Jau netrukus laukia ypač svarbus pokytis - galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas. Šiame straipsnyje panagrinėsime pensijų kaupimo sistemos Lietuvoje privalumus ir trūkumus, aptarsime dažniausius mitus ir pateiksime naudingos informacijos, kuri padės priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo finansinės ateities. Taip pat aptarsime II ir III pakopų pensijų kaupimo ypatumus.
Kas keičiasi nuo 2026 m. ir kodėl tai svarbu
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo taisyklės. Valdžia mums visiems duoda daugiau laisvės ir galimybę patiems nuspręsti, ką daryti su savo pinigais. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos - dvejus metus - galėsite visiškai pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti dalį sukauptų pinigų.
Kaip tai veikia? Pirmoji dalis - jūsų pinigai. Tai yra pinigai, kuriuos jūs patys sumokėjote iš savo atlyginimo, ir visas uždarbis, kurį tie pinigai per laiką spėjo uždirbti (kitaip tariant, investicinis pelnas). Šią dalį jums, nusprendus atsiimti pinigus, įmonė, kurioje kaupėte pensiją, perves tiesiai į banko sąskaitą. Jokių mokesčių nuo šios sumos mokėti nereikės.
Antroji dalis - valstybės pinigai. Tai yra pinigai, kuriuos jums pridėjo valstybė kaip paskatinimą, ir pinigai, kuriuos anksčiau pervesdavo „Sodra“. Šios dalies pinigų jūs negausite. Ji grįš atgal į „Sodrą“ ir bus paversta specialiais taškais, kurie ateityje šiek tiek padidins jūsų įprastą, „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.
Net ir po 2027-ųjų, kai oficialiai baigsis dvejų metų pinigų išsiėmimo langas, gyventojams atsiras kelios naujos galimybės gauti pinigus anksčiau, jei jų prireiktų. Vieną kartą per gyvenimą galėsite atsiimti iki ketvirtadalio (25 proc.) savo sukauptų pinigų. Tiesa, nuo šios sumos bus nuskaičiuotas 3 proc.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
II pensijų pakopa: privalumai
Dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje išlieka vienu efektyviausių būdų pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje. Būtent laikas yra didžiausias II pensijų pakopos privalumas. Kuo anksčiau pradėsime kaupti, tuo didesnes sumas sukaupsime, nes įsijungia sudėtinių palūkanų efektas.
Dar vienas svarbus II pensijų pakopos pranašumas - kaupimą joje skatina ir valstybė. Kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto skiriama 34,5 euro įmoka, kuri yra investuojama su asmens įmokomis ir ilgainiui reikšmingai didina sukauptą sumą. Kaupiant šioje pakopoje, taikomi nedideli ir valstybės reguliuojami mokesčiai: iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonduose.
II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde - 0,2 proc. „Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis.
Be to, išmokoms iš pensijų fondų nėra taikomas GPM, jei laikomasi nustatytų sąlygų. Taip pat - II pakopoje galima mokėti papildomas įmokas ir taip pasinaudoti GPM lengvata bei atgauti dalį įmokėtos sumos (iki 300 eurų per metus).
II pensijų pakopa ypač tinkama žmonėms, kurie neturi investavimo patirties arba tam nenori skirti daug laiko (įmokos į fondą nuskaitomos automatiškai, visus su investavimo strategija susijusius sprendimus priima šios srities profesionalai); nėra linkę nuosekliai investuoti savarankiškai; nori automatizuoto sprendimo kaupti pensijai; vertina papildomą valstybės prisidėjimą; nenori mokėti valstybei mokesčių nuo gautos investicinės grąžos.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
II pakopa: trūkumai ir rizikos
II pensijų pakopa yra ilgalaikė pinigų kaupimo priemonė senatvei, todėl ją rinktis reikėtų įvertinus ir trūkumus. Vienas iš argumentų už pasitraukimą - bijojimas galimų sistemos pakeitimų ateityje. Ko gero, mano akimis, tai būtų svariausias argumentas, norint pasitraukti iš II pakopos. Sutinku, kad labiausiai sistemą drebina, kai kiekviena besikeičianti valdžia tą pačią pensijų sistemą bando keisti.
Dar vienas trūkumas - ribotas lankstumas iki 2026 m., nors nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos. Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei: iki pensijos liko 5 m. ar mažiau, o sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto ribos (8388,50 Eur); neteksite 70 proc. ar daugiau darbingumo; bus nustatyta sunki liga iš Sveikatos apsaugos ministerijos sudaromo sąrašo arba paliatyviosios pagalbos poreikis. Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais - išmokos apmokestinamos nebus.
