas, vartoti lotynų kalba. Asimiliacija - vienos tautos susiliejimas, supanašėjimas su kitas, perimant šios kalbą, kultūrą, papročius ir pan. Pax romania - romėnų taika nuo Oktaviano laikų, trukusi apie 2 amžius.

Politiniai kriziniai taškai ir globos tinklų išbandymai

Kaligula - Romos imperatorius (nuo 37 m.); Kaligula siekė neribotos valdžios ir iš pavaldinių reikalavo, kad jį garbintų kaip dievą; leido daug valstybinių lėšų teatrui, triumfams, statyboms; tuštėjantį valstybės iždą pildė, didindamas mokesčius, konfiskuodamas brangenybes (ypač iš senatorių); Tironiškas Kaligulos valdymas sukėlė Senato ir pretorionų vadų nepasitenkinimą; Kaligulą nužudė pretorionų karo tribūnas Kasijus Herėja. Neronas (37-68 m.) - pirmasis iš Romos imperatorių, įsakęs persekioti krikščionis. Romos imperatorius pagarsėjęs savo žiaurumu ir savivale 54-68 m.

Diokletianas (244-311 m.) - Romos imperatorius; jo reformos sustiprino valstybę ir imperatoriaus valdžią; Romos valstybėje įtvirtino dominatą; persekiojo krikščionis; 293m. Konstantinas I (272-337 m.) - Romos imperatorius, po tėvo mirties paskelbtas Augustu. Teodosijus I Didysis (347-395 m.) - 379-395 m. Romos imperijos imperatorius, krikščionybę 392 m.

Alarichas (370-410 m.) - vestgotų karalius; jo vadovaujami gotai 410 m. pr. Kr. nusiaubė Romą. Odoakras (435-493 m.) - barbarų vadas, nuvertęs paskutinįjį imperatorių Romulą Augustulą. 476 m. Vakarų Romos imperijos žlugimu baigiasi senovės istorija ir prasideda viduriniųjų amžių (viduramžių) istorija.

Terminos ir sąvokos, apibrėžiančios globėjo pasaulį

  • Patricijai - sen. Romos visateisiai piliečiai, kilę iš aristokratiškos giminės.
  • Plebėjai - nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai.
  • Mecenatas - pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr.
  • Klientas - sen. Romos imperijoje smulkus žemės nuomininkas, dažniausiai buvęs vergas.
  • Optimatas - senovės Romoje: konservatyvi politinė grupuotė, susiformavusi II a. pr. Kr.
  • Populiaras - liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr. Kr.
  • Senatas - sen. Romos aukščiausioji valstybės taryba.
  • Konsulas - aukščiausias magistratas, juo tampama ne ankščiau kaip 43 m. amžiaus.
  • Principatas - senovės Romoje 27 m. pr. Kr. - 193 m. monarchijos forma.
  • Dominatas - sen. Romoje neribota monarchija, įsigalėjusi III a. pabaigoje.

Trumpa chronologijos lentelė

DataĮvykis
753 m. pr. Kr.Romulas ir Rėmas - mitiniai Romos miesto įkūrėjai.
509 m. pr. Kr.Romos respublika - Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo 509 m. pr. m. e. iki 27 m. pr. m. e.
450 m. pr. Kr.„Dvylikos lentelių įstatymai“ (V a. pr. Kr.).
264-146 m. pr. Kr.Punų karai ( 264 - 146 m. pr. Kr.).
44 m. pr. Kr.Per senato posėdį 44m. pr. Kr. buvo nužudytas.
27 m. pr. Kr.Principatas - senovės Romoje 27 m. pr. Kr. - 193 m. monarchijos forma.
212 m.Karakala 212m. suteikia Romos pilietybę visiems laisviems imperijos gyventojams.
313 m.Milano ediktas - imperatoriaus Licinijaus 313 m. Milane paskelbtas aktas.
392 m.Teodosijus - Romos imperatorius, krikščionybę 392 m.
476 m.Vakarų Romos imperijos žlugimu baigiasi senovės istorija.

Globa kasdienybėje: teisė, ekonomika, miestų erdvė

Romos teisė - tai plačiausios teisės. Lotynų teisė - tai dalinės, siauresnės teisės. Kodeksas - (lot. Provincija - Senovės Romos imperijos užkariauta ar užimta teritorija, kuriai valdyti paskirtas vietininkas. Pirmoji provincija - Sicilija, užimta per pirmąjį Punų karą.

Insulė - sen. Romėnų mieste gyvenamasis komplektas - salelė, iš visų pusių apsupta gatvių. Terma - senovės romėnų viešoji pirtis. Tepidarijus - šiltoji pirties dalis. Cirkas - senovės Romoje vieta skirta karo vadų triumfo eitynėms vei varžyboms; pramoginio meno šaka.

Triumviratas - senovės Romos 3 politinių veikėjų-karvedžių sąjunga valdžiai užgrobti, valdyti. Triumfas - aukščiausias pagarbos pareiškimas Romos karvedžiui, laimėjusiam didelę reikšmingą pergalę. Vandalizmas - barbariškas kultūros vertybių, meno, paminklų griovimas, naikinimas.

Kilmingo globėjo pėdsakas: nuo teisės iki paveldėjimo Romos idėjos

Senovės Romos civilizacija Senovės Romos civilizacija. Romėnų kultūra. Romos imperija stipriai paveikė ne tik savo valdomas teritorijas. Romanizacija - Senovės Romos imperijos užkariautų tautų vertimas perimti romėnų kultūrą, papročius, amatus, religiją, elgesio normas, vartoti lotynų kalba.

Patricijai - sen. Romos visateisiai piliečiai, kilę iš aristokratiškos giminės. Mecenatas - pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr. Plebėjai - nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai. Respublika - valstybės valdymo forma.

Konsulai turėjo teisę šaukti senato posėdžius ir tautos susirinkimus, šaukti kariuomenę ir jai vadovauti kare. Senatas - sen. Romos aukščiausioji valstybės taryba. Principatas - senovės Romoje 27 m. pr. Kr. - 193 m. monarchijos forma: imperatorius, faktiškai būdamas vienvaldis, formaliai buvo laikomas tik pirmuoju tarp senatorių.

tags: #kilminngas #sen #romos #pilietis #globejas