Ar jus žavi, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje? Jei taip, galbūtu norėtumėte aukštojo mokslo lygiu studijuoti socialinės psichologijos pagrindus. Kasdieniai žmonių tarpusavio santykiai padeda suprasti socialinio elgesio dėsningumus. Dauguma žmonių mėgaujasi laiku su draugais ar šeima, nes mes visi esame socialios būtybės. Net ir labai intravertiški asmenys kartais mėgsta pabendrauti su artimais žmonėmis. Tačiau ar kada susimąstėte apie savo socialines sąveikas, arba apie tai, kaip bendrauja jūsų draugai? Socialinis elgesys išties intriguojantis. Norime suprasti, kodėl vienoje grupėje sakome ar darome vienus dalykus, o kitoje - visai kitus. Psichologai daugelį metų tyrinėja socialinį elgesį, kad atsakytų į klausimus, susijusius su mūsų tarpusavio santykiais. Todėl šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinis elgesys, kokios geriausios knygos padeda ją suprasti ir kokiose Lietuvos aukštosiose mokyklose galima studijuoti šią sritį tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių studijų formatu.
Socialinio elgesio apibrėžimas ir pasireišymas
Socialinis elgesys yra esminis žmogaus gyvenimo aspektas, apimantis įvairias sąveikas ir reakcijas į kitus asmenis bei socialinę aplinką. Šiame straipsnyje išnagrinėsime socialinio elgesio apibrėžimą, jo pasireiškimą skirtingose situacijose, įtaką asmeniniam gyvenimui ir galimus gydymo būdus, taip pat aptarsime kitus svarbius socialinės psichologijos aspektus.
Kas yra socialinis elgesys?
Socialinis elgesys - tai individo, tam tikros grupės ar bendruomenės elgsena, veiksmai ar manieros bendraujant su kitais žmonėmis. Iš esmės, tai yra atsakas į tai, kas tam tikroje kultūroje yra priimtina ir nepriimtina, ko reikalaujama iš žmogaus. Socialinis elgesys lemia, kaip tarpusavyje sąveikauja individai, tam tikros socialinės grupės ar visuomenės. Socialinis elgesys yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, apimanti tiek sąmoningas, tiek nesąmoningas reakcijas į kitus žmones.
Socialinio elgesio pasireiškimo formos gali būti įvairios, priklausomai nuo situacijos ir individo asmeninių savybių. Vienas iš dažnų reiškinių yra socialinis nerimas.
Socialinis nerimas
Socialinis nerimas yra nerimas, kylantis socialinėse situacijose. Taip pat gali būti difuzinis, kai nerimą sukelia dauguma socialinių situacijų už įprasto žmonių rato ribų. Dažniausiai sukeliami skundai: nerimas dėl kasdienės veiklos, susijusios su kitais žmonėmis; socialinės veiklos vengimas; akių kontakto vengimas; nuolatinis nerimas dalyvaujant veiklose; mintys, kad kiti visą laiką stebi ir vertina; baimė būti sukritikuotiems. Sunkumas atlikti dalykus, kai kiti stebi, ir kūno pojūčių katastrofizavimas yra taip pat dažni simptomai.
Taip pat skaitykite: Elgesys prieš mirtį katėms
Svarbu atskirti socialinį nerimą nuo įprasto nerimo: socialinis nerimas kyla konkrečiai dėl tarpusavio sąveikų, o įprastas nerimas - ateities įvykių baimė. Viešas kalbėjimas yra viena iš daugelio situacijų, kuriose gali pasireikšti socialinis nerimas. Nors daug žmonių turi viešo kalbėjimo baimę, tik apie 1% atitinka diagnostikos kriterijus.
Socialinis nerimas ir socialinė fobija nėra tas pats: apie 40% žmonių mano, jog turi socialinę fobiją, bet iš jų tik apie 12% serga. Drovumas dažnai įgimtas bruožas, kuris gali būti įgautas ir aplinkos veikiamas, tačiau drovumas nebūtinai virsta socialiniu nerimu. Efektyviausias socialinio nerimo gydymas - kombinuotas psichoterapijos ir medikamentinis gydymas, dažniau naudojama kognityvinė elgesio terapija (KET). Antidepresantai, dažniausiai SSRI grupės, dažnai yra veiksmingi. Socialinį nerimą turinčiam žmogui kyla sunkumų kasdienėse situacijose arba jis izoliuojasi, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus. Tačiau jei simptomai yra pavieniai, galima ir savipagalba, ir informacijos paieška internete, bei savipagalbos knygos ar seminarai.
Socialinė psichologija ir jos objektas
Socialinė psichologija - tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas. Ji remiasi objektyviais kriterijais ir dėsniais, jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais. Socialinė psichologija tiria socialinį žmogaus elgesį - santykius su kitais, grupių poveikį, nuostatas ir vertybes, ir tai lemia santykių eigą bei statusų hierarchiją grupėse. Ji nagrinėja tas žmogaus psichikos dalis, kurios nebūtų išryškėjusios, jei žmogus gyventų izoliuotai. Socialinės sąveikos įvyksta situacijose, kuriose dalyvauja daugiau nei vienas žmogus.
Socialinis vaidmuo
Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus elgiasi kaip kurios nors grupės narys, atlieka socialinį vaidmenį. Vaidmenys gali būti oficialūs ar neformaliai interpretuojami, ir jų atlikimas priklauso nuo priėmimo ar atmetimo jausmo. Vaidmens turinys apibrėžiamas kaip pageidaujamas, būtinas ar draudžiamas elgesys, o neapibrėžtumas dažnai sukelia stresą ir nesutarimus tarp skirtingų grupių. Vaidmenų konfliktai kyla dėl skirtingų kriterijų: pareigos, morale, saugaus jausmo. Dažnai sprendžiant konfliktus pasirenkamas vienas vaidmuo ir laikomasi jo vertybių.
