Socialinės medijos pakeitė mūsų gyvenimo būdą - nuo to, kaip mes gauname naujienas, iki to, kaip bendraujame su artimaisiais. Socialiniai tinklai yra visur ir tapo neišvengiama bei galinga jėga, kuri integruojasi į kasdienį gyvenimą.
1. Socialinių tinklų naudotojų skaičius pasaulyje
2020 m. socialines medijas naudojosi daugiau kaip 3,6 mlrd. žmonių, tai yra apie 45% visos žmonijos. Prognozuojama, kad iki 2025 m. šis skaičius dar augs, daugiausia dėl mobiliosios įrangos tobulėjimo, kuri užtikrina patogesnę prieigą bet kur ir bet kada.
Šiuo metu socialines medijas dažniausiai pasiekiama per mobiliuosius telefonus - net 91% visų vartotojų juos pasiekia būtent per mobiliuosius įrenginius. Dėl to svarbu kurti mobiliesiems pritaikytą turinį, siekiant efektyviau pasiekti auditoriją.
2. Vidutinis laikas, praleidžiamas socialiniuose tinkluose
Vidutiniškai žmogus praleidžia prie savo mobiliųjų įrenginių apie 3 valandas 40 minučių per dieną, iš kurių maždaug pusę laiko užima socialinių tinklų ar komunikacijos programėlės.
Laiko paskirstymas pagal regionus skiriasi: daugiausiai laiko socialiniuose tinkluose praleidžia Pietų Amerikos gyventojai (3 val. 29 min.), o mažiausiai - europiečiai (1 val. 53 min.).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Augantis laikas socialinėse medijose suteikia galimybių įmonėms pasiekti savo tikslinę auditoriją per rinkodarą, todėl šiai sričiai verta skirti vis daugiau dėmesio.
3. COVID-19 pandemijos poveikis socialinių tinklų naudojimui
Besitęsiantis COVID-19 pandemijos laikotarpis žymiai paveikė socialinių tinklų naudojimo intensyvumą. 4 iš 10 interneto vartotojų teigia, kad pandemijos metu praleidžia daugiau laiko socialinėse medijose nei prieš metus.
Verslams pandemija suteikė galimybę pozicionuoti save kaip socialiai atsakingus bei aktyviai bendrauti su vartotojais internetu.
4. Socialinių tinklų naudojimo ypatumai skirtingose kartose
2019 m. „Millennials“ karta buvo labiausiai aktyvi socialiniuose tinkluose ir geriausiai prie jų prisitaikiusi per išmaniuosius telefonus. Tuo tarpu „X“ karta dažniau naudoja planšetinius įrenginius.
Z karta pasižymi ypač stipriu „YouTube“ ir „Instagram“ naudojimu - net 62% Z kartos atstovų aktyviai naudojasi „Instagram“, o „YouTube“ per dieną pasiekia apie 75% šios amžiaus grupės atstovų.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Populiarus pasaulyje platforma „Twitter“ Lietuvoje yra nišinė - ja naudojasi tik apie 1-3% vyresnių kartų, bet Z karta ją naudoja kur kas plačiau - daugiau nei 14%.
5. Socialinių tinklų platformų populiarumas Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje populiariausias socialinis tinklas yra „Facebook“, juo per savaitę naudojasi 71% vartotojų. Taip yra todėl, kad dominavo greitai vartojamas, dinamiškas turinys, o aktualiausios temos yra artimųjų ir draugų naujienos bei įvykiai.
Taip pat stabiliai auga „Snapchat“ populiarumas, nors jis buvo laikomas mažiau aktualiu. Šio tinklo augimas rodo, kad socialiniai tinklai gali keistis ir prisitaikyti prie vartotojų poreikių.
6. Socialinių tinklų naudojimo motyvai
Apklausos duomenys rodo, kad pagrindinės priežastys, kodėl žmonės naudojasi socialiniais tinklais, yra:
- smalsumas pamatyti, ką veikia draugai;
- norėjimas sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius;
- laisvalaikio praleidimas;
- juokingų ar smagių istorijų ieškojimas;
- bendravimas su žmonėmis;
- nuotraukų ir vaizdo įrašų dalijimasis;
- savo nuomonės reiškimas;
- produktų paieška ir tyrimai;
- susipažinimas su naujais žmonėmis.
7. Priklausomybė socialiniams tinklams
Priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra oficialiai pripažinta atskiru diagnozės kodu, tačiau mokslininkai pastebi, jog kai kurių žmonių elgesys atitinka biopsichosocialinio priklausomybės modelio kriterijus: nuotaikos pokyčius, nuolatinį užimtumą, toleranciją, nutraukimo simptomus, konfliktus ir atkrytį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Ypač rizikingos grupės - paaugliai, studentai, intravertai bei vieniši asmenys. Paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose ieško pramogų, bendravimo ar statuso, dažnai būna tie, kurie turi sunkumų riboti jų naudojimą.
