Susirgę darbuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas. Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Darbuotojas suserga. Susirgęs darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti.
Kaip ir per kiek laiko pranešti apie nedarbingumą
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas turi bendradarbiauti su darbdaviu ir laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti darbo sutarties vykdymą. Nors teisės aktai nenustato tikslaus termino, per kiek laiko reikia pranešti, tai turėtų būti daroma protingais terminais - gavus informaciją iš gydytojo apie ilgalaikį nedarbingumą arba supratus, kad sveikimas truks ilgiau nei tikėtasi. Jei darbuotojas nesilaiko informavimo pareigos, darbdavys gali laikyti tai darbo pareigų pažeidimu.
Jei darbuotojas yra užsienyje, jie turi pranešti apie susirgimą per 24 valandas. Darbuotojas taip pat turi būti prieinamas. Ar darbuotojas suserga atostogų metu? Taisyklės galioja ir tada. Net atostogų metu darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą.
Kaip pranešimas turi būti organizuotas ir įtvirtintas įmonėje
Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali pranešti apie nedarbingumą. Kai kuriose darbo srityse gali būti sudaryta kolektyvinė sutartis. Juose gali būti susitarimų dėl pravaikštų.
Darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos sergant
- Tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teises ir pareigas, kai įvyksta pravaikštos.
- Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija.
- Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos.
- Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį.
Darbdavio informavimo ir veiksmų prievolės
Darbdavys turi nurodyti, kaip pranešti apie ligą, ir gali inicijuoti konsultacijas dėl pravaikštų. Jei darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis, pavyzdžiui, kelis kartus neatvyksta į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą, darbdaviui gresia nuobauda iš UWV (užnelyje minima kaip galimas pasekmės pailgėjęs atlyginimo mokėjimas ligos metu iki trejų metų).
Taip pat skaitykite: Darbuotojo atleidimas ir kompensacija
Atlyginimo mokėjimas ligos metu: trukmė ir procentai
Iš esmės darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių). Po dvejų metų tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas nutrūksta ir darbuotojas gali gauti WIA išmokas. Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas? Tada darbdavys privalo laikytis.
Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Darbuotojas turi bendradarbiauti su darbdaviu ir laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti darbo sutarties vykdymą.
Atostogos ir ligos
Sergančiam darbuotojui sukaupiama tiek atostogų, kiek ir nesergančiam darbuotojui, kuris gali atostogauti ligos metu. Tačiau tam darbuotojas turi prašyti darbdavio leidimo. Patiems tai įvertinti negali būti lengva. Todėl darbdavys gali paprašyti įmonės gydytojo patarimo. Įmonės gydytojas gali nustatyti, kiek tos atostogos prisideda prie sergančio darbuotojo sveikatos.
Bendradarbiavimo pareiga ir pasekmės nebendradarbiaujant
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Patarimas yra pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką.
Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą. Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija bei kontrolės įsipareigojimus. Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas (BW 7:629-3 str.).
Taip pat skaitykite: Ligos išmokos gavimo tvarka dirbant pagal individualią veiklą
Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Tokiu atveju darbuotojui vis tiek bus mokamas visas atlyginimas, jei jis laikysis stebėsenos reikalavimų. Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą išnyksta. Darbuotojas vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus. Sustabdžius darbo užmokestį, darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį. Tik jos mokėjimas laikinai sustabdomas, kol jis vėl įvykdys savo įsipareigojimus.
Nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis) ir pratęsimas
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Laikinojo nedarbingumo trukmę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir gydymo eigą. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Kas daryti, jei gydymas trunka ilgiau ir grėsmė darbo sutarties nutraukimui
Kaip turėtų elgtis darbuotojas, sužinojęs, kad gydymas ir sveikimas truks ilgiau? Nors laikinas nedarbingumas savaime neįrodo, kad negalite dirbti nuolat, darbuotojas turi pranešti darbdaviui apie ilgalaikį nedarbingumą ir bendradarbiauti. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbdavys turi teisę prašyti medicininio pagrindimo.
Jei darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas vis dar turi nedarbingumo pažymėjimą, jo atleidimas nukeliamas iki pasveikimo. Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų vadovas
Procedūros konfliktų atveju ir darbo sutarties nutraukimas
Ar darbdavys ir darbuotojas nesutaria, ar yra noras nutraukti sutartį su darbuotoju? Tada dažniausiai seka pokalbis dėl sutarties nutraukimo. Ar tai nepasisekė? Tada darbdavys prašys apylinkės teismo nutraukti sutartį su darbuotoju. Ar darbuotojas vis dar serga, kai baigiasi darbo sutartis? Tada darbdavys nebeturi mokėti jiems atlyginimo.
Įspėjimo terminai ir išeitinės išmokos
Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą? Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis - 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Praktiniai patarimai darbdaviams: kaip elgtis, kai darbuotojas neatvyksta ir nepraneša
Jeigu darbuotojas savaite savavališkai neina į darbą ir nepaaiškina priežasčių, darbdavys turi teisę žymėti pravaikštas. Rašote raštą (registruotą laišką), kad darbuotojas praneštų priežastis, kodėl neatvyksta į darbą iki nustatytos datos (duodate terminą). Jeigu iki tos dienos darbuotojas nepraneš, darbdavys gali imtis drausminių priemonių arba atleisti iš darbo už pravaikštas pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d.
Sodra apie darbuotojo neatvykimus pranešti reikėtų, kai sužinoma apie neatvykimo priežastis arba kai pateiktas nedarbingumo pažymėjimas. Sodrai pranešti darbdavys gali, kai sužino priežastis. Darbuotojui neinformavus darbdavio, darbdavys nežino, kad jis turi nedarbingumo pažymėjimą - todėl būtina reikalauti darbuotojo informuoti iš anksto.
Duomenų apsauga ir informacijos apie sveikatą tvarkymas
VDAI nurodo, kad sveikatos duomenis tvarkyti ir rinkti yra draudžiama, bet yra tam tikros išimtys. Jeigu darbdavys nori gauti su darbuotojo nedarbingumu susijusią informaciją, jis turi tai pagrįsti rašytiniu prašymu, nurodydamas teisinį pagrindą, informacijos apimtį ir jos naudojimo tikslus. Be to, darbuotojas tam turi būti davęs sutikimą. Be jo sutikimo tvarkyti konfidencialią informaciją apie jį galima tik tada, kai tokią teisę suteikia įstatymai.
Jei darbdavys turi abejonių dėl biuletenio teisėtumo, jis turi kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) teritorinį skyrių, kuris ir tikrina nedarbingumo priežastis, pagrįstumą, teisėtumą.
Gydytojų vaidmuo ir biuletenio išdavimas nuotoliniu būdu
Gydytojams suteikiama laisvė spręsti dėl biuletenio išdavimo. Nedarbingumo pažymėjimas dėl stacionarinio gydymo, gydymo dienos stacionare ar stebėjimo paslaugos gali būti išduodamas tą pačią gydymo dieną, nurodant gydymo dienos stacionare laikotarpį. Biuletenis išduodamas tuomet, kai yra padidėjęs sergamumas infekcinėmis ligomis. Biuletenis išduodamas nuotoliniu būdu retai ir ribotais atvejais, nes gydytojas turi patikrinti pacientą ir įsitikinti, ar asmuo yra saugus, ar nereikia papildomų priemonių.
Į ką atkreipti dėmesį savo ir darbdavio interesų apsaugai
- Darbdavys neturėtų kelti reikalavimų tiesiogiai gydymo įstaigai dėl jos priimtų sprendimų ir išduotų nedarbingumo pažymėjimų.
- Darbdavys gali sudaryti vidinę komisiją ir užfiksuoti (fotografuoti ar filmuoti) darbuotojo elgesio taisyklių pažeidimus, tačiau sveikatos duomenų rinkimas turi atitikti BDAR reikalavimus.
- Jeigu nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoka reikia grąžinti; 2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų.
Dažni klausimai ir trumpi atsakymai
- Ar darbdavys gali versti darbuotoją išeiti atostogų vietoje nedarbingumo? Ne, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas vietoje laikinojo nedarbingumo naudotųsi nemokamomis atostogomis.
- Ar darbuotojas turi pasiekti darbdavį gydymo metu? Taip, darbuotojas turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį. 
- Ar galima nutraukti darbo sutartį dėl ligos DK 56 str. 1 d. 3 p.? Taip, tačiau darbuotojas turi pateikti gydytojo išvadą ir darbdavys vertina pateiktus dokumentus.
- Ar darbuotojas gali kreiptis dėl dalyvumo lygio nustatymo? Taip, jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, kreiptis į ANTAA dėl dalyvumo lygio nustatymo.
Trumpas patarimas darbuotojams ir darbdaviams
Negalavus - praneškite darbdaviui laiku ir aiškiai, laikykitės nurodytos įmonės pranešimo tvarkos ir bendradarbiaukite reintegracijos procese. Darbdaviai turėtų aiškiai nustatyti pranešimo tvarką, elgtis pagal duomenų apsaugos reikalavimus ir spręsti problemas pokalbio keliu prieš taikant griežtesnes priemones.
tags: #kas #darbdaviui #turi #pranesti #apie #nedarbinguma