Aš- Vaizdas ir savęs suvokimas
Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą bei vertinimą. Aš-Vaizdas formuojasi per interakcijas su kitais ir galimą savęs pažinimą. Aš-Vaizdas turi kelias dalis: idealusis Aš, faktiškasis Aš, parodomasis Aš, bei veidrodinis Aš. Parodomasis Aš yra tai, ką žmogus rodo kitiems siekdamas palankaus įspūdžio, o idealusis Aš ir faktiškasis Aš gali skirtis, didėjant gynybiškumui. Aš-Vaizdas gali būti lankstus, priklausomai nuo naujos informacijos ar potyrių. Skirtingose kultūrose Aš-Vaizdas gali būti skirtingas: Vakarų kultūroje dažnai akcentuojamas individualizmas.
Taip pat skaitykite: visuomeninė raida ir kooperacija
Socialinės aplinkos įtaka ir jos valdymas
Socialinė aplinka apima šeimą, artimą aplinką, socialinius ryšius bei darbo ir visuomenės normas. Ji diktuoja elgesio modelius, nuostatas ir sprendimų priėmimą. Šiuolaikinėje visuomenėje ypač išryškėja skaitmeninės aplinkos įtaka: informaciniai burbulai, algoritmų rekomendacijos ir socialinių tinklų poveikis mūsų nuostatoms. Emocijos taip pat dažnai priklauso nuo socialinės aplinkos: žmonės dažnai priima sprendimus remdamiesi jausmais. Socialinėje aplinkoje svarbi ir kultūrinė, ekonominė bei istorinė konteksto dalis, kurios derinys formuoja visuomenės požiūrį į įvairius reiškinius.
Kaip valdyti socialinės aplinkos įtaką? Patarimai: atsirinkite informacijos šaltinius, branginkite pozityvius santykius, lavinkite kritinį mąstymą, skatinkite atviros komunikacijos. Jei sprendimai priimami tik dėl pritapimo, aplinka gali per stipriai veikti. Žmogus yra sociali būtybė, todėl tam tikra bendravimo ir aplinkos įtaka visada egzistuos. Švietimas padeda suvokti socialinius procesus, mokytis analizuoti informaciją ir formuoti savarankišką nuomonę.
Socialinės aplinkos įtaka emocijoms
Emocijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų kasdienybėje: socialinė aplinka gali stipriai paveikti emocinį foną ir sprendimų priėmimą daugiau nei manome. Socialinė aplinka ateityje taps dar dinamiškesnė dėl technologijų ir globalizacijos: virtualios bendruomenės, dirbtinis intelektas ir rekomendacijų sistemos dažnai formuoja mūsų pasirinkimus.
Socialinės psichologijos studijos Lietuvoje
Jei domitės socialine psichologija ir norėtumėte studijuoti šią sritį, Lietuvoje yra keletas aukštųjų mokyklų, siūlančių psichologijos programas su socialinės psichologijos moduliais: Vilniaus universitetas (VU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Aprašomos programos apima socialinę įtaką, masių elgseną, organizacinę psichologiją, tarpkultūrinę komunikaciją bei socialinės psichologijos procesus.
Knygos ir šaltiniai socialinei psichologijai suprasti
Jei norite giliau suprasti socialinę psichologiją, rekomenduojama perskaityti šias knygas: „Socialinis gyvūnas“ (Elliot Aronson), „Lūžio taškas“ (Malcolm Gladwell) ir „Įtaka: mokslas ir praktika“ (Robert B. Cialdini). Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais akcentais:
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
| Knygos Pavadinimas | Autorius | Pagrindiniai Akcentai |
|---|---|---|
| Socialinis gyvūnas | Elliot Aronson | Žmogaus elgesio modeliai, motyvai ir veiksniai |
| Lūžio taškas | Malcolm Gladwell | Mažų socialinių detalių įtaka visuomenės pokyčiams |
| Įtaka: mokslas ir praktika | Robert B. Cialdini | Įtakos dėsniai ir pasidavimas socialiniam spaudimui |
Taip pat yra plėtojama Socialinės Kognityvinės Teorijos (SKT) temos, jos raida, principai ir taikymas įvairiose srityse: Švietime, Sveikatoje, Versle, Sporte, Psichoterapijoje. Pagrindiniai SKT elementai: abipusis determiavimas, stebėjimo mokymasis, savęs efektyvumas, lūkesčiai, tikslų nustatymas, savireguliacija ir moralinės atsakomybės mechanizmai. SKT kritika kelia klausimą apie emocijų ir nesąmoningų procesų įtraukimą bei socialinės aplinkos vaidmenį.
Socialinės psichologijos taikymas apima švietimą, sveikatą, rinkodarą, politiką ir darbo vadybą. EMOCIJŲ IR SOCIALINĖS APLINKOS SĄVEIKA, bei naujų technologijų įtaka formuoja mūsų kasdienes nuostatas ir elgesio modelius. Socialinės psichologijos procesai - tai ne tik abstraktūs teiginiai, bet ir praktinės gairės, padedančios kurti geresnes tarpusavio sąsajas.
Apibendrinimai
Socialinė psichologija tiria, kaip mūsų mąstymas, jausmai ir elgesys priklauso nuo kitų žmonių, visuomenės normų bei socialinių sąveikų. Ji padeda suprasti nuostatas, stereotipus, įtikinėjimą bei grupių dinamiką. Socialinėje aplinkoje susiformuoja mūsų vaidmenys, Aš-Vaizdas ir socialinė identifikacija. Studijų pasirinkimas Lietuvoje atveria galimybes įgyti žinių apie socialinį elgesį ir jo įtaką kasdieniam gyvenimui.