Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Kas turi teisę į socialinį būstą ir pagrindiniai reikalavimai
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:
- duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
- gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
- neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv. m arba yra mažesnis nei 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos sunkia forma.
Pirmenybės kriterijai ir eilės tvarka
Socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą. Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims.
Į sąrašą teisės aktų numatyta tvarka įrašomi visi pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą ir atitinkantys įstatymų reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus yra tik vienas sąrašas, kurio pagrindas yra prašymo padavimo data, tą pačią dieną gali būti padavęs ir neįgalusis, ir jauna šeima, ir našlaitis. Atsiradus socialiniam būstui bus atsižvelgama į visus kriterijus: ar reikia pirmo aukšto, ar šeimoje keli, ar vienas asmuo ir pan.
Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka. Šiuo atveju sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
Taip pat skaitykite: Socialdemokratinis gerovės tipas
Specialios grupės ir išimtys
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Vienas naudingas normatyvas: socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus atvejus, kai būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams.
Kaip vyksta prašymo nagrinėjimas ir eilės tikrinimas
Skyriui pateikti stovinčių eilėje duomenys yra nuolat tikrinami, asmenys, neturintys teisės būti įrašyti sąraše, iš jo išbraukiami. Planuojama visus asmenis, esančius sąraše ir įrašytus iki tam tikros datos, patikrinti per nustatytą laikotarpį.
Socialinio būsto laukiančiųjų skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės. Kita svari laukiančiųjų skaičiaus kitimo priežastis - ar stipriai plečiamas socialinio būsto fondas (kiek nuperkama ar suremontuojama naujai būstų), nes tada laukiantiesiems atsiranda galimybė suteikti socialinį būstą.
Praktinės problemos ir vartotojų elgsena
Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.
Taip pat skaitykite: Pagalba pabėgėliams Vokietijoje
Kai kurie asmenys, įrašyti į sąrašą 1−300 numeriais pagal jų pateiktus ir darbuotojų patikrintus duomenis nebeturi teisės būti šiame sąraše (išvykę gyventi kitur, turi nusipirkę butus, nepateikė turto (įskaitant pajamas) už praėjusius metus) arba yra labai išrankūs: atsisako socialinių būstų dėl aukšto, rajono, per toli esančios parduotuvės, autobusų sustojimo ir pan. Eilėje stovintieji yra ganėtinai neatsakingi, nes netikslina savo duomenų, pavyzdžiui, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui mūsų neinformuoja, išvykę nepraneša, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms ar įsigijus turto neteikia jokios informacijos.
Atkreipsiu dėmesį, kad socialinio būsto nuomotojai neatsakingai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis, jas niokoja, neprižiūri, gadina ten esančią įrangą. Dažnai šios patalpos atrodo baisiai. Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.
Mokesčiai, pareigos ir nuomos tvarka
Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.).
Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto. Yra susidariusi klaidinga nuomonė, jei socialinio būsto nuomininko pajamos viršija nustatytus kriterijus, jis gali toliau jame gyventi. Taip neturėtų būti, nes socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi, kur gyventi.
Priežiūra, remonto atsakomybė ir socialinio būsto fondo valdymas
Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nedarbingumo pažymėjimą
Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar socialinį būstą gali gauti užsienio piliečiai, gavę prieglobstį Lietuvoje? - Galimybės išsinuomoti socialinį būstą galiojantys teisės aktai nenumato. Piliečiams, kurie gavo prieglobstį Lietuvoje, taikoma visai kita teisės aktais numatyta tvarka.
- Ar gali socialinį būstą gauti šeima, kurios pajamos viršija minimalius dydžius? - Paramos būstui savivaldybė neteikia; tokia šeima turi pateikti prašymą ir dokumentus, bus įrašyta į sąrašą ir eilės tvarka pasiūlytas išsinuomoti socialinis būstas.
- Ar ilgai žmonės laukia socialinio būsto? - Laukiančiųjų skaičius kinta; pavyzdžiui, socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355, tačiau patikrinus kai kurie išbraukiami iš eilės. Socialinio būsto laukiama kartais ir daugiau nei 5-10 metų.
- Ar šeimai su daug vaikų gali būti suteiktas didesnis būstas? - Šeimai yra nuomojamos gyvenamosios patalpos ar butas, kurio plotas atitinka įstatymų nuostatas. Jei šeima pageidauja išsinuomoti didesnį būstą, ji turi kreiptis su prašymu ir dokumentais dėl socialinio būsto sąlygų pagerinimo, Skyrius vertina visas aplinkybes ir įtraukia į eilę.
Naudingos normos dėl naudingosios ploto ir išimčių
15 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas: Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus nurodytas išimtis. Išnuomojant socialinį būstą asmenims ir šeimoms, įsigijusiems nuosavybės teise mažesnio naudingojo ploto būstą, bendras nuosavo būsto ir nuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas negali viršyti 14 kv. m vienam asmeniui ar šeimos nariui, išskyrus išimtis.
| Kriterijus | Reikalavimas / Pastaba |
|---|---|
| Gyvenamoji vieta | Įrašyta į gyventojų registrą arba nurodyta savivaldybė |
| Pajamos ir turtas | Neviršija deklaruotų ribų pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą |
| Savarankiškumas | Neturėti kito tinkamo būsto nuosavybės teisėmis |
| Naudingasis plotas | Ne daugiau kaip 14 kv. m vienam asmeniui, išimtys įstatyme |
Praktiniai patarimai norintiems gauti socialinį būstą
- Laiku pateikite prašymą ir visus reikiamus dokumentus, įsitikinkite, kad Jūsų duomenys gyventojų registre yra atnaujinti.
- Reguliariai tikrinkite informaciją ir informuokite skyrių apie pasikeitimus (pajamos, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis), kad nebūtumėte išbraukti iš eilės.
- Jei esate ypatingos socialinės grupės atstovas (neįgalusis, daugiavaikė šeima, netekęs būsto), nurodykite tai prašyme ir pateikite papildomus dokumentus, pagrindžiančius poreikį.
- Apsvarstykite savo galimybes mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius: per didelis būstas gali tapti finansine našta.
Socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Įstatymu ir Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu savivaldybės tarybos sprendimu. Tvarka yra nustatyta ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais.