Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Specialiojoje klasėje ir jos komplektacija
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Namų ugdymas, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendruoju ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.
Taip pat skaitykite: Efektyvus mokytojo padėjėjo darbas su specialiųjų poreikių mokiniais
Vertinimas ir individualūs ugdymo planai
Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo programos, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo ir įforminimo susitariama mokykloje.
Individualizuotas ugdymas ir specialiųjų poreikių integracija
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurios apima lietuvių kalbą, bendravimą ir 1 savaitinę pamoką lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių formavimąsi, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę.
Namų ugdymas ir bendrojo ugdymo integracija
Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis - mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus. Mokymas namuose kai kuriems vaikams yra būtinas siekiant sumažinti stresą ir užtikrinti tinkamą aplinkos poveikį. Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo programoje, vertinimas ir pažangos įforminimas turi atitikti atitinkamas programas.
Specialiojo ugdymo teisinė bazė ir įtraukimo principai
Svarbūs yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktai, reglamentuojantys specialiųjų poreikių vaikų ugdymą: įvairūs įstatymai, konstitucija, Vaiko teisių konvencija, specialiojo ugdymo įstatymas (1998) ir kiti teisės aktai, kurie nustato teises, pareigas ir procedūras dėl įtraukties. Šios nuostatos paskatino literatūros ir tyrimų plėtrą apie integraciją ir inkluziją. Trūkumo atvejai ir konfliktinės situacijos sprendžiamos kreipiantis į specialistus, tėvų konspektus ir tarpusavidinį bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Bagdono (2001) įžvalgos apie socialinį darbą
Praktinės įtraukimo patirtys Lietuvoje
Tiksliai įtraukus ugdymas reiškia, jog negalią turintys vaikai yra bendrojo ugdymo proceso dalis - visi vaikai mokosi drauge, neatskirdami vienų nuo kitų. Praktinė patirtis rodo, kad toks ugdymas yra naudingas visiems: negalios turintys vaikai pasiekia aukštesnių mokymosi rezultatų, įgyja geresnius socialinius gebėjimus. Tačiau įtrauktis kelia iššūkių: kai kurios mokyklos dar trūksta specialistų, patalpų ar aiškumo dėl įtraukties principų įgyvendinimo. Lietuvos švietimo institucijos aktyviai diegia mokymų programas, plečia etatus ir kuria sąlygas įtraukti daugiau vaikų į bendrojo lavinimo mokyklas.
Problemos ir realūs pavyzdžiai
Diskusijose apie integraciją dažnai iškyla klausimai: kokiose mokyklose turėtų mokytis negalia turintys vaikai - specialiose ar bendrojo lavinimo mokyklose? Kokios socialinės-psichologinės parengties sąlygos būtinos integracijai? Praktikoje pasitaiko atvejų, kai ikimokyklinėje ar mokyklos aplinkoje vaikas patiria didelį stresą ar triukšmą, todėl daliai tėvų svarbu pasirinkti tinkamą mokymo įstaigą pagal vaiko poreikius.
Kokios yra teisinės garantijos ir ką patvirtina ekspertų nuomonės
ŠMSM teigia, kad įtraukusis ugdymas nėra tik metodas: tai šalies švietimo sistemos principas, užtikrinantis lygiavertę galimybę visiems mokytis kartu ir būti įtrauktiems į visuomenę. Jei vaikas kelia grėsmę sau ar kitiems, mokykla privalo priemones užtikrinti saugumą, o tėvams gali būti pasiūlyta konsultacija ar papildomos paslaugos. Dėl sunkumų ryšyje, mokykla gali kreiptis į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl paslaugų už mokyklos ribų teikimo.
Kitos pastabos - teisingas požiūris ir socialinis kontekstas
Tarptautinės organizacijos ir Lietuvos akademinė bendruomenė pabrėžia, kad integracija turi prasidėti ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir būti pagrįsta pagarba įvairovės bei teisių principais. Svarbu sumažinti neigiamą požiūrį į negalios žmones ir skatinti juos matyti visur - mokyklose, gatvėse, bendruomenėse. Dėl to reikia nuosekliai kurti mokyklas, kurios priimtų visus vaikus be diskriminacijos, atsižvelgdamos į jų individualius poreikius ir gebėjimus.
Praktiniai apibrėžimai ir terminai
Specialiųjų poreikių vaikai ankstesnėje literatūroje vadinti anomaliais ar defektyviais; dabar vartojamas terminas specialiųjų poreikių vaikai. Integracijos kontekste svarbios sąvokos: bendrojo lavinimo mokykla, integracija, socialinė integracija, specialieji ugdymosi poreikiai, specialusis ugdymas. Lietuvos kontekste ši sritis buvo formuojama per tarptautines patirtis ir teisės aktus, kartu atspindėdama nuolat besikeičiančias naujoves ir poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų veiklos ypatumai
Vadovaujamasi švietimo įstatymais ir gairėmis
Įtraukties principo įgyvendinimas reikalauja dialogo tarp tėvų, mokyklos ir institucijų, o mokytojams - profesionalumo, dėmesio individualiems gebėjimams ir nuolatinio tobulinimo. Lietuvos patirtis rodo, kad integracija yra procesas, kurio sėkmė priklauso nuo visų tarnybų bendradarbiavimo, įtraukių programų plėtros ir tinkamos infrastruktūros.
tags: #kaffemaniene #i #2001 #specialiuju #poreikiu #vaiku