Senelių namai Lietuvoje tampa vis labiau populiarūs ir reikalingi. Tai įrodo ne tik laukiančių į juos patekti senelių eilės, bet ir nemažas skaičius žmonių, norinčių steigti šias įstaigas. Milžiniško pelno šis verslas tikrai neatneša, todėl tai daroma daugiau iš pašaukimo ir noro padėti ne tik seniems žmonėms, bet ir jų šeimoms.
Ką reiškia senelių namai ir kam jie skirti
Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Vienas iš galimų sprendimų - apgyvendinimas senelių globos namuose, kur užtikrinama saugi ir sveika aplinka, nuolatinė priežiūra. Senelių globos namai siūlo įvairiausias naudas, kurios skirtos palengvinti ir pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. Senjorų globos namai siūlo: apgyvendinimą, priežiūrą ir palaikomąjį gydymą, sveikatinimo paslaugas.
Kas gali gauti paslaugas Senelių namuose? Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus gyventojai. Gali būti teikiamos trumpalaikės (iki 6 mėn.) ir ilgalaikės (kol paslaugos reikalingos) socialinės globos paslaugos.
Kaip pradėti procesą: kreipimasis ir vertinimas
Kreipimasis į savivaldybę. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Senjoras ar jo artimasis gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybę ar elektroniniu būdu, naudojantis SPIS sistemos elektronine paslauga (www.spis.lt) ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui.
Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jei už ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas planuojama mokėti savo lėšomis, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į pasirinktus globos namus, kur paslaugų kaina bus apskaičiuota įstaigos patvirtintus įkainius.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Pagal nustatytą tvarką įvertinami asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
Specialiųjų poreikių nustatymas
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad pensinio amžiaus žmogus, jeigu jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, nėra laikomas nesavarankišku ar neįgaliu.
Kreipimasis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją ligoninės stacionare (pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas), kad būtų nustatyti asmens specialieji poreikiai, gali būti dar vienas neišvengiamas žingsnis, siekiant gauti valstybės ar savivaldybės finansuojamą vietą senelių globos namuose. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).
Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos poreikio.
Dokumentai ir procedūros
Pateikus prašymą, į asmens namus atvyksta socialinis darbuotojas ir įvertina poreikį. Be socialinio darbuotojo išvadų, reikės pateikti ir medicininius dokumentus. Svarbiausia yra šeimos gydytojo išduota pažyma (forma Nr. 027/a), kurioje nurodytos diagnozės, vartojami vaistai ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis, kuriomis galėtų užkrėsti kitus gyventojus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kupiškio Senelių Namus
Surinkus visus dokumentus, savivaldybės komisija priima sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo. Jei sprendimas teigiamas, išduodamas siuntimas į konkrečius globos namus. Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas asmeniui (globėjui, rūpintojui). Departamento siuntimo kopija pateikiama savivaldybei, priėmusiai sprendimą dėl socialinės globos asmeniui skyrimo.
Kainos ir finansavimo galimybės
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senjoro apgyvendinimas gali būti finansuojamas valstybės ar savivaldybės ir privačiuose senelių namuose, svarbu, kad globos įstaigą turėtų licenciją, leidžiančia verstis šia veikla.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Valstybiniuose ar savivaldybių pavaldumo globos namuose, o taip pat ir privačiose įstaigose, turinčiose sutartis su savivaldybėmis, mokėjimo sistema yra griežtai reglamentuota. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų savo gaunamų pajamų. Tai apima senatvės pensiją, šalpos pensijas ir kitas reguliarias išmokas.
Taip pat skaitykite: Romainių senelių namų atsiliepimai
Jei asmuo gauna tikslinę kompensaciją slaugos ar priežiūros išlaidoms padengti, 100 procentų šios kompensacijos taip pat skiriama globos įstaigai. Taigi, senjorui lieka 20 procentų jo asmeninių pajamų asmeninėms išlaidoms - vaistams, higienos reikmenims ar skanėstams.
