Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios išmokos priklauso sergantiems darbuotojams Lietuvoje, kaip skaičiuojamos ligos išmokos ir kas nutinka, jei nedarbingumas trunka ilgiau nei numatyta.
„Kultūros sunkiasvoriai“: Rašytojas Šlepikas: dalis žmonių prarado savigarbą
Kada mokama ligos išmoka?
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Taip pat skaitykite: Užduotys socialiniame darbe
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Ligos išmokos dydis
- Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą.
- Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
- Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
- Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
- Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
- Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Kada išmokama ligos išmoka?
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Tiesa, ligos išmoka dažniausiai sumokama po to, kai pasibaigia žmogaus nedarbingumas. Stacionarinio gydymo atveju asmuo gali pateikti prašymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai (ASPĮ) dėl elektroninio nedarbingumo pažymėjimo (pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką) išdavimo vieną ar du kartus per mėnesį.
„Įsivaizduoju, kad galima būtų mokėti išmokas netgi kas dvi savaites - nematau tam jokių trukdžių, tai yra įprasta kitose šalyse, juk ir atlyginimai ten mokami kas savaitę. Žinoma, gydytojas tokiu atveju turėtų patvirtinti žinias apie tęsiamą gydymą“, - komentavo dr. R.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių tipai ir ryšiai
Jis pabrėžė, kad ilgai sergančių žmonių nėra daug - dažniausiai nedarbingumas trunka iki savaitės ar dešimties dienų.
„Manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų įsiklausyti į tokių žmonių poreikius ir teikti įstatymo pataisas.
Kaip skaičiuojama ligos išmoka?
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Tokiu atveju nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
Ji nurodė, kad už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Anot pašnekovės, nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai socialinės pedagogikos principai
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
„Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. gegužę, vertinamos 2023 m. sausio, vasario ir kovo draudžiamosios pajamos“, - aiškino M. Kozič.
Ji įvardijo, kad ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
„Sodros“ atstovė atkreipė dėmesį, kad ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Tai reiškia, kad išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, kurie susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje.
Anot pašnekovės, ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.
Taigi, 2023 m. balandį vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 219,74 euro per mėnesį arba 10,51 euro per dieną.
Pasak M. Kozič, maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio.
Tad ligos išmoka už balandį negali viršyti 112,11 euro per dieną arba 2343,14 euro per mėnesį.
Vidutinė vienos dienos ligos išmoka kovą buvo 42,9 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis - 9,4.
Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
- Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
- Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui. Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo.
Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Kada atostogos perkeliamos dėl ligos?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, Darbo kodekse (DK) nustatyta, kad, jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos šiais atvejais, kai:
- asmuo yra laikinai nedarbingas;
- asmuo naudojasi teise į tikslines atostogas, t. y. nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi ir kt.;
- asmeniui suteikiamos nemokamos atostogos.
Jeigu minėtos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
VDI atstovų aiškinimu, tais atvejais, kai darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą jam numatytų kasmetinių atostogų laikotarpį. Tokiu atveju, kasmetinės atostogos perkeliamos kitu šalių sulygtu laiku.
Vis dėlto, VDI atstovų teigimu, jeigu darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki gegužės 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma 12 d. Tiesa, nors dėl laikinojo nedarbingumo nepanaudota atostogų dalis niekur nedingsta, tačiau darbuotojas naudotųsi kasmetinėmis atostogomis tik iki jam suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos, t. y. iki gegužės 19 d. (vietoj 10 d. d. pasinaudotų 6 d. d.). O dėl nepanaudotų 4 d. d. kasmetinių atostogų pasinaudojimo, darbo sutarties šalys iš naujo tartųsi tarpusavyje (galima susitarti ir pratęsti esamas atostogas arba tartis dėl šių dienų išnaudojimo kitu šalių susitartu laiku). Jeigu darbuotojas suserga gegužės 5 d. ir serga iki 22 d. - kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui“, - kalbėjo inspekcijos atstovai.
Jų teigimu, jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po nedarbingumo laikotarpio ar pasinaudoti jomis kitu šalių susitartu laiku.
Pašnekovai pamini, kad darbuotojo valia pratęsti kasmetines atostogas gali būti išreikšta darbuotojo rašytiniu prašymu ar kita įstaigoje priimtina informavimo forma, nes DK nereglamentuoja darbo teisinių santykių šalių susitarimo formos šios teisės normos taikymui įgyvendinti.
VDI atstovai pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar susergama prieš kasmetines atostogas, ar kasmetinių atostogų metu, darbuotojas kreipiasi į savo gydytoją, kuris, nustatęs darbuotojo ligą, darbuotojui išduoda laikinojo nedarbingumo pažymėjimą.
Ar galima atleisti darbuotoją, kol jis serga?
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu.
Ką draudžiama daryti turint biuletenį?
„Sodros“ atstovė atkreipė dėmesį, kad žmogus, kuriam suteiktas laikinas nedarbingumas, negali dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Taip pat vartoti alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Individuali veikla - alternatyva nedarbingumo laikotarpiui
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį.
- Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą - Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais.
Apibendrinant, jei sirgote tik vieną dieną, darbdavys turėtų apmokėti už tą dieną, jei turite darbo sutartį. Ilgesnio nedarbingumo atveju, jums gali priklausyti ligos išmoka iš Sodros, jei atitinkate stažo reikalavimus. Svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į gydytoją bei Sodrą, jei turite klausimų ar neaiškumų.