Nuosavo būsto problema - viena aktualiausių. Daugelis miestiečių jo neišgali įsigyti, todėl kreipiasi į savivaldybę.
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Kas gali pretenduoti į socialinį būstą Vilniuje?
Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti šiuos kriterijus:
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
- Neturi nuosavo būsto Lietuvoje arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Svarbu paminėti, kad naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
Kada galima netekti teisės į socialinį būstą?
Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:
- Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
- 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“).
- 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu:
- Asmuo yra be šeimos.
- Asmuo turi negalią.
- Šeimoje yra asmenų su negalia.
- Šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
- Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
- Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
- Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Socialinio būsto schema Vilniuje
Kauno miesto savivaldybės požiūris į socialinį būstą
Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriui vadovaujanti Laura Stankevičienė atsakė į klausimus apie socialinį būstą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų.
Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus.
Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.
Yra susidariusi klaidinga nuomonė, jei socialinio būsto nuomininko pajamos viršija nustatytus kriterijus, jis gali toliau jame gyventi. Taip neturėtų būti, nes socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi, kur gyventi.
Savivaldybės būsto nuomotojai - žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku (lengvatinėmis sąlygomis) neprivatizavo būstų, todėl tokią galimybę turi dabar. Taip pat labai svarbu, kad savivaldybės būsto nuomininkams nereikia teikti turto pajamų deklaracijų, tai sudaro galimybę turėti didesnes pajamas nei remiamos valstybės.
Remontas ir priežiūra
Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.
Atkreipsiu dėmesį, kad socialinio būsto nuomotojai neatsakingai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis, jas niokoja, neprižiūri, gadina ten esančią įrangą. Dažnai šios patalpos atrodo baisiai. 5 iš 10 suremontuotų ir naujai išnuomotų socialinių būstų trumpiau nei per 6 mėnesius tampa lindynėmis.
Mokesčiai
Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.)
Laisvi būstai
Laisviems ir tinkamiems nuomoti būstams vykdomos nuomojimo procedūros (pasiūla, apžiūra, būsimo nuomininko reikalavimų atitikimo patikra, dokumentų rinkimas, sutarties ruošimas). Dabar nuomojimo procedūroms vykdyti pateikta 10 socialinių būstų.
Kauno miesto savivaldybė
Laukimo trukmė
Socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355, šis skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės. Taigi atsiranda galimybių kilti aukštyn.
Kita svari laukiančiųjų socialinio būsto skaičiaus kitimo priežastis - ar stipriai plečiamas socialinio būsto fondas (kiek nuperkama ar suremontuojama naujai būstų), nes tada laukiantiesiems atsiranda galimybė suteikti socialinį būstą.
Skyriui pateikti stovinčių eilėje duomenys yra nuolat tikrinami, asmenys, neturintys teisės būti įrašyti sąraše, iš jo išbraukiami. Planuojame visus 3 tūkst. 355 asmenis, esančius sąraše ir įrašytus iki 2015 m. gruodžio 31 d., patikrinti iki 2016 gruodžio pabaigos.
Iki liepos 1 d., atlikus visas privalomąsias procedūras (jos užtrunka), buvo išnuomoti 7 būstai (be bendrabučių).
Vadovaujantis įstatymais į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, įrašyti 3 tūkst. 355 asmenys ir šeimos. Pagal galiojančius teisės aktus yra tik vienas sąrašas, kurio pagrindas yra prašymo padavimo data, tą pačią dieną gali būti padavęs ir neįgalusis, ir jauna šeima, ir našlaitis. Atsiradus socialiniam būstui bus atsižvelgiama į visus kriterijus: ar reikia pirmo aukšto, ar šeimoje keli, ar vienas asmuo ir pan.
Į sąrašą teisės aktų numatyta tvarka įrašomi visi pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą ir atitinkantys įstatymų reikalavimus.
Užsienio piliečiai
Galimybės išsinuomoti socialinį būstą galiojantys teisės aktai nenumato. Piliečiams, kurie gavo prieglobstį Lietuvoje, taikoma visai kita teisės aktais numatyta tvarka.
Šeimai yra nuomojamos gyvenamosios patalpos ar butas, kurio plotas atitinka įstatymų nuostatas. Šeima sąžiningai ir realiai turi įvertinti savo pajamas, nes labai dažnai turėdama didesnį plotą neišgali susimokėti nuomos, komunalinių mokesčių, todėl tampa skolininkais, kuriuos reikia iškeldinti teisminiu keliu.
Žmonės nenori suprasti, kad mokesčius privaloma mokėti, nes paslaugomis naudojasi jie, o ne savivaldybė ar valstybė. Jei šeima pageidauja išsinuomoti didesnį būstą, ji turi kreiptis su prašymu ir dokumentais dėl socialinio būsto sąlygų pagerinimo, Skyrius vertina visas aplinkybes ir įtraukia į eilę.
Paramos būstui savivaldybė neteikia. Šiuo atveju turite pateikti prašymą ir atitinkamus dokumentus. Būsite įrašyti į sąrašą, jums eilės tvarka bus pasiūlytas išsinuomoti socialinis būstas.
Problemos
Socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą. Kai kurie asmenys, įrašyti į sąrašą 1−300 numeriais pagal jų pateiktus ir darbuotojų patikrintus duomenis nebeturi teisės būti šiame sąraše (išvykę gyventi kitur, turi nusipirkę butus, nepateikė turto (įskaitant pajamas) už 2015 m.) arba yra labai išrankūs: atsisako socialinių būstų dėl aukšto, rajono, per toli esančios parduotuvės, autobusų sustojimo ir pan.
Eilėje stovintieji yra ganėtinai neatsakingi, nes netikslina savo duomenų, pavyzdžiui, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui mūsų neinformuoja, išvykę nepraneša, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms ar įsigijus turto neteikia jokios informacijos ir t. t.
Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.
Tvarkos pakeitimai
Socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Įstatymu ir Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-550. Tvarka yra nustatyta ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais.
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:
- Duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
- Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
- Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv. m arba yra mažesnis nei 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus atvejus, kai:
- Būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams.
- Socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų.
- Išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kv. m.
- Socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kv. m (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą).
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
Išnuomojant socialinį būstą asmenims ir šeimoms, įsigijusiems nuosavybės teise mažesnio, negu nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte, naudingojo ploto būstą, bendras nuosavo būsto ir nuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas negali viršyti 14 kv. m vienam asmeniui ar šeimos nariui, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis.
tags: #kaip #bustas #is #socialinio #tampa #savivaldybes