Ruduo - gripo ir peršalimo sezono pradžia, tad ne vienam tenka kreiptis į gydymo įstaigas dėl laikinojo nedarbingumo pažymos išdavimo ir ligos išmokos. Į gydytojus dėl šios pažymos kreiptis tenka ir tėveliams, turintiems likti namie ir slaugyti sunegalavusias atžalas.
Straipsnyje aptarsime, kaip veikia nedarbingumo pažymėjimai ir ligos išmokos, kai asmuo dirba keliose darbovietėse, kokios yra darbdavio pareigos ir kokią informaciją svarbu žinoti.
Laikinojo nedarbingumo samprata ir nustatymo pagrindai
Pirmiausia, susirgus, reikia kreiptis į gydytoją, kad jis diagnozuotų ligą, paskirtų gydymą ir išduotų nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį neatvykimą į darbą dėl ligos. Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas“, - taisykles aiškino M. Kozič.
Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, patvirtinantis asmens laikino nedarbingumo faktą ir suteikiantis teisę gauti ligos išmoką.
Asmens pripažinimo laikinai nedarbingu taisyklės ir elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimas
Svarbu žinoti, kokios taisyklės galioja pripažįstant asmenį laikinai nedarbingu ir išduodant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat svarbu žinoti kriterijus, kurie užtikrina teisę gauti ligos išmoką.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Kriterijai, užtikrinantys teisę gauti ligos išmoką
„Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas pagal visas žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas.
Svarbu! Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc.
Laikinojo nedarbingumo keliami padariniai
Laikinasis nedarbingumas sukelia tam tikrus padarinius tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
Nedarbingumo išmoka
Nedarbingumo išmoka kompensuoja darbuotojo prarastas pajamas dėl ligos ar traumos. Svarbu žinoti išmokos trukmę, dydį ir mokėjimo tvarką.
Trukmė
Susirgus pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmoką sudaro 62,06 proc.
Svarbu! Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc.
Darbdavys privalo apskaičiuoti ligos išmoką iš savo lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su žmogaus darbo grafiku, bei pateikti užpildytą NP-SD2 pranešimą „Sodrai“.
Atvejai, kada išmoka neteikiama
Yra tam tikrų atvejų, kada ligos išmoka negali būti teikiama. Svarbu su jais susipažinti.
Laikinojo nedarbingumo keliami padariniai darbo santykiams
Laikinasis nedarbingumas gali turėti įtakos darbo santykiams. Svarbu žinoti, kokios yra darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos šiuo laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybė sergant šizofrenija
Privalomos elgesio taisyklės nedarbingumo metu bei nedarbingumo kontrolė
Nedarbingumo metu darbuotojas privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių. Darbdavys turi teisę kontroliuoti, ar darbuotojas laikosi šių taisyklių.
Laikinasis nedarbingumas pripažinus visuotinį karantiną Lietuvos Respublikoje
Karantino metu laikinojo nedarbingumo tvarka gali skirtis. Svarbu žinoti, kokios taisyklės galioja priverstinės saviizoliacijos atveju, taip pat, kaip išduodami nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai.
Laikinasis nedarbingumas priverstinės saviizoliacijos atveju
Sužinoję apie turėtą sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą. Darbuotojui yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama.
Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę - 60 val.
Kuomet tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų serga COVID-19, darbdaviui reikia susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) arba pagal NVSC interneto svetainėje nurodytus požymius nustatyti visus su susirgusiu darbuotoju didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis ir jiems liepti izoliuotis.
Nedarbingumas ir ligos išmoka darželinukui, priešmokyklinukui ir pradinukui prižiūrėti
Ar išduodami nedarbingumo pažymėjimai tėvams, kurie namuose prižiūri nesergančius darželinukus? Jeigu tėvai gali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems pavyksta suderinti darbą ir vaiko priežiūrą, darželinukams ir priešmokyklinukams rekomenduojama likti namuose. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose kontaktiniu būdu ugdomi tie vaikai, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Per atostogas, kaip įprasta, nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami. Pradinukų žiemos atostogos prailgintos nuo gruodžio 14 d. iki sausio 3 d.
Laikinasis nedarbingumas negalią turinčiam vaikui prižiūrėti
Specialiosiose mokyklose, taip pat bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse pagal pagrindinio ugdymo ar vidurinio ugdymo programas besimokantys vaikai su negalia bus ir toliau ugdomi įprastu kontaktiniu būdu.
Savarankiškai dirbančių asmenų parama karantino metu
Pandemijai tebesitęsiant ir Vyriausybei įvedus karantiną šalyje, dalis savarankiškai dirbančių asmenų dėl ūkinės veiklos apribojimų negali vykdyti veiklos, todėl netenka pajamų.
Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus.
Jei savarankiškai dirbančio asmens ūkinė veikla bus apribojama ir jis pateks į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą - iki metų pabaigos išmoką gaunančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui išmokos mokėjimas bus tęsiamas.
Svarbu! Veikla registruota bent 3 mėn. Savarankiškai dirbantys asmenys, jau pasikreipę dėl fiksuoto dydžio išmokos, iki kitų metų pradžios ją gaus, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Veikla registruota bent 3 mėn. Ji bus mokama iki 2020 m. veikla yra registruota bent 3 mėn.
Prašymai, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo iki 2021-01-01, baigiami nagrinėti, ir išmoka skiriama pagal sąlygas galiojančias nuo 2021 m. sausio 1 d.
Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka.
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el.
Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.
COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.
Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu ar dirbant, paprašę darbdaviai taip pat gali laikinai atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą nuo valstybės subsidijos.
Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.
Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, prašymus dėl paramos skyrimo pateikite el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt, siunčiant prašymus el.
Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų privalomai išeiti nemokamų atostogų be pačių darbuotojų sutikimo. Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.
Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis - tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus.
Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams dirbti konkrečioje darbo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.
Galite įsidarbinti. Mano darbovietė planuoja skelbti dalinę prastovą.
Socialiniame darbe džiugina pasiekimai, nes į juos įdedama daug pastangų
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar darbdavys privalo mokėti už pirmas 2 darbuotojo nedarbingumo dienas, jeigu taip, tai kiek ir kada turi būti išmokama ši išmoka? Jeigu darbuotojas dirba pas kelis darbdavius ir suserga, kas turi mokėti už pirmas 2 nedarbingumo dienas?
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal...
Kaip turėtų būti skaičiuojamas DK 122 straipsnio 3 punkte numatytas 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kaip ilgai galima kaupti kasmetines atostogas?
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Ar darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visas jo patirtas mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 37 straipsnyje reglamentuojamos susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo sąlygos. Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Kaip yra apskaičiuojamas darbo užmokestis už viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Ar yra reikalingas darbuotojo prašymas priimti jį į darbą, suteikiant kasmetines ar kitų rūšių atostogas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.
Ar reikalingas darbuotojo sutikimas tuo atveju, jeigu jis dirba nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu (toliau - nekintantis režimas) ir darbdavys keičia jo darbo laiką?
Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.