Lietuvoje pensijų kaupimas yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti finansinę senatvę. Šiame straipsnyje aptarsime, ar pensijų kaupimas yra privalomas, kaip veikia II pensijų pakopa, kokie pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų, ir kaip galite priimti geriausią sprendimą dėl savo ateities pajamų.
II pensijų pakopa: kas tai ir kaip veikia
II pakopoje - papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Kaupiantis po 3 proc., valstybė nuo šių metų prideda sumą, lygią 1,5 proc. vidutinio užpraeitų metų vidutinio šalies dirbančiųjų atlyginimo. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio). Šios lėšos pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde.
Valstybės priemoka ir papildomos įmokos
Taip, valstybės priemoka (1,5% nuo užpraeitų metų VDU (vidutinio darbo užmokesčio)) išliks. Šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį. Perverdamas lėšas kaupiančiam tiek II-oje, tiek III-oje pakopoje darbuotojui, darbdavys gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, o pats dalyvis, savanoriškai pervedantis papildomas įmokas į savo pensijų fondą, gali pasinaudoti GPM lengvata tiek III-ioje, tiek ir II-oje pakopoje.
Svarbūs pakeitimai nuo 2026 metų
Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01. Prasidėjusi 2026 metų pradžioje, antros pensijų pakopos reforma tęsis iki 2027 metų pabaigos. Primename, jog kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Galimybė atsiimti dalį sukaupto turto
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Jei nemokėjote įmokų savo lėšomis, išsiimti dalies sukaupto turto negalite. Nepriklausomai nuo sukaupto turto sumos, jei to nebūsite padarę anksčiau, sulaukęs pensijos, galėsite iš karto atsiimti iki 25 % sukaupto turto, netaikant 3 % atskaitymo „Sodrai“, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir pareigos nedarbingumo atveju
Viso sukaupto turto atsiėmimas prieš pensiją
Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, galėsite atsiimti visą sukauptą turtą, jeigu jis neviršys pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais - 8 392,5 Eur). Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m. Ši riba bus kasmet perskaičiuojama ir augs priklausomai nuo vidutinės senatvės pensijos dydžio.
Pasitraukimas iš II pakopos ir mokesčių klausimai
Pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Paties asmens sumokėtos įmokos ir investicinė grąža bus pervestos į asmeninę banko sąskaitą. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai. Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas. Pasitraukus 2026-2027 m. pereinamuoju laikotarpiu, į „Sodrą“ grįžta ta dalis lėšų, kuri buvo pervesta iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto (t. y. ne tavo asmeninės 3 % įmokos, o papildomi procentai).
Išmokų apmokestinimas pagal naujas taisykles
Nuo 2026 m. sausio 1 d. PKĮ nustatyta tvarka išmokėtos išmokos iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pajamų mokesčiu neapmokestinamos (GPMĮ 17 str. 1 d. 46 p.). Nuo 2026 m. sausio 1 d. PKĮ nustatyta tvarka iš pensijų kaupimo bendrovės dalyvio atsiimtos savo lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir investicinis prieaugis, kai dalyvis pasirinks nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pereinamuoju laikotarpiu, pajamų mokesčiu neapmokestinamos (GPMĮ 17 str. 1 d. 46-1 p.). Šios neapmokestinamos lėšos nėra įtraukiamos į metines apmokestinamąsias pajamas, pagal kurias nustatomas taikytinas pajamų mokesčio tarifas.
Gyventojui, kuris dalyvauja II pakopos kaupime ir nėra sudaręs pensijos išmokos sutarties ar negavęs pensijų išmokos, pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.) nutraukus dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime, pensijų kaupimo bendrovės išmokėta išmoka, kuri apskaičiuojama Lietuvos Respublikos pensijos kaupimo įstatyme nustatyta tvarka, pajamų mokesčiu neapmokestinama nepriklausomai nuo to, kas mokėjo įmokas.
Pensijų išmokos gavimas, anuitetai ir paveldėjimas
Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą. Jeigu sukaupta suma nesieks 5 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką. Sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Jei sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu. Pensijų anuitetas - tai paslauga, kai, pensijų kaupimo bendrovei pervedus pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodrai“, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas dalyviui. Valstybė garantuoja, kad stabilias ir nemažėjančias išmokas „Sodra“ mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Jeigu fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams. Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo.