Taip pat pastebėti lyčių skirtumai: mergaitės dažniau sąmoningai negali atsispirti socialinių tinklų traukai, o berniukai labiau linkę į vaizdo žaidimų priklausomybę. Mergaitės dažniau jaučia prislėgtumą dėl socialinių tinklų, o berniukams jie gali būti nerimo šaltinis.
8. Socialinių tinklų poveikis jaunimo psichinei sveikatai
Ilgalaikis ir nesaikingas socialinių tinklų naudojimas paaugliams siejamas su nerimo simptomais, dėmesio problemomis, depresija, miego sutrikimais, sau žalojančiu elgesiu, alkoholio ir tabako vartojimo didėjimu bei nutukimu.
Be to, interneto priklausomybės paveikti paaugliai gali turėti mikrostruktūrinių smegenų pokyčių, įskaitant pilkosios medžiagos tankio sumažėjimą.
Internetinės patyčios (cyberbullying) yra itin rimta problema - tyrimai rodo, kad 20-40% paauglių tapo tokių patyčių aukomis, kas dar labiau veikia jų emocinę būklę.
9. Socialinių tinklų nauda
Socialiniai tinklai turi ir teigiamą poveikį: jie leidžia palaikyti ryšius, plėsti socialinį ratą, ugdyti bendravimo įgūdžius, skatinti kūrybiškumą ir diskusijų laikyseną.
Mobiliųjų technologijų naudojimas sveikatos priežiūroje padeda paaugliams geriau suprasti savo organizmą ir mažina nereikalingus apsilankymus pas gydytojus.
Internetas taip pat suteikia galimybių anonimiškam palaikymui sergant ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, taip prisidedant prie geresnės psichinės sveikatos.
10. Privatumo ir saugumo iššūkiai
Privatumas išlieka aktualia problema socialinių tinklų vartotojams. 2020 m. 64% interneto vartotojų išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip įmonės naudoja jų duomenis, o ši tendencija auga.
„Skaitmeninio privatumo paradoksas“ rodo, kad nors žmonės naudojasi socialiniais tinklais, jie dažnai nepakankamai atidžiai žiūri į savo asmeninius duomenis ir jų apsaugą.
11. Socialinių tinklų rinkodara ir klientų patirtis
Socialinių tinklų rinkodara tapo būtina verslui. Vienas iš svarbių elementų - teigiama klientų aptarnavimo patirtis socialiniuose tinkluose.
71% vartotojų, turėjusių gerą patirtį su prekės ženklu, linkę rekomenduoti jį draugams ir šeimos nariams. Todėl svarbu aktyviai bendrauti su vartotojais, atsakyti į jų komentarus, žinutes ar paminėjimus kuriant teigiamą prekinio ženklo įvaizdį.
12. Azijos šalių auganti įtaka socialinių tinklų ir e. prekybos rinkoje
Rytų ir Pietryčių Azija sparčiai auga socialinių tinklų vartotojų skaičiumi. App Annie duomenimis, 6 iš 10 pasaulyje dažniausiai naudojamų ne žaidimų programų yra būtent iš šio regiono.
2020 m. šiose šalyse gyveno apie trečdalį visų pasaulio interneto vartotojų, todėl Azija formuoja kitas interneto ir mobiliųjų programų vystymosi tendencijas.
13. Prevencija ir švietimas
Siekiant sumažinti priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką ypač jaunimo tarpe, svarbu atidžiai stebėti ir spręsti galimas psichologines problemas.
Tėvų ir gydytojų vaidmuo yra būtinas - rekomenduojama skatinti vaikų ir jaunimo veiklą realiame pasaulyje, kalbėtis apie duomenų saugumą ir šviesti jaunimą apie tikslingą interneto naudojimą.
Ankstyvas švietimas apie sveiką socialinių tinklų naudojimą gali padėti išvengti problemų ateityje ir skatinti pozityvų jų panaudojimą sveikatos bei socialiniams poreikiams tenkinti.
Socialinė žiniasklaida ir jos poveikis jaunimo raidai ir psichinei sveikatai
| Amžiaus grupė | Pagrindinės socialinių tinklų platformos | Vidutinis naudojimo laikas per dieną |
|---|---|---|
| 16-29 m. | Facebook, Instagram, YouTube | 3 val. 15 min. |
| 30-44 m. | Facebook, YouTube | 2 val. 20 min. |
| 45-64 m. | 1 val. 45 min. |
tags: #kaip #daznai #prisijungiate #prie #socialinio #tinklo