Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą.
Poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyviai. Pasak V. Bražiūnaitės, socialinio poveikio matavimas nėra tik skaičiai ar ataskaitos - tai būdas suprasti, kiek iš tikrųjų socialinio verslo veikla keičia žmonių gyvenimus.
Kodėl socialinio poveikio matavimas svarbus
Socialinis verslas siekia ne tik finansinės sėkmės, bet ir teigiamo pokyčio visuomenėje. Poveikio matavimas yra svarbus, kad verslas galėtų pats įvertinti, ar jis iš tikrųjų sprendžia problemas ir žinoti, ar pasiekia savo pagrindinę misiją.
Poveikio matavimas yra vienas svarbiausių kriterijų ir įsipareigojimų, kuriuo socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį ir pokytį visuomenėje. Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau - LISVA) užsakymu atliktame tyrime (2019 m.) ir EBPO ataskaitoje „Socialinio poveikio vertinimas socialinei ir solidariajai ekonomikai“ (2021 m.) yra pabrėžiama socialinio verslo poveikio matavimo svarba.
Deja, didžioji dalis socialinių verslų savo ankstyvojoje stadijoje poveikio dar nematuoja. Socialiniams verslams poveikio matavimas yra iššūkis, nes dažnai būna neaišku, kaip geriausiai įvertinti savo poveikį turint ribotus išteklius ir kada.
Taip pat skaitykite: Ekonominio ir socialinio poveikio analizė
Poveikio matavimo iššūkiai ir ekspertų trūkumas
Šiandien Lietuvoje trūksta ekspertinių žinių turinčių profesionalų, kurie galėtų padėti kurti socialinio poveikio matavimo metodikas. Su panašiais poveikio matavimo iššūkiais susiduria ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys.
Tiesiogiai dirbdami su socialiniais verslais pastebime, kad jie dažnai susiduria su sunkumais įvertinti savo kuriamą poveikį. Todėl inicijavome „Pamatuotas žaliasis poveikis“ (angl. „Green Impact Measured“) projektą, kad atlieptume į socialinio verslo ekosistemos poreikius ir padėtume socialiniams verslams, veikiantiems žalios ekonomikos srityje, įsivertinti savo kuriamą poveikį naudojant inovatyvias priemones.
Tarptautinis mokymų ir mainų kontekstas
Toks tarptautinis seminaras vyko Vilniuje praėjusią savaitę ir subūrė socialinius verslininkus bei inovatorius, siekiant stiprinti jų socialinio poveikio matavimo įgūdžius. Renginyje dalyviai įgijo žinių apie poveikio matavimo metodikas, išmoko efektyviai rinkti ir analizuoti duomenis bei juos panaudoti tikslesnei verslo strategijų kūrimui.
Taip pat tinklaveikos sesijos metu dalyviai užmezgė naujus verslo ryšius, atveriančius duris būsimam bendradarbiavimui. Dėkojame visiems dalyviams už dalyvavimą ir aktyvų įsitraukimą!
Projekto partneriai („BrainLog“ (Danija), „The NEWDOOR“ (Latvija), „SwIdeas“ (Švedija) ir Lietuvos socialinio verslo asociacija) lankėsi 4 šalyse: Danijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuriose susipažino su socialinių verslų veikla, stengėsi sužinoti daugiau apie jų vyriausybės ir vietos valdžios paramą bei kaip socialinės įmonės vertina bei matuoja savo kuriamą poveikį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Praktinės priemonės ir mokymai poveikio matymui
Pavasarį bus parengtas ir viešai prieinamas mokymų gidas skirtas poveikio matavimo ekspertams, kurie seminarų metu įkvėps ir nukreips tinkama linkme socialinius verslininkus įsivertinti galimus rodiklius ir metodus. Projekto dalyviai išanalizavo ir savo studijoje pristato 8 socialinių verslų patirtis.
Įvadiniai mokymai komandai. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika.
8 ak. Konsultacijos rengiant praktinę poveikio vertinimo metodiką jūsų įstaigai. 10 konsultacijų x 2 val. arba 3-4 strateginės sesijos x 4 ak. val. Papildomai siūlome aptartos ir suderintos poveikio vertinimo metodologijos parengimo paslaugas pagal jūsų vidaus dokumentų pavyzdį.
Geri praktikos pavyzdžiai iš Baltijos ir Šiaurės šalių
Lietuvos socialinį verslą reprezentavo „#Miesto laboratorija“, kurios įkūrėjos Agnė Marudinaitė ir Goda Sosnovskienė svečiams papasakojo apie 2016 m. Antakalnyje įkurtą žaliosios bendruomenės švietimo centrą, įkvėptą Amsterdamo, Kopenhagos ir Berlyno ekologiškos kultūros pavyzdžių. „Mūsų tikslas - šviesti vietinius gyventojus apie tvarų gyvenimo būdą, kuriame atsižvelgiama į atsakingą aplinkos ir energetinių išteklių naudojimą bei modernią sodininkystę mieste. „Miesto laboratorija“ yra nevyriausybinė organizacija, veikianti kaip socialinis verslas“, - pasakojo A. Marudinaitė.
Tvarių dirbtuvių organizatorė Milda Paukštė pasakojo, kad ją įkvėpė senelių ir tėvų tradicija ne išmesti, o pataisyti patinkančius daiktus. Jos įkurtoje džinsų antrinio panaudojimo studijoje „#Denim Diaries“ gimsta unikalūs džinso gaminiai: maišeliai, prijuostės, aksesuarai, dekoruoti džinsiniai drabužiai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„#ROCKIT“ centro komunikacijos ir partnerystės vadovė Kamilė Mažrimė supažindino su finansinių technologijų (fintech) ir tvarių inovacijų centro veikla.