Pensijų fondų saugumas ir investicijų valdymas
Pensijų fondai yra tik dalis visos finansų sistemos, o šiuo metu galiojantys įstatymai labai griežtai reglamentuoja II-os pakopos pensijų fondų veiklą. Gyventojų sukauptos lėšos šiuose fonduose yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir saugomos depozitoriume, t. y. banke. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių garantijų fondo dalyviams, kad jų kaupiamos lėšos yra saugios: net ir tuo atveju, jei pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų veiklą dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo, dalyviai savo sukauptų lėšų neprarastų.
Jei pensijų kaupimo bendrovei būtų iškelta bankroto byla, pensijų įmokų mokėjimas į jos valdomus pensijų fondus būtų sustabdomas. Kol mokėjimas į fondą sustabdytas, pensijų įmokas „Sodra“ laikys banke patikėjimo teisės pagrindais, bet atskirai nuo kitų jos lėšų. Įmokų mokėjimas į fondus atnaujinamas tik po to, kai šių pensijų fondų valdymas bus perduotas kitai pensijų kaupimo bendrovei. Pensijų fonduose sukauptas jo dalyvių turtas ir toliau būtų laikomas depozitoriume. Taigi, pats pensijų fondas bankrutuoti negali, be to, į jo dalyvių lėšas negali būti nukreipti jokie kreditorių reikalavimai, pareikšti fondą valdančiai bendrovei.
Tai, kad pensijų fonduose kaupiamos lėšos fiziškai atskirtos nuo pensijų fondų valdymo bendrovių turto ir jokiu atveju nepatenka į pensijų kaupimo bendrovės sąskaitą - ir apsaugo šių fondų turtą nuo juos valdančios bendrovės nesėkmės. Be to, kai fondų valdytojai priima sprendimus, kur geriausia „įdarbinti“ lėšas, depozitoriumas, kuris yra fonduose sukaupto turto bankas-saugotojas, patikrina kiekvieno sandorio pagrįstumą. Be to, depozitoriumo veiklą nuolat prižiūri LB.
Rizika ir ilgalaikė perspektyva
- Tačiau fonduose kaupiami pinigai gali ir nuvertėti... Kaip pensijų fondai apsaugo kaupiamas lėšas nuo rizikos, tarkim, kilus krizei? Fondus valdančios bendrovės privalo veikti klientui geriausiomis sąlygomis, o įstatymai itin aiškiai reglamentuoja, į ką pensijų fondai gali investuoti, į ką - ne, yra nustatyti investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai ir kt. Visa tai pensijų kaupimo bendrovėms užkerta kelią investuoti į itin rizikingus ar nepatikimus aktyvus bei sukoncentruoti per didelę turto dalį į vieną aktyvą.
Taip pat skaitykite: Išsamus socialinio draudimo vadovas
Tad nors trumpalaikiai svyravimai akcijų rinkoje gali turėti įtakos pensijų fondų investicijų pelningumui, ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos grąža yra teigiama. Pensijų kaupimas yra ilgalaikis, į keliasdešimt metų orientuotas procesas. O investavimas yra tiesiogiai susijęs su rinkų svyravimu, tad trumpalaikiai vertės svyravimai yra natūralūs - per ilgą taupymo ir investavimo laikotarpį neišvengiamai pasitaikys metų, kai grąža bus neigiama. Tačiau istorija rodo, kad investavimas į akcijas, obligacijas ar nekilnojamą turtą iš esmės yra pelningas būdas turtui kaupti, juo labiau, kad kaupimas pensijai trunka keliasdešimt metų.
Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai - įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių ar kito turto. Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojas negali investuoti daugiau kaip 5 proc. grynųjų aktyvų į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei objekto, į kurį investuota didelė dalis lėšų, vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų priežasčių reikšmingai sumažėtų.
Gyvenimo ciklo fondai (GCF) ir fondu keitimo galimybės
Viena iš naujovių, skatinanti priimti sprendimą kaupti toliau - gyvenimo ciklo fondai (GCF). Kuo jie skirsis nuo veikusių iki šiol, skaitykite čia. Kiekvienas fondas turi savo valdymo strategiją, kuri yra viešai skelbiama, o reguliariai skelbiamose fondų ataskaitose galima pamatyti, kokia yra proporcija tarp rizikingų ir mažiau rizikingų investicijų, kaip jos paskirstytos geografiškai ir kitą svarbią informaciją. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Jei norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje. Jei norite keisti bendrovę, reikia sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje.