Apgyvendinimo variantai: valstybės paskyrimas arba komercinė sutartis
Mes norime pas jus apgyvendinti savo senyvo amžiaus tėvą/motiną/senelį. Ar norite savo tėvą/motiną/senelį apgyvendinti savivaldybės paskyrimu ar tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga? Jei norite apgyvendinti savivaldybės paskyrimu, tuomet turėtų pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo kreiptis į savo seniūnijos socialinių paslaugų centrą, ten supildyti reikiamus dokumentus ir sulaukus savivaldybės sprendimo, kuris dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų bei gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima mūsų įstaigoje priimti ir apgyvendinti jūsų tėvą/motiną/senelį.
Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas.
Kaip pasirinkti tinkamiausius globos namus
Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Palyginti dar savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti jam sauskelnes. Ar žinome, kokias sąlygas tokiu atveju kels pasirinkti globos namai? Ar nenutrauks sutarties, motyvuodami sparčiu gyventojo sveikatos pablogėjimu, tinkamo personalo ir infrastruktūros trūkumu? Ar neprašys papildomo užmokesčio už priežiūrą? Ar globos namuose dirba pakankamai kompetentingų ir empatijos nestokojančių darbuotojų?
Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.
Daugumoje šeimų pokalbiai šia tema vis dar yra tabu. Tačiau dažniau pasitaiko situacijų, kai vaikai, eidami ilgesnių atostogų, nusprendžia vieną iš tėvų laikinai apgyvendinti globos namuose, kur jis gali tikėtis pagalbos kasdieniniame gyvenime. Namų pasirinkimas apsigyventi trumpam yra gera proga įstaigai pažinti senyvo žmogaus poreikius, o senoliui - pasiruošti ten gyventi nuolat.
Ko klausti apsilankant globos namuose
- Ar dirba psichologas, reabilitologas ir kitas medicinos personalas?
- Ar yra logopedo paslaugos ateinantiems po insulto ar traumos?
- Kokios maitinimo sąlygos: virtuvė vietoje ar iš tiekėjų?
- Kaip organizuojamas laisvalaikis ir užimtumas?
- Ar yra galimybė atsivežti asmeninių daiktų, baldų ar augintinių?
- Kaip sprendžiami konfliktai su kitais gyventojais ir ar įmanoma pakeisti kambarį ar kaimyną?
Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas. Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta.
Laisvalaikis, užimtumo terapija ir bendruomeniškumas
Ne mažiau svarbu yra globos namų gyventojų užimtumas. Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius. Savo globos namų gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą.
Didžiausios globos namų negandos yra nuobodulys, vienatvė ir džiaugsmo stoka. Patalpos, aplinka (sodas, terasa, parkas, artumas iki miško) vaidina didelį vaidmenį užtikrinant gyventojų komfortą. Mūsų globos namuose buvimas gryname ore privalomas (žinoma, tiems, kam leidžia sveikata). Pasivaikščiojimas gerina nuotaiką ir bendrą nusiteikimą. O kai kurie gyventojai turi pareigą pasivaikščiojimų metu lydėti savo kaimynus, tai labai padeda bendruomeniškos atmosferos kūrimui, žmonės jaučiasi reikalingi.
Problemos ir iššūkiai sektoriuje
Aiškiai matosi, kad senelių priežiūros problema yra. Logiška, kad iniciatyvos ją spręsti turėtų būti visokeriopai palaikomos valstybės. Žvelgiant formaliai, arba taip, kaip greičiausiai į viską žiūri su statyba susijusius teisės aktus kuriantys žmonės, viskas čia atrodo neblogai - juk tai namai, kuriuose gyvena seneliai, vadinasi gyvenamieji. Tačiau geriau įsigilinus į situaciją išryškėja viena problema - senelių namai, kaip ir prieglaudos ar vaikų namai, nėra pats pelningiausias verslas.
Daugiabučių statybai tinkami sklypai su visomis susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis paprastai yra brangūs, ypač kalbant apie didžiuosius miestus. Be to, senelių namams geriausia rami, graži ir gamtoje esanti vieta. Tai reiškia, kad jiems netgi labiau tiktų miesto pakraštys ar netgi užmiestis. Kyla dar viena problema - teritorijų planavimo dokumentuose pakankamai retai leidžiama daugiabučių statyba tokiose vietose. O jei ir leidžiama, sklypai su visomis susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis, ir dar gražioje vietoje, kuriuose galima pastatyti daugiabutį namą, bus pernelyg brangūs.
