Senatvė turėtų būti laikas, kai žmogus pagaliau gali pailsėti, mėgautis uždirbtais metais ir pasisemti džiaugsmo iš gyvenimo teikiamų galimybių. Tačiau visame pasaulyje šio laikotarpio ribas vis labiau lemia ne gero gyvenimo troškimas, o pensinis amžius.
Kada išeiti į pensiją? Kuriose šalyse žmonės dirba ilgiau, o kuriose trumpiau? Ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuva, kuri, beje, yra viena iš sparčiausiai senstančių šalių?
Protestai prieš pensijų reformą Prancūzijoje tęsiasi jau devintą dieną.
Pensinio amžiaus tendencijos Europoje
Lietuvoje visi gimę po 1961 metų, į pensiją galės išeiti sulaukę 65 metų, šitaip bus jau nuo 2026 metų. Dabar po truputi ilginamas pensinis amžius. O kaip yra Europoje? Paimkime 40 pagrindinių Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Praktiškai visuose šalyse yra ilginamas pensinius amžius arba numatyta tai daryti ateityje. Bet imkime, kad vidurkis 65 metai.
Kiek šalių, be Lietuvos turi tokį patį amžių? Atsakysiu: Albanija (moterims 61 metai), Austrija (moterims susilygins 2023), Belgija (bet nuo 2030 bus 67 metai), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija (moterims 65 metai bus nuo 2030), Kipras, Estija (tas pats kaip Lietuva), Suomija, Vengrija, Airija, Latvija (nuo 2025), Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta (nuo 2027), Lenkija (tik vyrai 65, moterys 60), Rumunija (tik vyrai, moterys 61), Serbija (moterys susilygins su vyrais 2032), Slovėnija, Šveicarija (moterys 64). Tai realiai be Lietuvos dar 19 šalių turi tokį pat (ar iš dalies) pensinį amžių.
Šaltinis: Financial Times
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Net 12 šalių turi ilgesnį pensinį amžių: Danija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Juodkalnija (vyrams 66 metai, moterims 64 metai), Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
7 šalys turi trumpesni pensinį amžių, bet kai kuriuos jį turi suplanavę ilginti: Baltarusija, Bulgarija, Čekija (bet jauniems žmonėms ilgins iki 67), Moldova, Šiaurės Makedonija, Slovakija, Ukraina. Atkreipiant dėmesį, didesnė šių šalių dalis yra skurdesnės, silpnesnės ekonomiškai, kurių gyvenimo trukmė daug trumpesnė.
Tiesa, lieka viena šalis, kurios nepaminėjau - Prancūzija. Taip, pernai prancūzai smarkiai protestavo dėl ilginamo pensinio amžiaus, matėm visi per televizorių, kai buvo kalbama, kad Prancūzijoje pensinis amžius 62 metai ir kaip prancūzai protestuoja dėl to, kad ilginama 2 metais. Bet Prancūzijos sistema kiek sudėtingesnė, realiai pensinis amžius svyruoja nuo 62 iki 67 metų jau dabar. O norint išeiti 62, reikia turėti stažo net 43 metus, kas sunkiai tikėtina. Todėl Prancūziją skirčiau prie vidutinio 65 metų amžiaus šalių.
Tai gi, iš kitų šalių matome, kad kol kas pensinio amžiaus vidurkis yra 65 metai, tačiau nemažai šalių jau dabar numatę jį ilginti ateityje. 12 šalių jau dabar arba artimiausiu metu turės ilgesnį pensinį amžių. Tai tendencija aiški, Lietuva, nieko neišsiskiria nuo daugumos šalių.
