Socialinė psichologija - tai mokslo sritis, padedanti mums suprasti, kaip mūsų mintys, emocijos ir elgesys priklauso nuo kitų žmonių, visuomenės normų bei socialinių sąveikų. Dažnai net nesusimąstome, kokią įtaką socialinė aplinka daro mūsų kasdieniams sprendimams: nuo paprastų pasirinkimų, ką apsirengti ar ką valgyti, iki svarbių gyvenimo sprendimų, tokių kaip profesijos ar partnerio pasirinkimas. Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės suvokia vieni kitus, kaip formuojasi nuostatos, stereotipai, kaip vyksta įtikinėjimas ir kaip grupės veikia individą. Ši disciplina padeda mums suprasti, kad žmogaus sprendimai retai būna visiškai racionalūs ar izoliuoti. Net paprasti pasirinkimai dažnai atspindi socialinį kontekstą, kuriame gyvename.
Vienas pagrindinių socialinės psichologijos objektų - tai socialinis poveikis. Tai procesas, kurio metu vieno ar kelių žmonių elgesys, nuostatos ar įsitikinimai keičiasi dėl kitų žmonių įtakos. Konformizmas reiškia asmens polinkį prisitaikyti prie grupės normų, net jei jos prieštarauja asmeninėms pažiūroms. Paklusnumas - kita socialinio poveikio forma, kai individas vykdo autoriteto nurodymus. Grupės struktūra, tarpusavio santykiai ir siekiai gali stipriai paveikti individų sprendimus. Žmonės dažnai elgiasi drąsiau ar impulsyviau būdami grupėje nei vieni. Šis reiškinys vadinamas socialine skatinimo arba „minios efekto“ išraiška.
Socialinė psichologija nagrinėja, kaip formuojasi mūsų nuostatos - ilgalaikės mintys, emocijos ir elgesio tendencijos tam tikrų objektų ar reiškinių atžvilgiu. Įtikinėjimo teorijos, tokios kaip Elgesio pokyčių modelis ar Dvigubo apdorojimo teorija, parodo, kad žmonės gali būti paveikti per racionalius argumentus arba per emocinius, net nesąmoningus signalus. Socialinė tapatybės teorija teigia, kad mūsų savęs suvokimas iš dalies formuojasi per priklausymą tam tikroms grupėms. Mes linkę vertinti pasaulį kategorijomis „mes“ ir „jie“.
Nors dažnai manoma, kad sprendimus priimame remdamiesi logika, socialinė psichologija rodo, kad emocijos atlieka esminį vaidmenį. Jos padeda greitai įvertinti situaciją, bet tuo pačiu gali skatinti impulsyvias reakcijas. Pavyzdžiui, baimė gali paskatinti vengti rizikos, o džiaugsmas - priimti spontaniškus sprendimus. Socialinės psichologijos žinios gali būti itin naudingos tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Ji padeda suprasti, kaip kiti mus veikia, ir leidžia sąmoningiau reaguoti į socialinį spaudimą bei informaciją. Dažnai tai pasireiškia tuo, kad priimate sprendimą vien dėl to, jog „taip daro visi“.
Augant technologijų įtakai ir informaciniam triukšmui, socialinės psichologijos principai tampa dar svarbesni. Jie padeda atpažinti, kaip socialinės medijos formuoja mūsų nuostatas, kaip algoritmai manipuliuoja mūsų emocijomis ir kaip išlaikyti kritinį mąstymą skaitmeniniame pasaulyje. Socialinė inžinerija, kitaip tariant, manipuliavimas žmonių psichologija plinta kaip priemonė vykdyti nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Dažniausiai ji naudojama sukčiavimui, kuriuo siekiama iš žmonių išvilioti konfidencialius duomenis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginus 2018 ir 2019 metus pasitikėjimas elektroninio bendravimo su viešosiomis institucijomis saugumu Lietuvoje išaugo. Praėjusiais metais elektroninio bendravimo saugumui pasitikėjo 64 proc. apklaustųjų, 16-74 m., kai užpernai - 57 proc. Tuo pačiu atkreiptina dėmesį į veiksmus, kurių imasi sukčiai: išgaudami asmens duomenis, apvogdami sąskaitas, įtikinėdami įvykdyti neteisėtą veiklą. 2019 m. rugsėjį atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 76 proc. apklaustųjų vyresnių nei 56 m. drovisi prašyti pagalbos dėl išmaniųjų įrenginių ir interneto klausimų. Todėl tokio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių taikiniu.