Rinkoje yra gana nemažai sklypų, kuriems leidžiamas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas. Visuomeniniams pastatams skirtame sklype galima statyti gydymo paskirties pastatus, kurie STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra aprašyti kaip pastatai gydymo tikslams. Taigi, kyla klausimas - jeigu visuomeniniams pastatams skirtame sklype leidžiama statyti socialinę infrastruktūra, tokią kaip sanatorija ar slaugos namai, kodėl negalima būtų leisti statyti ir senelių namų? Visuomeninės paskirties teritorijose žemė yra nepalyginamai pigesnė, kadangi nėra tokia paklausi. Taip pat yra gana nemažas tokių sklypų pasirinkimas.
Apie tai, kaip priimti teisingą sprendimą dėl artimo žmogaus apgyvendinimo globos namuose, mintimis dalijasi ir globos namų įkūrėjai bei vadovai. Globos namų dažniausiai ieškoma suvokus, jog patys nepajėgsime pasirūpinti artimu žmogumi, jei neatsisakysime darbo, karjeros, šeimos reikalų. Sprendžiame dilemą: jei patys slaugysime insulto ar kitos ligos, negalios ištiktą ligonį ar dėl senatvės negalintį judėti tėvą ar motiną, kas uždirbs pinigus šeimai išlaikyti?
Dažnos problemos globos įstaigose
Kokybiškas maistas globos namuose yra labai svarbu. Vienos įstaigos turi savo virtuves, kuriose paruošia visus patiekalus. Kitose gaminami tik pusryčiai ir vakarienė, bet yra ir tokių, kurios naudojasi viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis. Tai nebūtinai reiškia prastesnį maitinimą, tačiau artimiesiems visada verta pasiaiškinti, kur maistas gaminamas ir kiek tam skiriama pinigų.
Labai svarbu, kad maistas atitiktų gyventojo poreikius, ypač jei jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, serga cukriniu diabetu. Mes dažnai prašome artimųjų, kad praneštų mūsų darbuotojams apie atvežtą maistą, vaišes. Neretai jie būna pirkti prekybos centruose. Artimieji po vaišių ritualo išvyksta, o globos namams lieka diabetu sergantis ar viduriuojantis ligonis su pablogėjusia savijauta.
Kita problema - laisvalaikio organizavimas. Deja, ne visos įstaigos gali užtikrinti tinkamą laisvalaikį ir aplinką, kai kurių globos namų gyventojai rudens ir žiemos mėnesius praleidžia uždarai. Dažniausiai tai aiškinama rūpinimusi jų saugumu, pvz., kad nepaslystų, nenukristų ant apledėjusio kelio ar terasos. Tačiau senjorai, kurie stokoja saulės ir gryno oro, labiau kenčia nuo depresijos, jų sveikata gali smarkiai pablogėti.
Kontrolė, pasitikėjimas ir komunikacija
Visiškai suprantama, kad šeimai rūpi, ar jos artimajam globos namuose gerai, ar tinkamai juo pasirūpinama. Tačiau rūpestis neturėtų virsti nepagrįsta globos įstaigos darbuotojų kontrole. Papildoma įtampa visada susijusi su negatyviom emocijom. Jei patikėjote mums artimą žmogų, prašome mumis pasitikėti. Globos įstaigas nuolat tikrina 9 inspekcijos, visada paisoma jų reikalavimų. Mes atviri konstruktyviam dialogui su visais, visada yra galimybė pasiaiškinti, pareikšti norus, pageidavimus.
Mes atsakome už viską, kas vyksta globos namuose. Gyvename su jūsų artimuoju 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir žinome, ką ir kaip daryti, kad jam būtų geriau. Jei artimas žmogus kažko prašo artimųjų, suvokime, kad pirmiausia jis prašosi dėmesio, kurio poreikis gali turėti įvairias išraiškas, dažnai - materialias. Tiesiog dažniau lankykime savo artimuosius, labiausiai jie pasigenda bendravimo su šeimynykščiais.