Planuojama, kad per penkerius metus projektas užtikrinti 30 proc. Latvijoje įkurta „Burka“ - tai parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto be pakuočių, tiksliau susipakuoti į savo atsineštą tarą. Galimybė nusipirkti pagal svorį tiksliai tiek, kiek reikia, padeda ir moko pirkėjus gyventi „žaliau“.
Nepaisant ribotų išteklių, „Burka“ matuoja savo daromą poveikį. Vienas rodiklių - sutaupyti pinigai naudojant daugkartines pakuotes, pavyzdžiui, maišus įvairioms kruopoms ar riešutams, kurie nėra išmetami, naudojami pakartotinai.
Lietuvoje veikiantis socialinis verslas „Textale“ yra žiedinės mados startuolis. „Textale“ renka dėvėtus drabužius ir namų tekstilę, paruošia pakartotiniam naudojimui, parduoda, platina visuomeninėms organizacijoms, remontuoja, perdaro, aktyviai ieško tolesnių perdirbimo sprendimų. „Textale“ savo veikla skatina žaliąją ir žiedinę praktiką, siūlo daug įvairių veiklų ir paslaugų.
Socialinio poveikio matavimo tikslais stebi didesnes tarptautines organizacijas, kurios tiria atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes socialinės ekonomikos požiūriu.
Švedijos įmonė „Folkets Pops“ už kiekvieną parduotą ledų porciją vieną Švedijos kroną skiria bičių išsaugojimui. „Folkets Pops“ savo kuriamą poveikį matuoja per šiuos tris rodiklius: suma, skirta išgelbėti bitėms surinkta parduodant ledus. Antras rodiklis - kiek kilogramų vaisių pavyksta išgelbėti, kad jie nesugestų, kitaip tariant, nebūtų iššvaistyti.
Danijoje veikianti „Comeback“ įmonė gamina elementus pastatų fasadams iš perdirbtos medienos. Surenka medienos perteklių iš įvairių rangovų, apdoroja, pagamina naujus gaminius, o tada jų partneris pasirūpina jų pardavimu statybos pramonei.
„Comeback“ dirba su „Gentræ“, „Stark“, A. Enggaard ir BurntWood. „Comeback“ daromą poveikį atspindi parengtos ataskaitos apie socialinį bei finansinį poveikį Danijos visuomenei. Per penkerius metus visuomenei tenka 4,8 Danijos kronų grąža už kiekvieną Danijos kroną investuotą į jauno žmogaus darbo vietą.
Rodikliai, metodikos ir teisės aktų reikalavimai
Socialinio verslo organizacijos skiriasi nuo tradicinio verslo kuriamu socialiniu poveikiu. Socialinis poveikis gali būti stebimas per veiklų, rezultatų ir poveikio rodiklius.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.
Įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika.
Praktinė rodiklių parinktis (pvz.)
| Rodiklio pavadinimas | Matavimo vienetas | Paskirtis |
|---|---|---|
| Įgytų įgūdžių lygis | % dalyvių, įvertintas apklausomis | Vertinti mokymų efektyvumą |
| Suma, skirta bičių išsaugojimui | Švedijos kronos | Vertinti finansinį indėlį į gamtinę aplinką |
| Sutaupyti pinigai naudojant daugkartines pakuotes | EUR | Vertinti ekonominę naudą vartotojams |
| KG išgelbėtų vaisių | kg | Vertinti mažintą maisto švaistymą |
| Grąža visuomenei | DKK per investuotą DKK | Vertinti ekonominį poveikį visuomenei |
Kaip socialiniai verslai pradeda matuoti poveikį
Renginiuose ir mokymuose dalyviai išmoko efektyviai rinkti ir analizuoti duomenis bei juos panaudoti tikslesnei verslo strategijų kūrimui. Projektų partneriai stengėsi sužinoti daugiau apie jų vyriausybės ir vietos valdžios paramą bei kaip socialinės įmonės vertina bei matuoja savo kuriamą poveikį.
Projekto dalyviai išanalizavo ir savo studijoje pristato 8 socialinių verslų patirtis: „Burka“, „OWA“ (Latvija), „ATERBRUKET“ ir “FOLKETS POPS” (Švedija), „Mes žydim“ ir „TEXTALE“ (Lietuva), „NORDJYSK FODEVARE OVERSKUD“ ir „COMEBACK“ (Danija).
Projektas padeda socialiniams verslams, veikiantiems žalios ekonomikos srityje, įsivertinti savo kuriamą poveikį naudojant inovatyvias priemones. Pavasarį bus parengtas ir viešai prieinamas mokymų gidas skirtas poveikio matavimo ekspertams.
Rekomendacijos socialiniams verslams, pradedantiems matuoti poveikį
- Aiškiai apibrėžkite socialinę misiją ir tikslus.
- Parinkite SMART veiklų, rezultatų ir poveikio rodiklius.
- Pasirinkite tinkamas metodikas: TOC, LogFrame, Impact Canvas, KIP.
- Rinkite tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis, kad atspindėtumėte tiek objektyvius, tiek subjektyvius poveikio aspektus.
- Nustatykite trumpalaikį, vidutinį ir ilgalaikį poveikį pagal SVV reikalavimus.
- Ieškokite partnerių ir ekspertų konsultacijų (konsultacijos, strateginės sesijos) kuriant poveikio vertinimo metodiką.
Šios praktikos ir metodikos padeda ne tik parodyti rezultatus finansuotojams ir visuomenei, bet ir pagerina vidinį strateginį valdymą bei priimamų sprendimų kokybę.
tags: #kas #tai #yra #socialinis #poveikis