Reikia įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant. Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų atidžiai skaičiuoti - pavyzdžiui, maždaug 1 proc. žmonių yra sukaupę 40-50 tūkstančių eurų. Jiems investuotojas pataria atidžiai skaičiuoti. „Jei dalis šių žmonių neturi sprendimo, kur toliau investuoti sukauptus pinigus, tiesiog išsiimti juos nėra racionalu.“
Dažniausi mitai apie II pensijų pakopą
- Mitas: pensijų fondai gali bankrutuoti ar kitaip prarasti mano pinigus.
Faktas: Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę. - Mitas: II pakopos pensijų mokesčiai yra dideli ir suvalgo mano grąžą.
Faktas: II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Lietuvos banko duomenimis, gyvenimo ciklo pensijų fondai Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios uždirbo apie 9,4 proc. metinę grąžą, jau išskaičiavus vienintelį taikomą turto valdymo mokestį. - Mitas: negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų man reikės.
Faktas: nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos. Be to, kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. - Mitas: iki pensijos dar labai toli, todėl kol kas neverta jai kaupti.
Faktas: laikas yra didžiausias privalumas - net ir sąlyginai nedidelės mėnesinės įmokos gali pavirsti reikšmingomis sumomis dėl sudėtinių palūkanų. Pavyzdžiui, jei 25 m. asmuo pradėtų kaupti 3 proc. nuo mėnesinio atlyginimo, iki pensijos per 40 m. tikėtina, sukauptų beveik 300 tūkst. Eur. - Mitas: man pakaks ir „Sodros“ pensijos.
Faktas: patogiam gyvenimui senatvėje rekomenduojama, jog pensija sudarytų apie 70 proc. pajamų, gautų iki pensijos. Šiandieniniai skaičiavimai rodo, kad „Sodros“ pensija, tikėtina, užtikrins tik apie 30 proc. jų. Kaupiant II pensijų pakopoje tikėtina pavyks papildomai pasiekti dar 15 proc., o pridėjus trečiąją pakopą galėtume užsitikrinti visus 70 proc.
III pensijų pakopa: privalumai ir kam ji tinka
Visi III pakopos fondai yra privatūs ir jų dalyviai pensijai kaupia savanoriškai, pasirinkdami kiekvienam patogų periodinės įmokos dydį. Dauguma III pakopos pensijų fondų yra „atrakinti“ - tai reiškia, kad iš jų lėšas galima atsiimti beveik be apribojimų. III pakopoje kaupiantieji gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti 20 proc. (iki 300 eurų) GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą.
„Užrakinti“ fondai nuo „atrakintų“ skiriasi tuo, kad pinigus iš jų atsiimti galima tik sulaukus tam tikro amžiaus. „Užrakinti“ fondai taip pat tinka ir kaupiant pačiam, be darbdavio dalyvavimo, jei pagrindinis tikslas - kaupti iki pat pensijos. Įmokoms į III pakopos fondus, skirtingai nei įprastoms piniginėms premijoms, netaikomi su darbo santykiais susiję mokesčiai. Tad darbuotojas gauna daugiau finansinės naudos, kai darbdavys moka pinigus į fondą, o ne tą pačią sumą išmoka kaip priedą prie atlygimo.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
III pakopa labiausiai tinka: aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms; tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata; darbuotojams, kuriems prie kaupimo pensijai prisideda darbdavys; žmonėms, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo. Išlaikius nustatytą laikotarpį ir artėjant pensijai, išmokoms gali būti taikomos palankesnės mokestinės sąlygos, t. y. kaupiant bent penkerius metus ir iki pensijos likus penkeriems metams nereikia mokėti mokesčių nuo gautos grąžos.
Savarankiškas investavimas: ką verta žinoti
Savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo. Praktika rodo, kad daugelis žmonių investuoja nenuosekliai, reaguoja į rinkų svyravimus ar priima emocinius sprendimus ir taip mažina galimą uždirbti ilgalaikę grąžą. Investuojant savarankiškai, svarbu nepamiršti, kad gauta investicinė grąža yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Savarankiškas investavimas labiau tinka žmogui, kuris: turi aukštą finansinį raštingumą; supranta rizikas ir geba investuoti nuosekliai; išlaiko discipliną ilgalaikėje perspektyvoje; nori visiškos kontrolės ir maksimalaus lankstumo; neteikia didelės reikšmės mokestinėms lengvatoms; turi nereguliarias pajamas ir negali kaupti periodiškai; siekia didesnio likvidumo.