Šalių pensinio amžiaus pokyčiai
Štai keletas pavyzdžių, kaip keičiasi pensinis amžius skirtingose šalyse:
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
| Šalis | Vyrai | Moterys | Metai | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018 | Austrijoje iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėnesiai) | 62 (ir 2 mėnesiai) | 2024 | Bulgarijoje iki 2037 m. |
| Kroatija | 65 | 63 (ir 6 mėnesiai) | 2024 | Iki 2038 m. bus nustatytas vienodas moterų ir vyrų amžius - 67 metai. (2030 m. moterų amžius pasieks 65, o 2038 m. |
| Čekija | 63 (ir 4 mėnesiai) | 58 (ir 8 mėnesiai) - 62 (ir 8 mėnesiai) | 2018 | Čekijos Respublikoje 2015 m. |
| Danija | 67 | 67 | 2022 | Danijoje pensinis amžius bus palaipsniui didinamas iki 2022 m. iki 67 metų. |
| Estija | 63 (ir 9 mėnesiai) | 63 (ir 9 mėnesiai) | 2019 | Estijoje iki 2026 m. pensinis amžius turi būti palaipsniui didinamas iki 65 metų. Po 2026 m. |
| Vokietija | 65 (ir 7 mėnesiai) | 65 (ir 7 mėnesiai) | 2015 | Vokietijoje pensinis amžius turi būti didinamas palaipsniui ir iki 2029 m. sieks 67 metus. |
| Airija | 65 | 65 | 2024 | Šiuo metu Airijoje pensinis amžius yra 65 metai, jis bus palaipsniui didinamas ir iki 2028 m. |
| Italija | 67 | 67 | 2019 | Turi būti mokėjęs įmokas ne mažiau kaip 20 metų. |
| Latvija | 64 (ir 6 mėnesiai) | 64 (ir 6 mėnesiai) | 2023 | Iki 2025 m. |
| Nyderlandai | 66 (ir 4 mėnesiai) | 66 (ir 4 mėnesiai) | 2019 | Nyderlanduose pensinis amžius yra 68 metai. Valstybinė pensija visiems pagyvenusiems žmonėms turi būti didinama palaipsniui, kad iki 2022 m. |
| Rumunija | 65 | 61 | 2019 | Moterų amžius didinamas palaipsniui. Iki 2030 m. |
| Ispanija | 65 (ir 3 mėnesiai) | 65 (ir 3 mėnesiai) | 2015 | Iki 2027 m. |
| Švedija | 65 | 65 | 2020 | Iki 2023 m. pensinis amžius bus 66 metai, o iki 2026 m. |
| Jungtinė Karalystė | 66 | 66 | 2021 | Iki 2028 m. pensinis amžius turi būti padidintas iki 67, o iki 2046 m. |
Veiksniai, įtakojantys pensinio amžiaus ribas
Galbūt atrodo, kad keisti pensinį amžių - paprasta. Tačiau iš tikrųjų tai - gan sudėtingas politinis žaidimas, kurį nulemia keli esminiai veiksniai:
- Vidutinė gyvenimo trukmė: šalyse, kuriose žmonės gyvena ilgiau, įprasta ir dirbti ilgiau, kad išlaikytų ekonomikos balansą. Tą matome ir iš pensinio amžiaus, turtingesnėse šalyse, su geresne medicinos apsauga ir ilgesne gyvenimo trukme, gyventojai į pensiją išeina vėliau, ir atvirkščiai yra skurdžiose šalyse su trumpesne gyvenimo trukme.
- Sveikatos apsaugos sistema: kuo geresnė sveikatos apsaugos sistema - tuo ilgesnė gyvenimo trukmė, o tai lemia ir tai, kada išeinama į pensiją.
- Socialinės išlaidos: Kuo daugiau valstybė išleidžia pensijoms, tuo didesnis spaudimas ekonomikai. Dėl to kai kurios šalys yra priverstos ilginti pensinį amžių.
Pavyzdžiui, Italija - šalis, turinti vieną iš didžiausių senjorų populiacijų Europoje, nustatė pensinį amžių 67 metų. Tai užtikrina, kad valstybės biudžetas neišsektų, kadangi vidutinis italas gyvena ilgiau nei Europos vidurkis.
Pensinio amžiaus lankstumas
Danijoje ir Suomijoje pensinis amžius laikomas vienu iš lankstesnių Europoje. Danijoje jis priklauso nuo vidutinės gyvenimo trukmės, todėl kiekvienas naujas pensinis amžius yra skaičiuojamas remiantis tuo, kiek ilgai gyvens ateities kartos.
Suomijoje taip pat yra pensinio amžiaus elastingumo mechanizmas - pensijos amžius palaipsniui kyla atsižvelgiant į gyventojų sveikatą ir gyvenimo trukmę.
Toks modelis užtikrina ilgalaikį tvarumą ir mažina staigius socialinės sistemos pokyčius. Pabandykime įsivaizduoti, jei Lietuva taip pat pradėtų taikyti lankstų pensinį amžių, priklausantį nuo gyvenimo trukmės - galėtume išlaikyti sistemą tvarią net ir po keleto dešimtmečių.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
tags: #kiek #prancuzijoje #reikia #isdirbti #pensijai