Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to, pabaigus darbinę karjerą, išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį. Vis dėlto, ir mūsų šalyje yra pensininkų, kurių senatvės pensija gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį.
Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Iš tiesų žmonės „Sodroje“ neturi savo sąskaitos kaip indėlio banke ar antrosios pakopos fonde ir iš sumokėtų įmokų nekaupia nuosavos pensijos. Dabar dirbančių žmonių įmokos surenkamos ir pensijų pavidalu išmokamos tiems, kas jau nebedirba ir yra išėję į pensiją.
Mokantys pensijų draudimo įmokas, kurios sudaro 8,72 proc. atlyginimo, „sukaupia“ tik pensines teises, numatytas įstatyme, bet ne pinigus pensijai. O įstatymus galima pakeisti. Jeigu „Sodra“ surinks mažiau pinigų arba bus krizė, kaip 2008 m., pensijos gali būti sumažintos. Net jei išeinantys į pensiją ir bus pradirbę ilgiau, sumokėję daugiau.
Europos Sąjungos šalyse pensijoms skiriamos išlaidos vidutiniškai sudaro daugiau kaip 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje šis rodiklis daug mažesnis ir viršija vos 7 proc. Kadangi pinigų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto skiriama mažai, tai ir pensijos nėra didelės.
„Eurostat“ duomenimis, vidutinė pensijų pakeitimo norma (pensijos santykis su atlyginimu) visoje Europos Sąjungoje sudaro 61 proc., o Lietuvoje - vos 38 proc. Vis dėlto šis skaičius gali klaidinti. Mat Lietuvoje atlyginimai 2019 m. buvo dirbtinai padauginti iš 1,289, o net didžiausios pensijos, kitaip nei visoje Europoje, nėra apmokestinamos. Praėjusių metų gale vidutinė lietuviška pensija buvo 598 eurai, o vidutinė alga - 1432 eurai atskaičius mokesčius. Taigi vidutinė pensija sudarė vos 42 proc. algos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Kad lietuviškos pensijos būtų bent kiek panašios į europietiškas, jos turi būti apie 50 proc. didesnės ir viršyti 900 eurų. Tačiau tokio dydžio pensijų yra nedaug ir jos sudaro labai nedidelę dalį visų 618 tūkst. gyventojų pensijų.
Didžiausios pensijos Lietuvoje
„Sodra“ skaičiuoja, kad 1 tūkst. eurų ir didesnes senatvės pensijas šiuo metu gauna beveik 46,3 tūkst. gyventojų. Jų vidutinis stažas - 44,87 metų. Tarp šių gavėjų vyrai sudaro 60 proc., moterys - 40 proc.
1,5 eurų ir didesnes pensijas gauna 5,6 tūkst. gavėjų. Jų vidutinis stažas - 45,76 metų. Šioje grupėje vyrai sudaro beveik 70 proc., moterys - 40 proc.
2 tūkst. eurų ir didesnes pensijas gauna 410 žmonių. Jų vidutinis stažas - 52,30 metų. Vyrai sudaro 80 proc. visų gavėjų, moterys - 20 proc.
Trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus. „Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. „Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Aukščiau pateikiami skaičiai - tai duomenys tik apie senatvės pensijas. Kaip teigia „Sodra“, vienas žmogus gali gauti kelias pensines išmokas, pavyzdžiui, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, arba senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją.
„Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai”, - paaiškino M. Kozič.
Lietuva užima prasčiausius rezultatus visoje ES pagal tai, koks yra santykis tarp senjorų gaunamų pensijų ir gautų darbo pajamų. Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensininkai gauna tik 36 proc. pajamų nuo savo buvusio atlyginimo, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (58 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei Kroatijoje (35 proc.), o su tokiu rezultatu patenkame į paskutinį trejetuką kartu su Airija (39 proc). Tokie žemi rezultatai signalizuoja, kad Lietuvos senjorams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį išėjus į pensiją.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Pietų Europos šalys, priešingai, siūlo daug dosnesnes pensijų sistemas. Graikijoje (78 proc.), Ispanijoje (77 proc.) ir Italijoje (75 proc.) pensijos padengia daugiau kaip tris ketvirtadalius pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją. Tuo tarpu turtingesnės Vakarų šalys, tokios kaip Vokietija (49 proc.), Belgija (48 proc.) ir Danija (47 proc.), taip pat atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau jos paprastai mažesnius rodiklius kompensuoja didesne socialine parama ir didesnėmis faktinėmis pensijų išmokomis.
Pensininkų pajamų nelygybė didėja visoje ES. 2023 m. 15,5 proc. pensininkų grėsė skurdas, o prieš dešimtmetį tokių buvo 12 proc. Net ir atsižvelgus į vietines kainas, Rytų ir Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, pensininkai išlieka nepalankioje padėtyje, palyginti su kitų Vakarų šalių pensininkais.
Remiantis 2023 m. Tuo tarpu mažiausios pensijos buvo fiksuotos Airijoje (39 proc.), Montenegre (38 proc.), Albanijoje (37 proc.), Lietuvoje (36 proc.) ir Kroatijoje (35 proc.).
Tuo tarpu remiantis pernai metais pateikta „Eurostat“ statistika rodo aiškų kontrastą tarp kitų ES šalių - mat Lietuva pensijoms skiria tik 7,1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis - 12,9 proc. BVP. Kai kuriose šalyse šis rodiklis net dar aukštesnis - Graikijoje pensijoms tenka net 16,4 proc. BVP, Italijoje - 16,3 proc., Austrijoje - 15 proc., o Prancūzijoje ir Portugalijoje taip pat virš 14 proc.
BVP rodiklis leidžia palyginti ne tik absoliučius pensijų dydžius, bet ir realų valstybės dėmesį vyresniajai kartai - kiek šalis iš to, ką sukūrė, yra pasiruošusi skirti savo pensininkams. Nors kasmetinė pensijų indeksacija išties vyksta, o skaičiai popieriuje kyla, bendras išlaidų lygis vis dar rodo, kad mūsų valstybė pensininkus vertina kur kas mažiau nei daugelis kitų ES šalių.
Žinia iš „Sodros“: sausį mokės po indeksavimo padidintas pensijas
Ir, nors Lietuvoje veikia daugybė valdiškų duomenų bazių, sulaukus pensinio amžiaus išmokos savaime negausi. Reikia kreiptis į „Sodrą“, pildyti prašymus, pateikti krūvą dokumentų ir pereiti visą biurokratinį kelią. Parlamentaras Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad ši sistema - ypač sudėtinga vyresniems žmonėms, gyvenantiems regionuose, todėl valstybė esą turėtų užtikrinti, kad pensijų skyrimas vyktų automatiškai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pripažino, kad tokia tvarka daugeliu atvejų būtų įmanoma. Tačiau kliūtimi tampa vis dar neišnykę popieriniai archyvai - ypač iš sovietmečio laikų, kai nemaža dalis darbo stažo nėra skaitmenizuota. Tokiais atvejais „Sodra“ pati turi kreiptis į senas darbovietes ar net užsienio institucijas, o procesas tampa ilgas ir sudėtingas.
Nepaisant to, ministrė ramina - net jei pensijos skyrimas užtrunka, žmogus nepraras nei cento. Išmokos apskaičiuojamos ir išmokamos atgaline tvarka.
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris palies vis daugiau gyventojų, jau svarstoma, kaip su tuo susigyventi teks visą gyvenimą vardan Lietuvos plušėjusiems mūsų senjorams, gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems patogiai savo susikurtose tvirtovėse. Panašu, kad nelengvos dienos lauktų tų, kurie paveldėjo ar patys savu laiku įgijo brangesnį turtą, pavyzdžiui, senamiestyje, kurio vertė dabar išaugusi kone dešimteriopai.
Ypač skaudi situacija - senjorams, kurie jau dabar sunkiai suduria galą su galu. Naujojo NT mokesčio įvedimas, kartu su nuolatiniais būsto vertės pervertinimais, gali tapti finansiniu iššūkiu.
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4230.
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius:
- pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063;
- bazinės pensijos dydį - 298,45 euro;
- našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro;
- papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014;
- pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių). Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Valstybės duomenų agentūra, remdamasi Pensijos ir dalyvavimo darbo rinkoje statistinio tyrimo duomenimis, skelbia, kad 10,8% pensinio amžiaus žmonių toliau dirbo įgyvendinę tam tikrus pokyčius, pavyzdžiui, pakeitė darbą, dirbo mažiau valandų. Visgi per 6 mėn. nuo pirmos senatvės pensijos gavimo 38,1% 50-74 m. amžiaus gyventojų nustojo dirbti.
Trečdalis pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų dirbo toliau, nes tai buvo finansiškai būtina, 28,2% - nes dirbti buvo finansiškai patrauklu. 29,2% šio amžiaus gyventojų toliau dirbo, nes patiko tai daryti ir būti produktyviems. Dėl šios priežasties toliau dirbo daugiau vyrų, nei moterų. Beveik 5% gyventojų, kurie prieš išeinant į pensiją nedirbo, pradėję gauti senatvės išmoką grįžo į darbo rinką.
