Socialinis darbas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais, o socialinių darbuotojų kvalifikacijai keliami tam tikri reikalavimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir kokios karjeros galimybės atsiveria.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
- Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Socialinio darbuotojo kvalifikacija: ką reikia žinoti
Socialinio darbuotojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo darbą.
Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją, turi:
- Gebėti užmegzti ir plėtoti etiškus, teisėtus ir partneriškus santykius su vaikais, paaugliais, jaunuoliais, neįgaliais, pagyvenusiais ir senais žmonėmis, bedarbiais, iš įkalinimo įstaigų sugrįžusiais, smurtą bei skurdą patyrusiais ir kt. socialinės globos reikalingais žmonėmis, konsultuoti atskirtį, smurtą, skurdą patiriančius asmenis ar jų grupes, kurti saugią emocinę bendravimo ir konsultavimo aplinką, analizuoti socialines problemas, atpažinti asmens, šeimos ar grupės poreikius, numatyti, kokios pagalbos jiems reikia, planuoti ir organizuoti šios pagalbos teikimą, pasitelkiant kitas organizacijas, įvertinti, kaip viskas vyko, kaip pasisekė, numatyti, ką reikia daryti toliau, perimti pažangią Lietuvos ir kitų šalių socialinio darbo patirtį, bendradarbiauti su kitomis socialinės pagalbos įstaigomis, koordinuoti pagalbos teikimą, atlikti tyrimus, panaudoti tyrimų įrodymais pagrįstas žinias ir tokiu būdu tobulinti socialinio darbo praktiką.
- Žinoti kaip stiprinti asmenų, šeimų, grupių bei bendruomenių sąveiką, įtraukiant juos į bendrą tikslų siekimą, išteklių paiešką ir plėtojimą, kančios mažinimą ir jos prevenciją, socialinės politikos, paslaugų plėtotės sprendimus, projektus, atliepiančius bazinius žmonių poreikius ir palaikančius jų gebėjimų plėtotę, išteklius, būtinus šiai plėtotei ir nutrūkusių socialinių ryšių atstatymui, kelius ir būdus, įgalinančius siekti socialinio ir ekonominio teisingumo, inicijuojant socialines ar politines akcijas, įtakojant politiką, paslaugas, išteklių paskirstymą, kaip atlikti tyrimus ir vertinimą visų socialinio darbo aspektų, kaip sistemiškai tyrinėti ir eksperimentuoti, kaupiant naujas tyrimų įrodymais pagrįstas žinias, kurios gali prisidėti prie socialinio darbo praktikos tobulinimo.
- Mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą, efektyviai empatiškai bendrauti su kolegomis ir klientais.
Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti socialiniu darbuotoju nėra pripažįstami.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Kitaip tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąja prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau ir nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. gali būti skiriama:
- Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą.
- Kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina pats, kurias kompetencijas jis turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams.
Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiama neįvertinų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Kur gali dirbti socialinis darbuotojas?
Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose:
- Socialinės rūpybos skyriuose
- Vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose
- Bendruomenės centruose
- Vaikų, senų žmonių globos namuose
- Žmonių su negalia pensionatuose
- Ligoninėse
- Mokyklose
- Kalėjimuose
- Įvairiose nevyriausybinėse organizacijose
- Bendruomenėse
Socialinis darbas - tai misija
Socialinio darbuotojo darbas - tai ne tik profesija, bet ir misija. Pasirinkdami šią specialybę, tampate pokyčių kūrėjais, kurie padeda žmonėms įveikti sunkumus, atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti naują gyvenimo etapą. Jūs būsite tas žmogus, kuris padės įvairaus amžiaus ir gyvenimo situacijų žmonėms atgauti prarastą balansą, skatins jų savarankiškumą ir kovos už jų teises. Ši profesija leidžia įgyti unikalių įgūdžių, kurie jungia gilų emocinį intelektą, mokslinius pagrindus ir stiprią empatiją. Jūs išmoksite kūrybiškai spręsti sudėtingiausias socialines problemas, remdamiesi ne tik mokslinėmis įžvalgomis, bet ir bendruomenės ištekliais bei tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Socialinis darbas - tai kelias į gilesnį žmonijos supratimą, užmegztus ilgalaikius ryšius ir nuolatinį tobulėjimą. Kaip socialinis darbuotojas, jūs ne tik padėsite žmonėms keisti jų gyvenimus, bet ir paliksite neišdildomą pėdsaką jų širdyse.
Studijos, kurias galima derinti su darbu
Žinai, kas sieja visus būsimus ir esamus socialinius darbuotojus? Studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje gali būti derinamos su darbu - tiek studijuojant nuolatine, tiek ištęstine formomis. Stojančiuosius konsultuojame telefonu +370 615 97 114, el. Absolventai gali siekti studijų rezultatų įskaitymo, jei ketina studijuoti pagal universitetines pirmosios pakopos studijų programas. Nuolatinės studijos - 3 m.
Kontaktai pasikonsultavimui:
- Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros lektorė Aristida Čepienė, el. p.
- Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros vedėja Indrė Skirmantaitė, el. p.
Socialinio pedagogo profesija
Mėgsti analizuoti ir kritiškai vertinti aplinką, gebi išklausyti ir suprasti jaunosios kartos problemas, turi organizacinių gebėjimų, svajoji padėti žmonėms geriau orientuotis socialinėje aplinkoje ir asmeniniame gyvenime? Studijuok socialinę pedagogiką!
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Socialinis pedagogas - tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas, galintis ir įgalinantis asmenį padėti sau ir kitiems spręsti socioedukacines problemas. Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais, dirbti su vaikais, priklausomais nuo kvaišalų, patiriančiais smurtą, vykdyti mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio ir kitų problemų sprendimo prevencines programas, teikti ir organizuoti būtinas socialines paslaugas įvairioms bendruomenių grupėms.
Įgiję socialinio pedagogo kvalifikacinį laipsnį galėsite sėkmingai atlikti mokymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, ugdymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriaus vaidmenis.
Kontaktinė informacija
- p. Višinskio g. 25-201-203 kab, LT-76351 Šiauliai.
- 39, 605 kab.LT-08106 VilniusTelefonas: (8 5) 260 78 84El.
- Nėries g. (8 46) 39 86 37El.
- 29, 334 kab., LT-11107 Vilniusel.
- Basanavičiaus g. (8 347) 56 444El.
- Armino g.
- Višinskio g. 25-201-203 kab, LT-76351 Šiauliai.
- Nėries g. (8 46) 39 86 37El.
tags: #kaip #tapti #socialiniu #darbuotoju