Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena vaikai, susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Su tuo gali susidurti bet kuri šeima, nepriklausomai nuo socialinės aplinkos ar gyvenimo būdo. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Kaip nustatyti, ar vaikas turi specialius poreikius?
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus.
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Sodros numerį
Vaiko raidos vertinimas
Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Pažymos
- Iki 3 m. - Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo.
- Iki 5 m. - Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo.
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
Specialieji vaiko poreikiai vertinami siekiant:
- sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas;
- suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu, t. y., su vaiko tėvais (ar teisėtais atstovais) per 15 d. d. telefonu susisieks NDNT darbuotojas.
Vertina ir nustato specialiuosius ugdymosi poreikius.
Taip pat skaitykite: Pagalba netekusiems globos
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Įtraukusis ugdymas
Pagal Švietimo įstatymo nuostatas nuo 2024 m. rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos įgyvendina įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą. Nepriklausomai nuo vaiko turimų negalių, gebėjimų, jų socialinės aplinkos ar kitų ypatumų, - visi vaikai laukiami ir priimami ugdytis kartu su bendraamžiais.
Įtraukusis ugdymas - tai nuoseklus, tęstinis ir nuolat besikeičiantis procesas. Kuriant įtraukiojo ugdymo kultūrą ir praktiką mokyklose, reikalingas nuolatinis švietimo aplinkos atnaujinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijų tobulinimas, išankstinių neigiamų nuostatų mažinimas ir mokymosi barjerų šalinimas.
Taip pat skaitykite: Tarpusavio priklausomybės įtaka santykiams
Įtrauktis - tai vertybė, kuri ne tik atveria galimybes visiems ugdytis kartu, bet ir stiprina visą mokyklos bendruomenę.
Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp vyriausybės atstovų, švietimo politikos formuotojų, savivaldybių, mokyklų bendruomenių, švietimo ekspertų bei negalios bendruomenes atstovaujančių organizacijų.
Lietuvoje pirmieji konkrečiai įgyvendinami žingsniai įtraukiojo ugdymo srityje pradėti 2020 metais, atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius švietimo pokyčius.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Individualūs poreikiai
Tai asmens pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.
Galime pradėti nuo to, jog kiekvienas asmuo turi individualių bruožų, gebėjimų ir iššūkių, iškylančių mokantis bei tobulėjant, profilį. Tai pasireiškia individualiais intelekto, kūrybiškumo, mąstymo stiliaus, motyvacijos ir gebėjimo apdoroti informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais skirtumais. Tarp (iki)mokyklinio amžiaus vaikų labiausiai paplitęs dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), mokymosi sutrikimai, disleksija ir kalbos sutrikimai.
Yra skirtingi mokymo/si būdai. Vieni geriau mokosi klausydamiesi arba stebėdami vaizdinę medžiagą, o kitiems reikia daugiau praktinės veiklos, kad suprastų tam tikrus dalykus.
Daugelis vaikų, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, turi visiškai ne specialiųjų poreikių. Jiems reikia bendrauti, valgyti, eiti į mokyklą, turėti draugų, susirasti darbus, turėti laisvalaikį.
Specialieji poreikiai - tai individualieji poreikiai.
Visi vaikai yra vienodai svarbūs ir vertingi, visi turi vienodas teises į ugdymąsi kartu. Būdami kartu jie gali geriausiai atsiskleisti, mokytis vieni iš kitų, tobulėti ir siekti geriausio. Visi vaikai, nepriklausomai nuo turimų ugdymosi poreikių, gali mokytis kartu. Tik turime būti tinkamai tam pasiruošę.
tags: #ka #reiskia #specialieji #ugdymosi #poreikiai