Alternatyvos ir papildomos paslaugos
Yra ir kitų socialinių paslaugų formų: Savarankiško gyvenimo namai skirti iš dalies nesavarankiškiems senyvo amžiaus ir neįgaliesiems asmenims, kuriems nereikia intensyvios nuolatinės priežiūros, tačiau reikalinga socialinio darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo pagalba ugdant socialinius įgūdžius.
Taip pat teikiamos paslaugos pagalbos į namus, dienos socialinės globos asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugos šeimoms. Laikino atokvėpio - iki 720 val. per metus (dėl vieno prižiūrimo asmens). Dienos socialinės globos asmens namuose paslauga teikiama iki 40 val. per savaitę asmenims su negalia, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Praktiniai patarimai šeimoms
Sprendimas persikelti į senelių namus dažnai būna emociškai sunkus tiek pačiam senjorui, tiek jo artimiesiems. Tai nėra tik gyvenamosios vietos pakeitimas; tai gyvenimo būdo lūžis. Atviras pokalbis yra būtinas. Nereikėtų senjorui meluoti, kad jis vežamas į „sanatoriją“ ar „ligoninę trumpam patikrinimui“. Toks melas vėliau sukelia didelį nepasitikėjimą ir pyktį.
Praktinėje pusėje - svarbu tinkamai atrinkti daiktus. Dauguma globos namų leidžia ir net skatina atsivežti asmeninių daiktų: mėgstamą fotelį, nuotraukų rėmelius, radijo imtuvą ar televizorių, knygas. Tai padeda sukurti namų jaukumo jausmą naujoje, svetimoje aplinkoje.
Statistiniai ir socialiniai aspektai
Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje kas trečias Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus. Apklausų duomenimis, 40 proc. 55-64 m. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos reikalingą giminaitį. Vos 12 proc. lietuvių sutiktų būti slaugomi globos namuose. 58 proc. apklaustųjų Lietuvoje nori būti slaugomi giminaičių savo namuose, 12 proc. - slaugomi savo namuose profesionalių slaugytojų, ir tik 5 proc. norėtų vykti į globos namus.
Kaip sutrumpinti laukimo eilę ir pagerinti prieinamumą
Viena didžiausių problemų Lietuvos socialinės globos sistemoje - laukimo eilės. Į populiarius, geriausią reputaciją turinčius valstybinius senelių namus eilėje gali tekti laukti nuo kelių mėnesių iki metų ar net ilgiau. Sprendimas yra paslaugų pirkimas iš privačių įstaigų. Jei savivaldybė nustato, kad asmeniui reikalinga ilgalaikė globa, bet savo pavaldumo įstaigose vietų neturi, ji gali (ir privalo) pasiūlyti alternatyvą.
Tačiau čia yra niuansas: privačių namų kaina dažnai viršija savivaldybės nustatytą maksimalų įkainį. Susidariusį skirtumą turi padengti pats asmuo (iš likusių 20% ar santaupų) arba jo artimieji. Pagal Lietuvos įstatymus, vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus. Tačiau skiriant valstybės finansuojamą globą, savivaldybė pirmiausia vertina paties senjoro pajamas. Jei jų neužtenka padengti globos kainai, savivaldybė dengia skirtumą.
Kaip pasiruošti vizitui į globos namus
Apsilankymo metu verta atkreipti dėmesį į kambarių dydį, vonios pritaikymą, laisvalaikio galimybes, personalo kompetenciją ir higienos sąlygas. Žinoma, svarbu aptarti kylančius klausimus, pvz., kas nutiks, jei gyventojo sveikata labai pablogės, ar bus užtikrinta nuolatinė slauga, ar bus papildomas apmokėjimas už tokią priežiūrą.
Apie mitus ir realybę
Visuomenėje senstant, klausimas apie orią senatvę ir tinkamą priežiūrą tampa vis aktualesnis. Daugelis šeimų susiduria su dilema, kai garbaus amžiaus artimiesiems prireikia nuolatinės slaugos ar globos, kurios namų sąlygomis užtikrinti nebeįmanoma. Tokiu atveju socialinės globos namai tampa viena iš realiausių išeičių.