Kad būtų skaitmeninė sauga, rekomenduojama registruotis į skaitmeninio raštingumo mokymus bibliotekose. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ duomenimis, nuo 2019 m. gegužės šiuose mokymuose dalyvavo daugiau kaip 38 tūkst. žmonių. Svarbu saugoti ir prisijungimo duomenis - vartotojo ID, slaptažodžiai, PIN kodai - ir jų nesaugoti kartu su mokėjimo priemonėmis. Griebti juos ir atsakyti už juos užsieniečiams ar nepažįstamiems asmenims yra kaip atiduoti namų raktus. Grėsmėms įtikti sukčiai naudoja netikrą svetainę, SMS žinutes ir el. laiškus, kurie imituoja finansų įstaigas ar institucijas. Grįžtant prie prevencijos: būtina naudoti antivirusines programas, būti skeptiškiems dėl įtartinų pasiūlymų ir neatlikti veiksmų, kurių neatskaitote.
Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Saugesnio interneto diena. Lietuva paminės šią dieną ir vasario 10-15 d. vyks akcija „Saugesnio interneto savaitė 2020“ mokyklose ir bibliotekose. Vienas iš akcijos partnerių - projektas „Prisijungusi Lietuva“ - suteiks dėmesio internetiniams sukčiams ir patarimų, kaip apsisaugoti. Tiesioginę diskusijos transliaciją planuojama vasario 11 d. 11 val. Ši tema ypač aktuali paauglystėje, kai socialinis gyvenimas tampa identiteto dalimi ir kai paaugliai kartais patiria ne tik emocinį iššūkį, bet ir fizinius simptomus, tokius kaip pilvo ar galvos skausmai, kai reikia dalyvauti socialiniuose renginiuose ar pristatyti darbus.
Socialinis nerimas - tai sutrikimas, kai baimė yra nuolatinė, neproporcinga ir riboja kasdieninį gyvenimą. Jo simptomai apima mintis, kad bus įvertintas neigiamai, kūno reakciją į pavojų, bei vengimą ar atkaklų bandymą išvengti situacijų. Emociniai simptomai dažnai susiję su baime būti sukritikuotam ar pažemintam. Anticipacinis nerimas reiškia, kad kančia prasideda gerokai prieš konkretų įvykį, o tai lemia prastą miegą, sunkų koncentravimą, dirglumą. Tokios įtampos pasekmės gali būti platus socialinis nerimas, kuris riboja gebėjimą reikštis viešai ar dalyvauti grupėse.
Diagnozė nustatoma pagal visumą: dažnumas, trukmė, intensyvumas, vengimo mastas ir poveikis kasdieniam funkcionavimui. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į simptomų stiprumą ir gyvenimo kontekstą. Dažnai pakanka psichoterapijos, kai kuriems - derinys su vaistais. KET (kognityvinė elgesio terapija) padeda suprasti ryšį tarp minčių, kūno reakcijų ir elgesio. Joje mokomasi atpažinti automatines išvadas apie kitų nuomonę, tikrinti jų realumą, mažinti per didelį savęs stebėjimą ir laipsniškai grįžti į vengtas socialines veiklas. Vaistai nėra magiškas sprendimas, bet gali sumažinti nerimo intensyvumą, kad žmogus galėtų efektyviau gydytis ir grįžti į kasdienes situacijas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Kasdienė savipagalba gali būti svarbi tarpinė priemonė tarp terapijos sesijų. Praktiniai pratimai, pavyzdžiui, lėtas kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas, dėmesio grįžimas į aplinką, trumpas įsižeminimas - padeda sumažinti kūno sužadinimą prieš socialinę situaciją ar po jos. Pamažu laipteliais reikėtų planuoti kopėčias nuo lengviausios iki sunkiausios situacijos: nuo trumpų klausimų parduotuvėje iki pokalbio su nepažįstamuoju, vėliau - pasisakymo grupėje. Svarbiausia - kartojimas, ne tobula atlikimo kokybė. Kai kuriems žmonėms vengimas pradžioje atrodo protingas saugumo signalas, tačiau ilgainiui įtaka didėja ir baimė plinta į kitas gyvenimo sritis, įskaitant studijas ar darbą.
Paauglystėje socialinis nerimas gali būti ypač jautri identiteto dalis: vaikas ar paauglys gali būti ne itin prisitaikantis, bet iš tiesų gyvena su baime būti sugėdintam ar išjuoktam. Kai kurie simptomai gali būti suprantami kaip tingumas ar užsispyrimas. Padėti galima keliomis paprastomis, bet labai svarbiomis priemonėmis: kalbėtis apie vaiko jausmus be spaudimo, neperkrauti juo visų sudėtingų socialinių veiksmų, kartu planuoti mažus žingsnius, pagirti už pastangas ir bendradarbiauti su mokykla, kad vaikas gautų palaikančią aplinką. Jei socialinis nerimas labai riboja gyvenimą, vaistai gali būti svarbi pagalba.
SOCIALINIAI TINKLAI, darbdaviai ir darbuotojai juose. Pokalbis su Karoliu Rimkumi
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #kas #yra #socialine #facilitacija