Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Taigi, poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyvūs. Socialinio verslo organizacijos skiriasi nuo tradicinio verslo kuriamu socialiniu poveikiu.
Socialinis verslas - klestinčios ir įgalintos visuomenės pagrindas. „Didėjantis socialinio verslo poreikis ir stiprėjanti socialinio verslo bendruomenė bei pastarojo laikotarpio iššūkiai kuria paskatas priimti skubius sprendimus. Socialinis verslas atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas bei integruojant pažeidžiamas visuomenės grupes į darbo rinką, užtikrinant pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Socialinio verslo dėka gali būti minimalizuojami ekonominės krizės padariniai įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir ekosistemose, - teigia ekspertai. Šio sektoriaus organizacijos pralenkė kitus sektorius ir sukūrė virš 12 proc. darbo vietų ES, kartu spręsdamos pagrindines visuomenei kylančias problemas, o Europos Sąjungoje virš 13 milijonų žmonių dirba socialinės ekonomikos įmonėse.
Lietuvoje socialinio verslo plėtrai keliami specifiniai iššūkiai. Pastebimas susiskaldymas, stabilumo ir skaidrumo trūkumas priimant su socialiniu verslu susijusius sprendimus; ES investicijų paraiškų vertinimo ir administravimo sistema laikoma per sudėtinga ir biurokratinė; trūksta finansinių priemonių socialiniams startuoliams išbandyti socialinę inovaciją. LISVA teigia, kad reikia aiškesnio teisinio statuso, daugiau strateginio valstybės požiūrio į socialinį verslą ir stipresnių finansavimo priemonių. Socialinis verslas Lietuvoje taip pat siekia stiprinti kultūrinį pamatus, kurti socialinį identitetą ir įtraukti daugiau piliečių į tvarias veiklas.
Socialinis verslas Lietuvoje: tikslai, veiklos modeliai ir poveikio matavimas
Poveikio matavimas yra vienas iš svarbiausių kriterijų socialiniam verslui, nes tik taip galima įvertinti, ar įgyvendinamos misijos pokytis yra realus ir ilgalaikis. Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) ir EBPO atlikti tyrimai pabrėžia, kad dažnai šio sektoriaus įmonės pradžioje dar nematuoja poveikio, todėl reikia profesionalių žinių bei metodikų. Projektai „Pamatuotas žaliasis poveikis“ siekia įtraukti socialinius verslus žaliosios ekonomikos srityje į vertinimo procesus, kurti mokymų gidus poveikio matavimo ekspertams ir plėsti bendrą suinteresuotųjų asmenų gebėjimus matuoti poveikį.
Interneto kultūra ir socialiniai tinklai keičia visuomenės informavimo ir nuomonių formavimo mechanizmus. Internetinės televizijos augimas ir platformų gebėjimas kurti bendruomenes suteikė stafiją įvairovės, įtraukties ir švietimo kąsnius, tuo pačiu gerindami poveikio matavimo praktikas ir skatinimą socialiniam verslui ugdyti vertę. Socialinis poveikis išreiškiamas per darbo vietų kūrimą, pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką, aplinkosaugines iniciatyvas ir bendruomenių stiprinimą. Tačiau digitalinės platformos taip pat kelia iššūkių: duomenų rinkimas, privatumo apsauga, dezinformacijos rizika ir poveikio vertinimo sudėtingumas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- Poveikio matavimo reikšmė: verčiamasi kurti nuoseklias rodiklių sistemas, įtraukti įmonės misiją ir veiklas, nustatyti trumpo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio poveikio tikslus.
- Reglamentavimas ir institucijų parama: įtvirtinti SVV statuso įgijimo/netekimo tvarką, užtikrinti skaidrumą ir aiškumą verslo veikloje.
- Švietimas ir įgūdžių plėtra: įvadiniai mokymai komandai, SMART veiklų, įrankių ir metodikų naudojimas (TOC, LogFrame, Impact Canvas, KIP); tarptautinės rekomendacijos iš Europos Komisijos ir OECD.
- Verslo-modelių įvairovė: socialinis verslas kaip trukmės modelis, derinantis pelną ir socialinį poveikį, skatinantis įtraukti į bendruomenes ir pašalinti socialinę atskirtį.
- Regioninis bendradarbiavimas: tarptautinės praktikos pritaikymas Lietuvoje, partnerystės su užsienio patirtimis, įskaitant Daniją, Švediją, Latviją ir kt.
