Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Dažniausiai smurtas šeimoje patiriamas ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“.
Viešąsias funkcijas atliekanti institucija teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiesiems visoje Lietuvoje. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija vienija 14 moterų nevyriausybinių organizacijų, atliekančių Specialized Complex Assistance Centers (SKPC) funkcijas ir teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Asmens sužalojimas nėra pagrindinis konflikto ir sisteminio smurto požymis; ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais, todėl būtina atkreipti dėmesį į galios dynamics tarp abiejų santykio dalyvių.
Kas yra agresija ir ką ji gali reikšti?
Agresija - fiziškas ar žodinis elgesys, atsiradęs dėl priešiškumo, ar kaip iš anksto numatyta priemonė tikslui pasiekti. Priešiškoji - piktybinė agresija - tai tokia agresijos forma kai sąmoningai sukeliant aukai skausmą arba ją sužalojus patiriamas malonumas. Pasyvioji agresija yra subtili forma, kai elgesys prieš kitus žmones vyksta per jų manipuliavimą. Į psichologinės agresijos sąvoką įeina visos emocinės prievartos formos, taip pat ir finansinis smurtas.
Emocinė prievarta susijusi su bandymais jus įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti. Ši prievartos rūšis gali pasireikšti žodiniais įžeidimais, grasinimais ar nuolatiniais reikalavimais. Ji nėra tiesiogiai susijusi su fiziniu smurtu, tačiau gali turėti sunkias pasekmes psichinei sveikatai. Daugelyje atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiškai susijęs su keliomis formomis vienu metu - psichologinis, ekonominis, fizinis ir seksualinis smurtas dažnai eina koja kojon.
Ekonominis smurtas ir seksualinis smurtas
Ekonominis smurtas - vienas iš svarbių aspektų, kai smurtautojas riboja aukos galimybes valdyti savo finansus, sąskaitas, kreditus ar pajamas, taip kuriant priklausomybę ir priklausomą status quo. Seksualinis smurtas - vienas žiauriausių nusikaltimų prieš moteris, kai seksualiniai veiksmai atliekami prieš aukos valią ar be jos sutikimo.
Taip pat skaitykite: Kasdienė pagalba neįgaliesiems
Kaip atpažinti psichologinį smurtą: požymiai
- Žeminimas, neigimas ir kritikavimas: nuolatiniai įžeidimai, gąsdinimai ar įžeidūs palyginimai.
- Kontrolė ir gėdos kelimas: nuolatinis tikrinimas, žinojimas, kur esate, ir reikalavimai nedelsiant atsakyti į skambučius ar žinutes.
- Siekis suversti kaltę ir nuvertinimas: nuolatiniai kaltinimai, kad problemos kyla dėl jūsų, o ne dėl agresoriaus elgesio.
- Finansinė kontrolė ir privatumo ribojimas: banko sąskaitos valdymas, atsisakymas suteikti prieigą prie finansų ar slaptažodžių ribojimas.
- Emocinis šantažas ir nuolatinis pamokslavimas: bandymai paveikti jūsų jausmus ir elgesį, kartais per krizinį scenarijų.
- Kovos kelias ir izoliavimas: trukdoma bendrauti su šeima ar draugais, siekiama izoliuoti nuo palaikymo tinklo.
Nuo šios priežasčių priklauso nuolatinė įtampa ir smurto formų plėtra, o atsižvelgti į galios dinamiką tarp santykyje dalyvių būtina norint tiksliai įvertinti situaciją. Konfliktai gali būti spontaniški, atsirandantys iš išorinių veiksnių, o jų metu abiem pusėms gali būti sunku išsaugoti racionalumą; tačiau sisteminis smurtas vyksta reguliariai ir sustipėja laikui bėgant, o agresorius ir auką jungia giliai įsitvirtinęs vaidmenų modelis.
Narcisizmas, santykiai ir smurtas
Narcizistinis bruožas dažnai gali susikaupti aplink grandioziškumą, dėmesio poreikį ir instrumentalų santykį, o santykiuose tai dažnai pasireiškia kaip ryšio kontrolė ir nuolatinė apie save koncentruota perspektyva. Pažeidžiamas narcisizmas gali būti sunkesnis atpažinti, nes jame derinasi jautrumas kritikai ir baimė atstumti, dažnai supainiojamas su nerimu ar depresija. Narciistinės savybės nėra vien tik genetinės, jos formuojasi šeimos ir auklėjimo įtakoje, ypač kai vaikas neigia ribų aiškumą ar pritrūksta empatijos ugdymo.