Tačiau viešojoje erdvėje sklandantys mitai apie „valdiškus namus“ ir dideles kainas dažnai sukelia nerimą. Svarbu suprasti, kad Lietuvoje egzistuoja mechanizmai, leidžiantys gauti valstybės ir savivaldybių finansuojamą globą, kuri žmonėms dažnai vadinama „nemokamais senelių namais“, nors tikslesnis terminas būtų - kompensuojama arba subsidijuojama globa. Pirmiausia būtina išsklaidyti mitą, kad socialinė globa gali būti visiškai nemokama visiems. Lietuvoje galioja solidarumo principas ir aiškiai apibrėžta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka.
Kaip išvengti netinkamo pasirinkimo
Atsitiktinio pasirinkimo spąstai - tuos, kurie ieško pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos, sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes. Vieni įsivaizduoja globos namus pagal amerikietiško kino vaizdus. Kita grupė - tai asmenys, kuriems globos namai vis dar siejasi su buvusios santvarkos vadinamosiomis prieglaudomis. Trečioji grupė - tai žmonės, kurie nežino, ko tikėtis iš pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos. Bet visos šios grupės turi bendrą bruožą - jų sprendimai daugiau ar mažiau yra atsitiktiniai, neapgalvoti iš anksto.
Neišsipildę lūkesčiai ar nesusipratimai dažnai kyla dėl taisyklių nesupratimo: globos namuose griežtai draudžiama vartoti alkoholį. Mums kartais atrodo, kad artimieji, atveždami alkoholį, bando užmaskuoti retus apsilankymus. Mūsų darbuotojų atsakymas artimiesiems būna vienas: ar globodami artimąjį savo namuose irgi vaišintumėte jį alkoholiu, nepaisydami jo ligų ir negalavimų?
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos
Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija, apsilankiusi keliuose globos namuose, pamatė prieštaringą vaizdą. Pirmajame komisijos sustojimo taške - Antavilių pensionate - gyvena 265 žmonės. Para čia kainuoja nuo 60 iki 85 litų, taigi mėnesinis mokestis - nuo 1800 litų. Jei senelis turi turto, už gyvenimą jis susimoka 1 proc. nuo savo turto vertės. Jei turto nėra, atiduoda 80 proc. pensijos, pašalpą, o likusią sumą globos namams už jį moka savivaldybė.
Kitas pavyzdys - privati įstaiga „Sevilis“. Kadangi tai privati įstaiga, valstybė pragyvenimo čia nepadengia. Didžioji dauguma šių namų klientų - prikaustyti prie lovos. Dauguma jų vaikų - emigravę. Ne visur gyvenimo sąlygos yra idealios; kai kuriuose globos namuose patalpos, įranga ir lovos gali būti ne visai pritaikytos sunkiai neįgaliesiems.
Ką daryti šeimai ruošiantis priimti sprendimą
Jeigu savo šeimoje, giminėje turite artimųjų, kuriems ateityje bus reikalinga globa ir priežiūra, reikia pagalvoti apie jų gyvenimą globos namuose, kurie užtikrina kokybišką gyvenimą senatvėje. Rekomenduojama: iš anksto aptarti temas su būsimu gyventoju, apsilankyti keliuose namuose, lyginti meniu, užimtumą, medicinines paslaugas, reikalavimus dėl asmeninių daiktų ir vizitų, bei pasitikrinti licencijas ir savivaldybės ar kitų institucijų suteikiamas rekomendacijas.
| Aspektas | Ko teirautis |
|---|---|
| Maitinimas | Ar maistas gaminamas vietoje, ar iš tiekėjo; specialūs meniu (diabetas) |
| Medicininė priežiūra | Ar yra nuolatinis medicinos personalas, reabilitologas, logopedas |
| Užimtumas | Ar organizuojami užsiėmimai, laisvalaikis, gydomosios veiklos |
| Aplinka | Ar yra sodas, pasivaikščiojimo takai, ryšys su miestu |
Patekimas į valstybės finansuojamus globos namus yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir žinių, tačiau tai yra teisėta ir oriai senatvei užtikrinti skirta socialinė garantija.