Mokesčiai, grąža ir fondo valdymo kaštai
II-os pakopos pensijų fonduose taikomas vienintelis valdymo mokestis, kurio dydį nustato įstatymas. Šiemet jis negali būti didesnis nei 0,8 proc., 2020 m. - ne didesnis nei 0,65 proc., o nuo 2021 m. negalės būti didesnis nei 0,5 proc. sukaupto turto vertės. Turto išsaugojimo fonde šis mokestis siekia vos 0,2 proc. Pasakyti, kokia grąža laikoma gera, vienareikšmiškai negalima, tačiau reikėtų, kad ilgalaike prasme ji viršytų infliaciją.
Norint įvertinti grąžų „potencialą“, galima pasinaudoti Lietuvos investicijų indeksu, kuris rodo, kaip kito investicijų į pagrindines keturias šalies turto rūšis pelningumas nuo pat 1995 m. Indeksą lygiomis dalimis sudaro trumpalaikių skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių (indėlių), ilgalaikių obligacijų, akcijų, investicijų į būstą nuomai investicinė grąža. Jis rodo, kad vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2009-2018 m. siekė 6,3 proc., o 1996-2018 m. šis rodiklis buvo net 9,8 proc.
Praktiniai pavyzdžiai ir nauda kaupiant
Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą. Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams. Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų. Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai. Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien. Kaupimas II pensijų pakopoje, ekspertų vertinimais, yra vienas pigesnių ilgalaikio investavimo būdų.
Alternatyvos ir papildomi sprendimai
Investicinis gyvybės draudimas kaip alternatyva: Vieno atsakymo nėra. Priimant sprendimus, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžiaus, rizikos tolerancija, laikas, kuriam investuojama. Šiuo metu siūlome 16 investavimo krypčių - žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondus. Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas išsiskiria lankstumu: galimos vienkartinės arba periodiškai mokamos įmokos. Galimybė laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius galioja pasirinkus bet kurį iš trijų investicinio gyvybės draudimo variantų. Likus penkeriems metams iki pensijos, abiem atvejais sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų GPM mokesčių.
Dažniausiai užduodami klausimai ir praktiniai patarimai
Ar turėčiau imtis veiksmų? Ne, jokių veiksmų jums imtis nereikia. Norint toliau kaupti oresnei senatvės pensijai, papildomai jokių veiksmų imtis jums nereikia. Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti. Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia.
Kaip turėčiau elgtis finansų rinkų svyravimų metu mažėjant mano sukauptai sumai? Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja.
Ar aš galiu padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą? Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelėkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Rekomendacijos kaupiantiems
Žmonėms, kurie kaupia lėšas senatvei pensijų fonduose, rekomenduočiau būti ne pasyviais dalyviais, o bent kartą per metus pasidomėti, kaip sekasi jų pasirinktiems fondams ir kiek turto turite būtent jūs. Dar vienas patogus įrankis - LB kas ketvirtį internete skelbiami visų šalies pensijų fondų veiklos rezultatai, kuriuos pravartu stebėti, jei norite palyginti kaip sekėsi kitų bendrovių valdomiems analogiško rizikingumo fondams. Primename, kad apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo asmeninių tikslų.
| Sritis | Prieš 2026 m. | Nuo 2026 m. |
|---|---|---|
| Pereinamasis laikotarpis | - | 2026-01-01 - 2027-12-31 |
| Dalyvio galimybė atsiimti | Ribota | Vieną kartą iki 25 % sukaupto turto (ne daugiau nei asmeninės įmokos) |
| Viso turto atsiėmimas prieš pensiją | Iki 5 metų ribos | Padidinta riba (2026 m. - 16 785 Eur) |
| Išmokų apmokestinimas | Priklausė nuo taisyklių | PKĮ nustatyta tvarka išmokos neapmokestinamos (su tam tikromis sąlygomis) |
2-OJI PENSIJŲ PAKOPA | Kas keisis nuo 2026-ųjų?
Primename saugumo taisykles: šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas - užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc.) supranta, kad norėdami senatvėje gyventi oriai ir negalvoti, ar likus kelioms dienoms iki pensijos turės už ką nusipirkti vaistų, turi papildomai kaupti patys.
tags: #kam #reikalingas #pensiju #draudimas