Praktiniai terapijos tikslai dažnai apima emocijų reguliavimą, empatijos ir mentalizavimo įgūdžių ugdymą bei elgesio pasekmių pripažinimą. Tačiau svarbu suprasti, kad narcisizmas nėra moralinis nuosprendis, o santykių dinamikos modelis. Terapija gali padėti išmokti įžvelgti ribas, mokytis bendravimo bei atkurti savivertės pusiausvyrą, tačiau kartais gali būti siekiama ne keisti asmenybę, o keisti elgesio ir santykių modelius.
Teisinė ir pagalbos struktūra Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra svarbu pripažinti ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Jei kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, skambinkite 112. Policijos pareigūnai informuos apie galimas pagalbos galimybes ir įvertins riziką, o SKPC teiks specializuotą kompleksinę pagalbą: teisines konsultacijas, psichologinę pagalbą, pagalbą vaikams, teisinius dokumentus ir kt.
SKPC teikiamos paslaugos apima teisės konsultacijas, pagalbą išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo klausimais, teisinius dokumentus ir psichologinę paramą. Teisinė pagalba gali būti teikiama nemokamai per valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o nukentėjęs asmuo gali kreiptis į pagalbos centrus arba į Pagalbos moterims liniją. Svarbu žinoti, kad pagalba teikiama konfidencialiai ir nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Taip pat skaitykite: socialinės kompetencijos svarba ugdant kalbinius gebėjimus
Psichologiniai ir socialiniai efektai smurtui gali būti ilgalaikiai: emocinės sveikatos problemos, miego sutrikimai, depresija, nerimas, socialinė izoliacija ir sunkumai užmegzti bei palaikyti sveikus santykius. Todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos, pasikliauti profesionalų parama ir išlikti bendradarbiavimą skatinančiu tinklu.
Šeimos santykių įvairovė ir prevencija yra kritinės - programos turi būti taikomos ilgalaikėje perspektyvoje, o tėvystės įgūdžių lavinimas gali sustabdyti užburtą smurto kultūra paremto auklėjimo ratą. Kauno mieste nuo 2014 metų veikiančios smurto prevencijos grupės darbai rodo, kad tarptautinės konferencijos ir tarpusavio patirties dalijimasis stiprina bendruomenės atsparumą.
Prevencija ir švietimas iš gydytojo bei bendruomenės perspektyvos
Psichiatras-psichoterapeutas Vaiva Bingelienė pabrėžia, kad norint mažinti smurto apraiškas, svarbu pradėti nuo tarpusavio santykių šeimoje kultūros ugdymo. Tėvystės įgūdžių lavinimas gali sustabdyti užburtą ratą, o savitarpio supratimas ir ribos padeda užkirsti kelią smurtiniam elgesiui. Medikai pastebi, kad laiku nustatyta smurto problema apsaugo šeimos narius nuo fizinių ir psichinių sutrikimų, taip pat didina darbo našumą ir gyvenimo kokybę.
Psichologiniai gebėjimai, komandinė veikla ir aiškus atsakomybių paskirstymas tarp institucijų laikomos būtinosiomis sąlygomis kompleksiniam sprendimui. Darbas su vaikais turi būti nuoseklus, įtraukiant tėvus ir mokytojus, siekiant išmokyti vaiką pažinti ir išreikšti emocijas bei ugdyti socialinius įgūdžius. Prevencijos programos turi būti ilgalaikės, o ugdymo įstaigose siekiama kurti nesmurtiną bendravimo kultūrą.
Praktiniai patarimai, kai susiduriama su smurtu
- Nelikti vieniems su smurtu - susiraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi.
- Ieškokite konfidencialios pagalbos - SKPC konsultantai gali suteikti informaciją ir planuoti tolimesnį žingsnį.
- Žinokite savo teises ir galimybes - teisinė pagalba, apsaugos priemonės ir teisiniai procesai gali būti taikomi keliant atskaitomybę smurtautojams.
- Jeigu reikia skubios pagalbos - skambinkite 112, o vėliau kreipkitės į gydytoją ar SKPC.
Išvada nėra tikslinė, o skatinanti nuosekliai siekti saugios ir pagarbaus bendravimo kultūros. Iššūkiai vis dar lieka: smurto mastas Lietuvoje sunkiai įvertinamas, tačiau kasmet įgyjama daugiau žinių ir patirties. Dalyvavimas konferencijose, tarptautinių patirčių sklaida ir bendradarbiavimas tarp institucijų padeda plėtoti efektyvius prevencijos ir pagalbos metodus. Smurtas artimoje aplinkoje palieka gilias žaizdas ir keičia žmonių gyvenimus, todėl svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos ir kokios teisinės galimybės yra prieinamos.
Taip pat skaitykite: priklausomybės nurodymo taisyklės ir teisinė praktika