Internetinė televizija ir socialiniai tinklai parodo, kaip kultūra ir komunikacija keičiasi įtraukdamos kai kurias bendruomenes į naujus bendravimo modelius. Poveikio ilgaamžiškumas priklauso nuo gebėjimo įtraukti vietines bendruomenes, skatinti tvarias praktikas ir aiškiai komunikuoti tikslus, įsipareigojant tiek socialiniams, tiek ekonominiams rezultatams.
Geografiniai ir sektoriniai poveikiai: pavyzdžiai iš tarptautinės praktikos
Danijos įmonė Comeback-the company that creates facade elements from recycled wood-rengia ataskaitas apie socialinį bei finansinį poveikį visuomenei. Latvijos iniciatyva Burka siekia sumažinti pakuočių atliekas ir skatinti tausojantį vartojimą, matuodama poveikį per sutaupytas išlaidas ir resursus. Švedijos startuolis Folket Pops skiria vieną kroną iš kiekvieno parduoto ledų porcijos bičių išsaugojimui ir matuoja poveikį per lėšų dydį, kaip reformuojama žaliųjų iniciatyvų ekonomika. Lietuvoje Textale vykdo žiedinės mados veiklą: renka dėvėtus drabužius, paruošia juos antram naudojimui, parduoda ir kt.; jos poveikio matavimas stebimas didesnių tarptautinių organizacijų atžvilgiu. Tokios patirtys rodo, kaip naujosios laikmenos priemonės gali skatinti socialinį verslą ir teikti pridėtinę vertę bendruomenėms.
Regsingleton: „Regsedoje“ dirba 191 neįgalieji, įmonė skatina įdarbinimą su specialiais poreikiais, kurie kitu atveju galbūt neturėtų galimybių. Tokiu būdu socialinis verslas prisideda prie socialinės integracijos, mažina atskirtį ir formuoja įtraukesnę visuomenę. Panašiai ir Lietuvoje - socialinis verslas dažnai veikia vietos bendruomenėse, užtikrina ilgalaikį tvarumą per santykius su gyventojais, klientais ir partneriais.
Rekomendacijos augimui ir plėtrai
- Skatinti socialinių partnerių įtraukimą į sprendimų priėmimą: pasiūlyta Socialinio verslo taryba, kurioje dalyvautų valstybės institucijos, skėtinių organizacijų atstovai ir savivaldybių atstovai.
- Užtikrinti integraciją į nacionalinius ir ES dokumentus bei finansavimo planus, siekiant įtvirtinti socialinį verslą valstybės strategijose.
- Stiprinti finansines priemones startuoliams ir skatinti projektų eksperimentavimą bei testavimą, siekiant įvertinti tinkamumą konkrečiam kontekstui.
- Kurtis mentorystės tinklai ir investicijų skatinimas - siekiant plėtros, poveikio matavimo ir įgyvendinamų pokyčių.
- Formuluoti koordinuotą poveikio vertinimo metodiką, plėtojant nacionalinį ekspertinį žingsnį - nuo matavimo priemonių kūrimo iki mokymų gidų viešai prieinamumo.
Kviesdamas į ateitį: kas laukia socialinio verslo Lietuvoje
Šiuolaikinėje ekonomikoje socialinė atsakomybė tampa ne tik moraliniu imperatyvu, bet ir konkurenciniu pranašumu. Socialiniai verslai gali generuoti finansinę grąžą ir kurti teigiamą poveikį visuomenei, įtraukti į darbo rinką pažeidžiamas grupes, skatinti tvarias praktikas ir didinti paslaugų kokybę. Tarp vartotojų didėja sąmoningumas ir lojalumas, kai įmonės remia bendruomenes, socialinius verslus ar rūpinasi aplinkosauga. Tai stiprina įvaizdį, skatina lojalumą ir kuria ilgalaikę pridėtinę vertę visiems suinteresuotiesiems asmenims - nuo vietos bendruomenių iki tarptautinių rinkų.
Kito žingsnio gairės: ką gali padaryti verslas ir pilietinė visuomenė dabar
Norint sustiprinti socialinį verslą Lietuvoje, būtina skatinti teisinį statusą, aiškias reguliacijas ir įtraukią institucionalę paramą. Taip pat svarbu kurti infrastruktūrą, kuri užtikrintų poveikio matavimą, vėliau - sprendimų priėmimą ir plėtrą. Bendruomenės svarba didėja: vietos veiklos grupės, nevyriausybinės organizacijos ir verslas turi būti įtraukti į vieningą įgyvendinimo procesą. Tik tokiu būdu Lietuva gali kurti tvarią socialinę ekonomiją, užtikrinti darbo vietas, išsaugoti jaunimą miestuose ir regionuose bei auginti bendrą gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #verslo #poveikis #visuomenei