2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6%) 50-74 m. 1,4% šios amžiaus grupės gyventojų gavo valstybinę ir asmeninę pensiją (iš privačių pensijų fondų ar pensijų draudimo), 0,6% - valstybinę ir profesinę pensiją, 0,8% - tik profesinę pensiją.
Pensijos ir dalyvavimo darbo rinkoje statistinis tyrimas atliktas 2023 m., I-IV ketvirčiais, taikant imčių metodą. Apklausta 5.500 50-74 m. amžiaus gyventojų. Tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams.
Užimtumo tarnyba pasidomėjo Lietuvos įmonėse ir įstaigose dirbančių pensinio ar artimiausiais metais pensinio amžiaus sulauksiančių darbuotojų padėtimi. Didesnėse įmonėse ir įstaigose dirba daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų. Tai patvirtino 84% darbdavių, kurių įmonėse personalas viršija 250 dirbančiųjų.
Daugiausiai tokių darbdavių - viešojo valdymo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo, švietimo, elektros, dujų ir garo tiekimo veiklos sektoriuose. Čia trys ketvirtadaliai ir daugiau darbdavių teigė turintys darbuotojų, kurie jau yra pensinio amžiaus arba toks sukaks artimiausiais metais.
„Šie duomenys iš dalies patvirtina tai, ką stebime darbo rinkoje. Vyresnio ir pensinio amžiaus darbuotojai daugiausiai dirba švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, kurios susiduria su dideliu žmogiškųjų išteklių trūkumu. Kartos nepersidengia, o jaunoji karta nepakankamai papildo dar dirbančių vyresnių darbuotojų gretas. Kaip rašė VŽ, „Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais darbuotojų, kuriems yra virš 60 m., pajamos buvo 17% mažesnės nei dirbančiųjų iki 30 m.
„Sodros“ duomenimis, švietimo sektoriuje kas ketvirtas dirbantysis yra vyresnis nei 60 m. Vidutinis švietimo darbuotojų amžius - 50 m. Jauniausi darbuotojai rinkoje užsiima informacijos ir ryšių bei finansine ir draudimo veikla. Šiuose sektoriuose specialistų vidutinis amžius yra 36-38 m.
Daugelis darbuotojų pasaulyje svajoja, kad sulaukus 65 m. amžiaus jiems atsivers „auksiniai vartai“ į pensiją. Nors kai kurie žmonės valstybės išmokas papildo pensijai kaupti skirtomis investicinėmis priemonėmis, daugelis darbuotojų tam neturi pakankamai asmeninių santaupų arba jų neturi išvis. Nesaugumo jausmas daugelį darbuotojų verčia likti dirbti ir sulaukus 65 m., kad sukauptų pakankamai santaupų ir galėtų išeiti į pensiją.
„BlackRock“ vadovo J. Finko nuomone, tam, kad šiais laikais būtų galima patogiai išeiti į pensiją, reikėtų daugiau investuoti nuo jaunesnio amžiaus ir dirbti sulaukus pensijos. Kai kurios vyriausybės jau pripažįsta, kad 65 m. yra pasenęs tikslas. JK pensinis amžius nuo 2026 m. gegužės mėn. iki 2028 m. kovo mėn. bus padidintas nuo 66 iki 67 metų, po 2044 m. Visgi Lietuvoje dar tik artėjama prie 65 m. ribos, kuri bus pasiekta 2026 m.
„Sodra“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Vis dėlto daugiau kaip 14 tūkst. asmenų gauna didesnę nei 1000 eurų pensiją. Senatvės pensiją Lietuvoje iš viso gauna gauna 616 tūkst. žmonių, 87 proc. iš jų turi būtinąjį stažą kuris šiemet yra 33 metai.
Tačiau jo neturi daugiau kaip pusė žmonių, kurių pensija siekia iki 400 eurų. Tarp senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, būtinąjį stažą turi absoliuti dauguma žmonių. Pensijų gavėjų pasiskirstymas pagal pensijų dydį:
- 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.);
- 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst.
Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau.
Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją.
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. „Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. Kozič.
Paklausta, kuo tokių pensijų gavėjai gyvenime užsiėmė, M. Kozič nurodė, kad „Sodra“ pensijų dydžių pagal pensijų gavėjų buvusias profesijas neanalizuoja.
tags: #kiek #tukstanciu #pensininku #yra #lietuvoje