Ekspertų nuomonės ir finansinis raštingumas
„Swedbank“ investicijų valdymo laikinojo vadovo Valdo Sejavičiaus teigimu, „visi būdai, kuriais nusprendžiama kaupti pensijai, yra geri, nes dėl demografinių pokyčių valstybės mokama pensija ateityje, tikėtina, mažės“: „Todėl kiekvieno mūsų asmeninis indėlis prie savo finansinės gerovės pensijoje - sveikintinas ir skatintinas.“ Pasak V. Sejavičiaus, kaupti pensijai galima pasitelkus visas šias priemones. Nebūtina pasirinkti tik vieno būdo.
Verslininkas, investuotojas Ilja Laursas pabrėžia, kad kaupimas pensijai vienoje ar kitoje pakopoje yra minimali apsauga žmogui nuo jo paties: „Valstybė sako: 'Kad ir ką tu darytum - taupysi, netaupysi, atsakingai žiūrėsi ar ne, mes vis tiek kažkokį minimumą tau sukaupsime, nes jaučiame, kad tai yra socialiai atsakinga.'“
I. Laursas atkreipia dėmesį į silpną lietuvių finansinį raštingumą: lietuvių finansinis raštingumas ir investavimo kultūra yra labai silpni. Tyrimai rodo, kad investuojančiųjų Lietuvoje skaičius yra labai mažas lyginant su kitomis šalimis. Pašnekovo teigimu, žmonės pirmiausia turėtų mokytis valdyti savo investicinį portfelį ir suprasti, kaip paskirstyti turtą tarp skirtingų investicijų.
Ar turite pakankamai santaupų pensijai? | Amyr Rocha Lima | TEDxKingstonUponThames
Argumentai už ir prieš nutraukimą
- Nenoriu laukti pensijos, man svarbu turėti pinigus dabar: praktika parodė, kad be jokio labai aktyvaus paties kaupiančiojo veikimo, vos 3 procentai per ilgesnį laikotarpį sukaupia visai neblogas sumas, už kurias taip visi šiandien planuoja trumpai “pagyventi”.
- Noriu pats investuoti ir tikiuosi didesnės grąžos: II pakopos didžiausias pliusas yra apsauga nuo savęs paties. Girdžiu daug tvirtų pareiškimų iš kai kurių, kas yra įsitikinę, kad patys galės investuoti geriau ir gauti geresnes grąžas nei valstybės paskata.
- Noriu pinigus panaudoti dabartiniams poreikiams: Statistiniam lietuviui, kuris pats nekaupia, mažai domisi investavimu arba dar neturi nei žinių, nei įgūdžių, II pensijų pakopa gali būti labai geras investicinis instrumentas ateičiai.
- Bijau galimų sistemos pakeitimų ateityje: sutinku, kad labiausiai sistemą drebina, kai kiekviena besikeičianti valdžia tą pačią pensijų sistemą bando keisti.
- Netikiu II pakopos sistema ir jos nauda: II pakopos sistemos nauda yra akivaizdi: disciplinuotas kaupimas, valstybės paskata, paveldimumas, didesnis lankstumas, apsauga nuo neapgalvotų sprendimų, stabilumas rinkų svyravimo metu, valstybės garantija pensijų kaupimo bendrovės bankroto atveju, galimybė išsiimti visą sumą sunkios ligos atveju ir daug kitų naujų sprendimų.
Praktiniai patarimai, kaip apsispręsti
Prieš priimant sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant. Jeigu iki pensijos likę keleri metai - verta pagalvoti, ar imtis aktyvių veiksmų. Tik ką dirbti pradėjusių jaunų žmonių situacija kiek kitokia - jiems labai svarbu įsivertinti, ar turi pakankamai žinių ir galimybių patys kaupti pensijai.
Jei savarankiškai priimti sprendimą sunku, visada galima kreiptis pagalbos į šios srities profesionalus - užsiregistruojant į konsultaciją savo banke ar pensijų kaupimo bendrovėje. Pasak V. Sejavičiaus, svarbiausia nepamiršti, kad teisingas sprendimas yra apskritai kaupti pensijai, kokiu būdu - kiekvienam įsivertinti asmeniškai.
Trumpa palyginamoji lentelė
| Savybė | II pakopa | III pakopa | Savarankiškas investavimas |
|---|---|---|---|
| Disciplina | Privalomas/automatizuotas | Savanoriškas | Priklauso nuo asmens |
| Valstybės paskata | Yra | GPM lengvata | Nėra |
| Mokesčiai | Maži, ribojami | Gali būti didesni | Gali būti mažiausi |
| Lankstumas | Ribotas, bet didėja | Didelis | Didžiausias |
| Apsauga nuo savęs | Yra | Mažesnė | Nėra |
Galiausiai, svarbu prisiminti, kad pokyčiai 2026 m. suteikia daugiau pasirinkimo galimybių, tačiau kiekvienas sprendimas turi būti priimtas įvertinus individualią situaciją, finansines žinias ir ilgalaikius tikslus.